giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5...

16
`studenturi proeqte- bis dafinansebis axali me- Todi, romelic Tbilisis saxelmwifo universitetSi SemuSavda, warmatebiT xor- cieldeba~, ase afaseben studenturi proeqtebis dafinansebis sabWos muSao- bas Tavad sabWos wevrebi da studentebi. giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri centri xdeba aSS-s gacvliTi programebis monawileTa liderobis forumi Tsu-Si evropuli kvlevebis sabWos programebSi Tanabaruflebiani monawileobis SesaZlebloba studentebs 66 saproeqto winadadeba daufinanses ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan 4 maisi, 2017 xuTSabaTi, #5 ( 2207 ) kvebis obieqti pirveli korpusis ezoSi gv. 2 berZnuli warwerebi ukve onlain- katalogSi iqneba xelmisawvdomi gv. 6 `istoriul- eTnografiuli samxreTi saqarTvelo da qarTvelebi TurqeTSi~ gv. 11 ivane javaxiSvilis memkvidreobaSi sakvlevi jer kidev bevria gv. 14 `auditoria 115~ maTi wevrebis mimarT gamoZiebis dawyebis motivebze saubrobs gv. 4 zaal kokaia: unda gadafasdes vin aris mecnieri, vin leqtori da rogor unda Seerwyas mecniereba da ganaTleba erTmaneTs gv. 5 nomerSi nomerSi 2 8 aprils aSS-saqarTvelos diplomatiuri urTierTobis 25 wlis iubiles aRsaniSnavad, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetma aSS-s gacvliTi programebis monawileTa liderobis forums umaspinZla. forums eswrebodnen saqarTvelos premier-ministri giorgi kvirikaSvili, saqarTveloSi aSS-s sruluflebiani da sagangebo elCi ian keli, Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtori giorgi SarvaSiZe, aSS-s yofili elCi saqarTveloSi kenet ialoveci, studentebi da mowveuli stumrebi. gv. 3 e vropuli kvlevebis sabWo (ERC) aris erT- erTi nawili evrokav- Siris kvlevisa da inova- ciis CarCo-programa `hori- zonti 2020~-isa. 2016 wlis 29 aprilis Semdeg, rac saqarT- velom `horizonti 2020~- Tan asocirebis SeTanxmebas xeli moawera, qarTvel mec- nierebs evropuli kvlevebis sabWos programebSi Tanaba- ruflebiani monawileobis SesaZlebloba miecaT. axali saxelmZRvaneloebi ekonomikisa da biznesis fakultetze gv. 10 `saqme gvaqvs SerCeviT samar- TalTan da `auditoria 115~-is wevrebis devnasTan~ ase afasebs `auditoria 115~ Sinagan saqmeTa saminis- troSi gamoZiebis dawyebas, romelic `auditoria 115~- is ramdenime wevris mier gamocdebis gadatanisTvis yalbi cnobebis SesaZlo damzadebasTanaa dakavSire- buli. (`auditoria 115~ maTi wevrebis mimarT gamoZiebis dawyebis mo- tivebze saubrobs) gv. 4 Tsu-s reqtoris TqmiT, uni- versiteti mzadaa sagamoZie- bo uwyebebTan TanamSromlo- bisTvis. am etapze Sss-s uni- versitetidan dokumentacia ar gamouTxovia. (`auditoria 115~ maTi wevrebis mimarT gamoZiebis dawyebis mo- tivebze saubrobs) gv. 4 Tsu-s humanitarul mecniere- baTa fakultetze dasas- ruls uaxlovdeba muSaoba metad saintereso gamoy- enebiT samecniero proeqtze, romelic iTvaliswinebs saqa- rTveloSi aRmoCenili ber- Znuli warwerebis onlain- katalogis Seqmnas. (berZnuli warwerebi ukve onlain-katalogSi iqneba xel- misawvdomi) gv. 6 ra gavlenas axdens musika adamiansa da bunebaze. ra uaryofiTi Sedegi SeiZleba gamoiwvios xmamaRalma bgerebma adamianis fsiqi- kaze am da sxva sakiTxebze mecnierul kvlevebze dayrd- nobiT miRebul daskvnas amoikiTxavT nugzar aleq- siZis axal wignSi `adamiani, musika da ekologia~. (musikaluri Terapia da xmamaRa- li bgerebis mavnebloba) gv. 7 qarTvelTagan mxolod gia dvali flobs ERC grants. (evropuli kvlevebis sabWos programebSi Tanabaruflebiani monawileobis SesaZlebloba) gv. 8 aqcenti gv. 2 gv. 8 gv. 4 devid n. ueili `ekonomikuri zrda~ agnes benasi-kueri, benua kiuri, pier Jaki, Jan pisani-fero `ekonomikuri politika (Teoria da praqtika)~ saxelmZRvaneloebi Tsu-s ekonomikisa da biznesis fakultetis profesuris iniciati- viT iTargmna.

Transcript of giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5...

Page 1: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

`studenturi proeqte-bis dafinansebis axali me-Todi, romelic Tbilisis saxelmwifo universitetSi SemuSavda, warmatebiT xor-cieldeba~, – ase afaseben studenturi proeqtebis dafinansebis sabWos muSao-bas Tavad sabWos wevrebi da studentebi.

giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri centri xdeba

aSS-s gacvliTi programebis monawileTaliderobis forumi Tsu-Si

evropuli kvlevebis sabWos programebSi Tanabaruflebiani monawileobis SesaZlebloba

studentebs 66 saproeqto winadadeba

daufinanses

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

4 maisi, 2017 xuTSabaTi, #5 (2207)

kvebis obieqti pirveli korpusis ezoSi gv. 2

berZnuli warwerebi ukve onlain-katalogSi iqneba xelmisawvdomi gv. 6

`istoriul-eTnografiuli samxreTi saqarTvelo da qarTvelebi TurqeTSi~ gv. 11

ivane javaxiSvilis memkvidreobaSi sakvlevi jer kidev bevria gv. 14

`auditoria 115~ maTi wevrebis mimarT gamoZiebis dawyebis motivebze saubrobs gv. 4

zaal kokaia:unda gadafasdes – vin aris mecnieri, vin – leqtori da rogor unda Seerwyas mecniereba da ganaTleba erTmaneTs

gv. 5

nomerSinomerSi

28 aprils aSS-saqarTvelos diplomatiuri urTierTobis 25 wlis iubiles aRsaniSnavad, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetma aSS-s gacvliTi programebis monawileTa liderobis forums umaspinZla. forums eswrebodnen saqarTvelos premier-ministri giorgi kvirikaSvili, saqarTveloSi aSS-s

sruluflebiani da sagangebo elCi ian keli, Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtori giorgi SarvaSiZe, aSS-s yofili elCi saqarTveloSi kenet ialoveci, studentebi da mowveuli stumrebi. gv. 3

evropuli kvlevebis sabWo (ERC) aris erT-erTi nawili evrokav-

Siris kvlevisa da inova-ciis CarCo-programa `hori-zonti 2020~-isa. 2016 wlis 29 aprilis Semdeg, rac saqarT-velom `horizonti 2020~-Tan asocirebis SeTanxmebas xeli moawera, qarTvel mec-nierebs evropuli kvlevebis sabWos programebSi Tanaba-ruflebiani monawileobis SesaZlebloba miecaT.

axali saxelmZRvaneloebi ekonomikisa da biznesis fakultetze gv. 10

saqme gvaqvs SerCeviT samar-

TalTan da `auditoria

115~-is wevrebis devnasTan~

– ase afasebs `auditoria

115~ Sinagan saqmeTa saminis-

troSi gamoZiebis dawyebas,

romelic `auditoria 115~-

is ramdenime wevris mier

gamocdebis gadatanisTvis

yalbi cnobebis SesaZlo

damzadebasTanaa dakavSire-

buli.

(`auditoria 115~ maTi wevrebis

mimarT gamoZiebis dawyebis mo-

tivebze saubrobs)

gv. 4

Tsu-s reqtoris TqmiT, uni-

versiteti mzadaa sagamoZie-

bo uwyebebTan TanamSromlo-

bisTvis. am etapze Sss-s uni-

versitetidan dokumentacia

ar gamouTxovia.

(`auditoria 115~ maTi wevrebis

mimarT gamoZiebis dawyebis mo-

tivebze saubrobs)

gv. 4

Tsu-s humanitarul mecniere-baTa fakultetze dasas-ruls uaxlovdeba muSaoba

metad saintereso gamoy-enebiT samecniero proeqtze, romelic iTvaliswinebs saqa-rTveloSi aRmoCenili ber-Znuli warwerebis onlain-katalogis Seqmnas.(berZnuli warwerebi ukve

onlain-katalogSi iqneba xel-

misawvdomi)

gv. 6

ra gavlenas axdens musika adamiansa da bunebaze. ra uaryofiTi Sedegi SeiZleba gamoiwvios xmamaRalma

bgerebma adamianis fsiqi-kaze – am da sxva sakiTxebze mecnierul kvlevebze dayrd-nobiT miRebul daskvnas amoikiTxavT nugzar aleq-siZis axal wignSi – `adamiani, musika da ekologia~.(musikaluri Terapia da xmamaRa-

li bgerebis mavnebloba)

gv. 7

qarTvelTagan mxolod gia dvali flobs ERC grants.(evropuli kvlevebis sabWos

programebSi Tanabaruflebiani

monawileobis SesaZlebloba)

gv. 8

aqcenti

gv. 2

gv. 8

gv. 4

devid n. ueili

`ekonomikuri zrda~

agnes benasi-kueri,

benua kiuri, pier Jaki,

Jan pisani-fero

`ekonomikuri

politika (Teoria da

praqtika)~

saxelmZRvaneloebi

Tsu-s ekonomikisa da

biznesis fakultetis

profesuris iniciati-

viT iTargmna.

Page 2: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

2

`studenturi proeqtebis dafinansebis axali meTo-di, romelic Tbilisis sa-

xelmwifo universitetSi SemuSav-da, warmatebiT xorcieldeba~, – ase afaseben studenturi proeqtebis dafinansebis sabWos muSaobas Tavad sabWos wevrebi da studentebi.

dafinansebis axali wesis amoq-medebidan studenturi proeqtebis konkursis sami etapi ukve Catarda. saerTo jamSi sabWom 87 saproeqto winadadeba ganixila, maT Soris 39 samecniero proeqti da 48 – sagana-manaTleblo/kulturuli/sportu-li. samecniero proeqtebidan dafi-nansda – 30, saganmanaTleblo/kul-turuli/sportuli proeqtebidan ki – 36. im studentebs, romlebmac konkursSi ver gaimarjves, miecaT rekomendaciebi da proeqtebis kon-kursSi xelaxla wardgenis SesaZ-lebloba.

studenturi proeqtebis dafi-nansebis sabWos muSaobis dadebiT Sefasebas sabWos Semadgenloba da sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas mniSvneloba eniWeba proeqtis Sinaarss, mis aqtualurobas, kri-teriumebTan Sesabamisobas, Sedegze orientirebulobas. aqedan gamom-dinare, Tsu-m daafinansa yvela is

studenti, romelTa mier wardge-nili sakonkurso proeqtebi sabWom dadebiTad Seafasa. dafinansebuli proeqtebis avtorebs Soris arian `auditoria 115~-is wevri studen-tebi, studenturi TviTmmarTvelo-bis wevrebi da, aseve, is studente-bi, romlebic arc erT studentur gaerTianebas ar warmoadgenen. erT-erTi sakmaod maRali Sefaseba daimsaxura geografiis departa-mentis doqtorantis, liana xando-liSvilis samecniero proeqtma `Wi-aTuris municipalitetis bunebrivi RirsSesaniSnavi Zeglebis geologi-uri kvleva~. proeqti iTvaliswinebs WiaTuris municipalitetSi arsebu-li 110 mRvimis Seswavlas, maT kla-sifikacias sxvadasxva niSnis mixed-viT, turistuli marSrutebis da-gegmvasa da eleqtronuli rukebis Seqmnas.

`Cveni kvleva 6 Tvezea gawerili, masSi CarTulia erTi magistratu-risa da sami bakalavriatis safe-xuris studenti. proeqtis mTavari mizania WiaTuris municipalitetSi turizmis ganviTarebaze zrunva, sazogadoebis informireba regi-onSi arsebuli RirsSesaniSnavi bu-nebrivi Zeglebis Sesaxeb. vapirebT eleqtronuli rukebis Seqmnas, ro-melic Semdeg turistul kompaniebs gadaecemaT. proeqtis biujeti 8620 lars Seadgens~, – ganacxada liana xandoliSvilma.

`universitetis matianes~ Seqm-naze muSaobs studenturi jgufi, romelTa Soris sociologiis de-partamentis magistranti, `audito-ria 115~-is wevri naTia qarCilaZe-caa. proeqtis avtorTa jgufma kvle-viTi samuSaoebi ukve daiwyo. stu-

dentebi gegmaven saxelmZRvanelos gamocemas, romelic Tbilisis sa-xelmwifo universitetis 100 wlis iubiles mieZRvneba da masSi aisaxe-ba yvela is mniSvnelovani movlena, romelic 1918 wlidan 2018 wlamde pirvel qarTul universitetSi mim-dinareobda.

`vapirebT, SeviswavloT universi-tetis arqivi, erovnuli biblioTe-kis arqivi, universitetis vebgverdi, sxvadasxva gazeTi, sadac saubaria universitetis mniSvnelovan movle-nebze. vimuSavebT 6 Tve – aprilidan oqtombris CaTvliT. TebervalSi, vfiqrobT, saxelmZRvanelos gamo-cemas. samuSao procesSi CarTulia 5 studenti. Cveni xelmZRvaneli da rekomendatori Tsu-s biblioTe-kis direqtori zurab gaiparaSvi-lia. proeqtis biujeti daaxloebiT 11 000 laria, gawerili gvaqvs yo-veli Tve, Tu rodis romel gazeTs SeviswavliT da konkretulad ra samuSaos SevasrulebT. am saxelmZ-Rvanelos gamocema mniSvnelovania, radgan msgavsi Sinaarsis wigni ar Seqmnila da saintereso iqneba moma-vali mkvlevrebisTvisac~, – aRniSna naTia qarCilaZem.

Tsu-s studenturi TviTmmarT-velobis prezidentis, baxva kviri-kaSvilis gancxadebiT, studenturi proeqtebis dafinansebis axali wesi ufro gamWvirvalea, vidre aqamde moqmedi. Tumca, misi mosazrebiT, es ar niSnavs, rom `wina periodSi mxo-

lod konkretul subieqtebs hqon-da rame biujeti da sxva students ar SeeZlo dafinansebis miReba. sa-bolood, axali modeli ideurad kargia, magram gasaTvaliswinebe-lia, rom studentebs gvqondes Se-saZlebloba – droSi adekvaturad movaxerxoT Cveni ideebis ganxor-cieleba.

rac Seexeba Cven mier wardgenil proeqtebs, maTi ganxorcieleba ukve dawyebulia. proeqtebi aris rogorc samecniero, ise saganmanaT-leblo, kulturuli da sportuli mimarTulebiT. Cven kidev vapirebT proeqtebis wardgenas komisiisTvis da mTeli semestris ganmavlobaSi SevTavazebT studentebs sxvadasxva mimarTulebiT saintereso aqtivo-bebs. darwmunebuli var, studen-tebi aqtiurad CaerTvebian TviT-mmarTvelobis mier ganxorciele-bul proeqtebSi~, – ganacxada baxva kvirikaSvilma.

studenturi proeqtebis dafin-ansebis ganmsazRvreli sabWo sakon-kurso samecniero proeqtebs gan-saxilvelad uwyvet reJimSi iRebs. rac Seexeba saganmanaTleblo/kulturuli/sportuli Sinaarsis proeqtebs, maTi wardgenis vadebia: maisSi, ivnisSi, ivlissa da seqtem-berSi dagegmili RonisZiebebisT-vis – 30 aprilamde da oqtomberSi, noembersa da dekemberSi dagegmili RonisZiebebisaTvis – 30 seqtembram-de.

studentebs 66 saproeqto winadadeba

daufinanses

studentebma oqtom-

berSi, noembersa

da dekemberSi da-

gegmili RonisZie-

bebisTvis proeqtebi

30 seqtembramde unda

warmoadginon

nato obolaZe

kvebis obieqti pirveli korpusis ezoSi

liana xandoliSvili naTia qarCilaZebaxva kvirikaSvili

maRlivi korpusis Semdeg kve-bis obieqti Tsu-s pirveli korpusis ezoSic gaixsna. stu-

denturma sasadilom muSaoba 20 aprils daiwyo. fasebi studente-bisTvis xelmisawvdomia: maqsimalu-ri fasi, romelic meniuSia mocemu-li – 3 laria.

`obieqti muSaobs kargad. kmayo-filebi arian rogorc profesor-

maswavleblebi, aseve administra-ciuli personali da studentoba. daxurvis safrTxe ar arsebobs, radgan obieqtebi ar arian moge-baze orientirebuli, mTavaria, sakuTari SemosavlebiT arseboba, personalis da komunalurebis gastumreba. produqcias vyidu-lobT tenderiT da yvelaferi umaRlesi xarisxis Semodis~, – ga-

nacxada Tsu-s kvebis obieqtebis menejerma, ekonomikisa da bizne-sis fakultetis turizmisa da ma-spinZlobis menejmentis kaTedris asistent-profesorma valerian arRuTaSvilma.

Tsu-s orive kvebis obieqtSi studentebi ukve dasaqmdnen. e.w. maRlivi korpusis sasadiloSi am

droisTvis 3 studenti muSaobs, maT Soris erTi profesiuli sa-ganmanaTleblo programis, ori ki bakalavriatis studentia. pirveli korpusis ezoSi mdebare kvebis obie-qtSi 3 profesiuli programis stu-denti imyofeba staJirebaze.

Tsu-s pirveli korpusis ezoSi kvebis obieqti 20 aprils gaixsna.

Page 3: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

3giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove

akademiuri centri xdebaaSS-s gacvliTi programebis monawileTa liderobis forumi Tsu-Si

forumi gaxsna Tbilisis saxelm-wifo universitetis reqtorma gior-gi SarvaSiZem, romelmac isaubra sa-qarTvelosa da amerikis SeerTebuli Statebis 25-wliani diplomatiuri urTierTobis periodSi ganxorcie-lebuli masStaburi saswavlo-gacv-liTi programebis Sesaxeb, romlis daxmarebiTac 5 aTasze metma saqarT-velos moqalaqem miiRo umaRlesi ga-naTleba aSS-Si: `Cveni urTierToba ar dawyebula mxolod 25 wlis win. 1918 wels, universitetis daarsebis dRi-dan, pirveli ucxoeli profesori, romelic Cvens universitetSi aswav-lida, harvardis universitetis pro-fesori robert bleiki iyo. 1987-1988 saswavlo wels Tbilisis saxelmwifo universitetis studentTa pirveli jgufi gaemgzavra aSS-Si. dRes yvela maTgani Zalian warmatebulia. ameri-kelebis mier am mimarTulebiT daxar-juli yoveli dolari aris warmate-bulad daxarjuli dolari. imedia, aseTi masStaburi daxmareba kvlav gagrZeldeba~, – ganacxada Tsu-s re-qtorma.

saqarTvelos premier-ministrma giorgi kvirikaSvilma saqarTvelo-aSS-s diplomatiuri urTierTobebis 25-wlian istoriaze isaubra da fo-rumis monawileebs aSS-Si swavlis sa-kuTari gamocdileba gauziara: `1995 wels pirvelad gavicani amerika. im wels, kaliforniis devisis univer-sitetis profesori, silikonis ve-lis koncefciis sulisCamdgmeli da silikonis velis bankis damfuZnebe-li robert medirisi jorj SulcTan erTad Camovida saqarTveloSi, raTa aq daearsebina aSS-s mier dafinanse-buli treningis pirveli programa, romelsac pirvel wels erqva saqarT-velos biznestreningis programa da meore wels – saqarTvelos sabanko sa-qmis treningis programa, romelSic miviRe monawileoba. me wilad mxvda pativi da SeiZleba iTqvas, rom ufro gamimarTla, vyofiliyavi im aT qarT-vel students Soris, romlebic samo-qalaqo omisa da ngrevis Semdeg pirda-pir aSS-Si Cavidnen. Zalian rTulia im emociebis gadmocema, romelic Cven yvelas amerikaSi CasvlisTanave dagveufla. erTi Tvis ganmavlobaSi kaliforniis devisis universitet-Si veswrebodiT liderobis, sabazro ekonomikis leqciebs. Semdeg dagvawy-viles da gagvagzavnes sxvadasxva qa-laqSi, zogi los-anJelesSi, zogic – san-franciskoSi. ori Cvengani ki, Cemi CaTvliT, aRmovCndiT freznoSi, kaliforniis Statis soflis meur-neobis centrSi. Cemi erT-erTi mego-bari xumrobda kidec – kaxeTidan Ca-movedi aq, venaxebiT garSemortymul adgilas. Cven vexumrebodiT, rom es adgili zustad masze iyo morgebu-li. xumrobis gareSe ki minda vTqva, rom iq SeZenili gamocdileba Zalian mniSvnelovani aRmoCnda Cems sabanko karieraSi, radgan is dakavSirebuli iyo sasoflo-sameurneo sesxebTan.

rodesac davbrundi, davrwmundi, rom am gamocdilebam gadamwyveti roli Seasrula Cems karieraSi", – ganacxada premierma da aRniSna, rom swored im ori Tvis ganmavlobaSi mi-iRo aSS-Si samagistro programaSi monawileobis gadawyvetileba.

giorgi kvirikaSvilma gaixsena, rom 1997 wels dakmayofilda misi ganacxadi – edmund maskis sastipen-dio programaSi monawileobis Sesa-xeb: `es iyo specialuri samecniero da safinanso samagistro programa, romlis farglebSic weliwadze od-nav meti gavatare ilinoisis univer-sitetSi, kerZod urbana-SampeinSi, romelic aris erT-erTi uZvele-si amerikuli universiteti da es gamocdileba unikaluri aRmoCnda. rodesac Cavedi, warmodgenac ar mqonda, rom swored iq iwyeboda axa-li etapi Cems cxovrebaSi. SeviZine me-gobrebi mTeli msofliodan. veswre-bodi leqciebs, romlebmac momca is gamocdileba da codna, romelic im dros Cvens qveyanaSi, samwuxarod, be-vrisTvis ar iyo xelmisawvdomi. gvas-wavlidnen saukeTeso profesorebi, xolo ilinoisis universiteti cno-bilia imiT, rom mas Zalian xSirad stumroben wamyvani amerikuli kompa-niebis aRmasrulebeli direqtorebi. kidev erTxel vacxadeb, rom am gamoc-dilebas me arasodes daviviwyeb~, – ganacxada giorgi kvirikaSvilma.

premierma aseve isaubra aSS-sa-qarTvelos strategiul urTier-Tobebze da saqarTvelos bolo wle-bis miRwevebze: `dRes saqarTvelo aris aSS-s strategiuli mokavSire.

dRevandeli saqarTvelo sruliad gansxvavdeba imisgan, rasac is war-moadgenda 20 wlis win. yvela sfero-Si miRweulia seriozuli progresi, dawyebuli jandacviTa da ganaTle-biT da damTavrebuli ekonomikiT, demokratiiT, kanonis uzenaesobiTa da adamianis uflebaTa dacviT. es miRwevebi iolad ar mogveca. gaafT-rebuli brZola gviwevda bevri Zalis winaaRmdeg, samwuxarod, rogorc gareT, ise Sin, romlebic cdilobd-nen am procesebis Seferxebas. Cvenma erTgulma amerikelma megobrebma ki am gzaze umniSvnelovanesi roli Seasrules. marTalia, win didi samu-Sao gvelis, magram aucileblad unda movaxseno didi madloba amerikis SeerTebul Statebs TanadgomisTvis Cveni uaxlesi istoriis yvelaze dra-matul momentebSi, aqtiuri mxarda-Werisa da wvlilisTvis saqarTvelos warmatebis istoriis xorcSesxmaSi. miuxedavad gare gamowvevebisa, sa-qarTveloSi arasodes ganelebula swrafva mSvidobisken rogorc Sin, ise mTlianad regionSi. swored es aris is saerTo mizani, romelic Cven gvakavSirebs amerikasTan. amerikis SeerTebuli Statebis mxardaWeras udidesi, arsebiTi mniSvneloba aqvs Cveni warmatebisTvis da amerika Cve-ni umTavresi strategiuli part-nioria. Sedegad, amerikis SeerTe-bul Statebs hyavs erTguli mego-bari saqarTvelos saxiT, stabilu-ri geopolitikuri mokavSire da strategiuli partniori, romelic iziarebs amerikis Rirebulebebs da globalur usafrTxoebasTan dakav-Sirebul prioritetebs. Cven Tqvens gverdiT vmsaxurobT avRaneTsa da eraySi. Cven mWidrod vTanamSrom-lobT bevr mniSvnelovan sakiTxze. Cven varT rTul regionSi demokra-tiuli Rirebulebebis, stabiluro-bisa da progresis magaliTi", – ga-nacxada man da madloba gadauxada amerikis SeerTebul Statebs sxva-dasxva saganmanaTleblo programis dafinansebisa Tu stipendiis dawese-bis mimarTulebiT gaweuli Zalisx-mevisTvis, romelTa mizania, saqarT-velos hyavdes momavali liderebi. man xazgasmiT aRniSna, rom forumis maspinZeli – Tbilisis saxelmwifo universiteti, TandaTan xdeba Tana-medrove akademiuri centri da amaSi

Tavisi wvlili amerikis SeerTebuli Statebis mier dafinansebulma sa-ganmanaTleblo programebmac Seita-na: `moxaruli var, rom vimyofebi Tbilisis saxelmwifo universitet-Si, Cems alma-materSi. mixaria, ro-desac vxedav universitets, rogor gamudmebiT icvleba, Tanamedrove akademiuri centri xdeba, rodesac vxedav, rom akademiuri personali da studentebi iseTive aqtiurebi arian, rogorc wlebis win. dRes Cven vzeimobT aSS-sTan ocdaxuTwlian urTierTobas. gansakuTrebiT aRsa-niSnavia is wvlili, romelic aSS-s akademiurma programebma Seitanes Cveni qveynis ganviTarebaSi, akademi-uri programebisa da stipendiebis daxmarebiT saqarTvelos momavlis liderebis aRzrdaSi~, – ganacxada sa-qarTvelos premier-ministrma gior-gi kvirikaSvilma.

aSS-saqarTvelo-s urTierTobeb-ze gaamaxvila yuradReba aSS-s sagan-gebo da sruluflebianma elCma ian kelim. misi TqmiT, diplomatiuri urTierTobis damyarebidan 25 wlis ganmavlobaSi saqarTvelosa da aSS-s Soris Rrma da farTo urTierToba Camoyalibda. `saqarTvelo iziarebs demokratiul Rirebulebebs, pativs scems Tavisufal sityvas. ganviTa-rebis am gzaze aSS-m saqarTveloSi 4 miliardi dolaris investicia gan-axorciela. Cven Zalian vafasebT im reformebs, romelic saqarTveloSi gatarda~, – aRniSna elCma.

saqarTvelosa da aSS-s Soris aka-demiuri urTierToba gasuli sauku-nis 80-iani wlebis bolos daiwyo. in-tensiuri gacvliTi programebi Tsu-sa da amerikis wamyvan universite-tebs Soris amJamadac xorcieldeba, rac qarTvel students aZlevs saSu-alebas miiRos dasavluri ganaTleba da cxovrebiseuli gamocdileba.

aSS gacvliTi programebis mona-wileTa liderobis forumis farg-lebSi gaimarTa diskusia, romelSic monawileobdnen saqarTvelos ero-vnuli bankis prezidenti koba gve-netaZe, saqarTvelos parlamentis administraciis warmomadgeneli nika samxaraZem, saqarTvelos stra-tegiuli da saerTaSoriso kvleve-bis fondis (GFSIS) prezidenti eka metreveli, politikisa da menejmen-tis sakonsultacio jgufis (PMCG) direqtori aleqsi aleqsiSvili. maT damswre sazogadoebas gauziares is gamocdileba, romelic gacvliT programebSi miiRes.

forumis dasasrul, gaimarTa diskusia, romelzec gacvliTi pro-gramebis monawileebma studente-bisTvis saintereso kiTxvebs upasu-xes.

1-li gverdidan

giorgi kvirikaS-vili: `moxaruli var, rom vimyofebi Tbilisis saxelm-wifo universi-tetSi, Cems alma-materSi. mixaria, rodesac vxedav universitets, ro-gor gamudmebiT icvleba, Taname-drove akademiuri centri xdeba, ro-desac vxedav, rom akademiuri perso-nali da studentebi iseTive aqtiurebi arian, rogorc wlebis win.

iva ne ja va xiS vi lis sa xe lo bis Tbi li sis sa xel m wi fo uni ver si-tet Si ino va ci e bis xel Sem w yo bi

eko sis te mis for mi re bis miz niT Tsu-sa da sa qar T ve los ino va ci e bi sa da teq no lo gi e bis sa a gen tos So ris me-mo ran du mi ga for m da. me mo ran dums xe li Tsu-s req tor ma gi or gi Sar va-Si Zem da sa a gen tos Tav m j do ma ris mo-va le o bis Sem s ru le bel ma av Tan dil kas ra Zem mo a we res.

me mo ran du mi iT va lis wi nebs uni-ver si te tis ba za ze ino va ci e bi sa da

teq no lo gi e bis mi mar Tu le biT stu-

den tu ri star ta pe bis xel Sem w yo bi

siv r cis Seq m nas; stu den teb Si ino va ci-

u ri biz ne s-i de e bis aR mo Ce ni sa da ma-

Ti star tap kom pa ni e bad gan vi Ta re bis

xel Sew yo bis miz niT pre-aq se le ra to-

ris prog ra mis gan xor ci e le bas; stu-

den te bis T vis biz nes- t re nin ge bi sa da

se mi na re bis in ten si u ri, mok le va di a-

ni kur se bis Ca ta re bas; uni ver si te tis

ba za ze ino va ci u ri stu den tu ri biz-

nes-i ni ci a ti ve bis aR mo Ce nas da sxva.

me mo ran du mi Tsu-sa da ino va ci e bi sa da teq no lo gi e bis sa a gen tos So ris

Page 4: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

4

`auditoria 115~-ma 1 maiss aqcia `vis mxares xar Sen~ gamarTa. studenturi

gaerTianebis wevrebi saprotesto msvlelobiT Tsu-s pirveli korpu-sidan parlamentis Senobisken gae-marTnen, `vardebis moedanze~ maT profkavSiris warmomadgenlebi SeuerTdnen. sapirvelmaiso aqciis monawileebma parlamentis win mani-festi waikiTxes. `auditoria 115~-ma mSromelTa saerTaSoriso dRes da-saqmebulTa uflebebis dacvasTan erTad, rac pirvel rigSi SromiTi inspeqciis Seqmnas gulisxmobs, um-aRlesi saganmanaTleblo sistemis sabiujeto dafinansebaze gadasvla da Tsu-s studenturi saerTo sac-xovreblis mowesrigeba moiTxova.

`pirvel rigSi aqciis mTavari mizani iyo dasaqmebulTaTvis so-lidarobis gamocxadeba, vinaidan migvaCnia, rom dRevandeli neoli-beraluri dRis wesrigi dasaqme-bulebs ayenebs eqspluatirebul mdgomareobaSi da pirveli, rac

Cven, studentebsa da demokrati-ul sazogadoebas, gvevaleba – esaa solidaroba dasaqmebulebisadmi. 1-ma maisma ukve solidarobasTan erTad brZolis Sinaarsic SeiZina, vinaidan Cven gviwevs vibrZoloT im adamianebis dasacavad, romelTa me-gobrebi da TanamSromlebi dasaqme-bis adgilebze usafrTxoebis nor-maTa ararsebobis gamo yovel dRe ziandebian da iRupebian. aqve min-da aRvniSno, rom marto 2016 wels daRupul muSaTa ricxvi aRwevs 416 adamians, rac 38%-iT aRemateba winandels. es yovelive miuTiTebs

socialur katastrofaze, saidan

gamosavlad am etapze, qmediTi, aRs-

rulebis meqanizmis mqone Sromis

inspeqcia gvesaxeba da dRevandeli

dRis erT-erTi mTavari moTxovna

swored Sromis inspeqciis amoqme-

deba gaxldaT. Cven migvaCnia, rom 1

maisi ara mxolod muSebisa da dasa-

qmebulebis, aramed sxva Cagruli ma-

sebisaTvis solidarobis gamoTqmis

dRecaa, amdenad dRes Cvens aqciaze

bankebiTa da samevaxSo saqmiT daza-

ralebuli adamianebic idgnen, rom-

lebmac dakarges binebi. dRes Cven

solidarobas vucxadebdiT vetera-

nebsac, romlebic iTxoven sakuTari

stacionaris aRdgenas~, – ganacxada

`auditoria 115~-is wevrma giorgi

javaxaZem.

`auditoria 115~ SromiT ufle-

bebTan dakavSirebiT sxvadasxva sa-

xis RonisZiebis ganxorcielebas

samomavlodac gegmavs. garda amisa,

`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ ka-

nonproeqtis damtkicebis Semdeg

dRis wesrigSi momdevno axali sa-

kiTxis – xelmisawvdomi ganaTlebis

dayenebas apirebs.

`saqme gvaqvs SerCeviT samar-TalTan da `auditoria 115~-is wevrebis devnasTan~,

– ase afasebs `auditoria 115~ Sina-gan saqmeTa saministroSi gamoZie-bis dawyebas, romelic `auditoria 115~-is ramdenime wevris mier gamoc-debis gadatanisTvis yalbi cnobebis SesaZlo damzadebasTanaa dakavSi-rebuli. gamoZieba `sisxlis samarT-lis kodeqsis~ 362-e muxliT mimdina-reobs, romelic yalbi dokumentis, beWdis, Stampis an blankis damzade-ba, gasaRebas an gamoyenebas gulisx-mobs. bralis damtkicebis SemTxveva-Si sasjeli jarimas an samwlian Tavi-suflebis aRkveTas iTvaliswinebs. Sinagan saqmeTa saministrom Zieba gazeT `kviris palitraSi~ gamoqvey-nebul statiaze (`auditoria 115~-is wevrebi gamocdebis gadatanisTvis yalb cnobebs amzadebdnen?!) dayrd-nobiT daiwyo. brali, SesaZloa, studenturi gaerTianebis 4 wevrs wauyenon.

28 aprils `auditoria 115~-is we-vrebma preskonferencia gamarTes, sadac Sinagan saqmeTa saministroSi Ziebis dawyebis motivebze isaubres. studentebis gancxadebiT, maTi dev-na mizanmimarTulad xorcieldeba, rac studenturi gaerTianebis sa-moqalaqo aqtivobebma gamoiwvia.

`bolo periodSi `auditoria 115~-s brZola ramdenime mimarTu-lebiT wamoiwyo: Cven davupirispir-diT ganaTlebis ministrs da mis politikas universitetSi; davupi-rispirdiT saqarTvelos sabanko se-qtors, romelic uamrav muSas aTa-visuflebs rusTavSi Tu sxva adgi-lebSi; davupirispirdiT kompanias, romelic maincdamainc karg da sa-xarbielo samuSao garemos ar uqm-nis studentebs (wignebis maRazias vgulisxmob). es samive jgufi – banke-bi, mediamonopolistebi, ministre-bi SeSfoTebulebi arian Cveni brZo-liT, amis Sedegia aseTi absurduli braldebebi da SurisZieba. `kviris palitras~ ori dava movugeT eTikis qartiis sabWoSi. orive SemTxvevaSi eTikis sabWom Tqva, rom `kviris pa-litram~ daarRvia eTikis normebi. amis Semdeg, ratomRac, prokuratu-ra Tavad mivida kviris palitraSi da daiwyo Zieba. faqtia, ris gamoc gvebrZvian! meTodebi sasacilo da samarcxvinoa,~ – ganacxada `audi-

toria 115~-is wevrma levan lorT-qifaniZem.

`auditoria 115~-ma Tsu-s sa-gamocdo centridan gamoiTxova informacia bolo ori Tvis ganmav-lobaSi studentebis mier gamoc-debis gadatanasTan dakavSirebiT. maTi informaciiT, am moTxovniT sagamocdo centris administra-cias, daaxloebiT, 2 aTasma stu-

dentma mimarTa. maTi TqmiT, am saq-mes Tu CauRrmavdebian, aRmoaCenen, rom gamocdebis gadatanas msgavsi meTodiT – yalbi dokumentaciis wardgeniT araerTi studenti mi-marTavs da, aseT SemTxvevaSi, uam-ravi studentis dasja gaxdeba saWi-ro, rac araseriozulia.

`am sakiTxis Sesaxeb universitet-Si mokvleva jerjerobiT Catarebu-li ar aris. konkretuli pirebis dadanaSauleba arasworia. kargad rom gaaanalizon yvela dokumenti, am saqmeSi mTeli universiteti iqne-ba CarTuli. amas cnobis gayalbebac ar hqvia. daaxloebiT analogiurad skolis moswavleebic igoneben sxva-dasxva mizezs da weren cnobebs.

am gamoZiebis dawyeba dakavSire-bulia `auditoria 115~-is saqmiano-basTan, sapirvelmaiso aqciasTan. moviTxovT, rom mogvcen gamoxatvis Tavisufleba, gadaadgilebis Tavi-sufleba, sityvis Tavisufleba da sakuTari uflebebis dacvis ufle-ba~, – aRniSna `auditoria 115~-is we-vrma mariam guliaSvilma.

`yoveldRiurad uamravi gazeTi gamodis, uamravi statia qveyndeba, sadac uamravi braldebis Sinaarsis Semcveli informaciaa mocemuli. magaliTad, adanaSauleben ama Tu im pirs afxazeTis an samaCablos dakargvaSi. arc erT aseT statias sagamoZiebo moqmedebebi ar mohyo-lia. swored es gvafiqrebinebs, rom mizanmimarTulad gvdevnian. ana-logiuri logikiT, damnaSavea yve-la is moqalaqe, romelic ama Tu im videoportalze filmebs uyurebs, radgan arc erT ganTavsebul films ar aqvs licenzia~, – ganacxada pre-skonferenciaze levan lorTqifa-niZem.

`auditoria 115~ maTi wevrebis mimarT gamoZiebis

dawyebis motivebze saubrobsnato obolaZe reqtoris

komentari

Tbilisis saxelmwifo uni-

versitetis reqtori giorgi

SarvaSiZe miiCnevs, rom Tu

vinmem raime darRveva Caidi-

na, pasuxi samarTlianad unda

moeTxovos da ara – SerCeviTi

samarTlis principiT.

`auditoria 115~ iqneba Tu

nebismieri sxva, SerCeviTi

samarTali ar iqneba – yve-

las unda moeTxovos pasuxi,

vinc raime darRveva Caidi-

na. Zalian cudia gayalbeba

Tu xdeba, magram `audito-

ria 115~ iqneba Tu nebismieri

sxva – yvelas unda moeTxovos

pasuxi, vinc raime darRveva

gaakeTa da Tu aseTi faqti da-

dasturda. rac Seexeba imas,

Tu ratom gadaido es gamoc-

debi, albaT, administracias

aqvs Tavisi mosazreba. Za-

lian cudi praqtika gvqonda

gamocdebis Cabarebis, rom-

lis gamosworebas vapirebT.

Seiqmna specialuri komisia,

romelsac xelmZRvanelobs

vice-reqtori da Zalian male

SevZlebT amis gamosworebas.

gadavadebis praqtika, ra Tqma

unda, arsebobs, Tumca cudia

gayalbeba – ar unda Cavidi-

noT siyalbe, magram, es ar

niSnavs, rom SerCeviTad vinme

daisajos~, – ganacxada giorgi

SarvaSiZem.

reqtoris TqmiT, Tsu mza-

daa sagamoZiebo uwyebebTan

TanamSromlobisTvis. am eta-

pze Sinagan saqmeTa samini-

stros Tbilisis saxelmwifo

universitetidan dokumenta-

cia ar gamouTxovia.

aqcia dasaqmebulTa uflebebisTvisnato obolaZe

am etapze Sinagan sa-

qmeTa saministros

Tbilisis saxelm-

wifo universiteti-

dan dokumentacia

ar gamouTxovia

Page 5: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

5

ukve wlebia, mecnierebis xelSewyoba qveynis prior-itetul mimarTulebaTa

CamonaTvalSi myarad ikavebs adgils, Tumca, ganaTlebis da mecnierebis sferos eqspertTa azriT, yovel 3-4 weliwadSi erTxel axali reformis dawyeba mecnierebis ganviTarebis process aferxebs.sazogadoebas axsovs, rom 2012 wels Seiqmna ganaTlebisa da mec-nierebis reformebis saxelmwifo komisia, romelSic msoflioSi dReisaTvis yvelaze cnobili qa-rTveli mecnierebi gaerTiandnen da romelsac fizikosi gia dvali xelmZRvanelobda. swored am komisiis mier SemuSavda umaRlesi ganaTlebisa da mecnierebis gan-viTarebis koncefciis proeqti, romelic, eqspertTa SefasebiT, msoflios sxvadasxva qveyanaSi arsebul saukeTeso gamocdilebas iTvaliswinebda. am komisiis wevri gaxldaT SvedeTis lundis uni-versitetis Rerovani ujredebis laboratoriis xelmZRvaneli zaal kokaia, romelTan saubaric swored mecnierebis ganviTarebis problemebze daviwyeT.

– batono zaal, im periodSi, roca ganaTlebisa da mecnierebis reforme-bis saxelmwifo komisia muSaobda, koncefciis ama Tu im punqtze sazoga-doebaSi diskusia aqtiurad mimdina-reobda. mere TiTqos miCumda yvela-feri da sazogadoebis didma nawilma araferi icis – ra bedi ewia am koncef-cias?

– Semoido Taroze. da yvelaze saintereso isaa, rom es proeqti ki SeCerda, magram arc aranairi alter-nativa ar Seqmnila. Cven Cveni vali movixadeT. axali velosipedi ki ar gamogvigonebia, ubralod SevajameT is gamocdilebebi, rac evropasa da amerikaSi warmatebiT muSaobs. am kon-cefciis mTavari maxasiaTebelia is, rom SevecadeT warCinebuli da Zlie-ri potenciis mqone samecniero indi-videbis identificirebas. gvindoda maTze agveRo orientacia, rom gasaqa-ni migveca. es iyo ara revoluciuri, aramed evoluciuri midgoma, rome-lic iTvaliswinebda saerTaSoriso referirebas. SemdgomSi es adamiane-bi, romlebic gare referirebis gziT iqnebodnen tenuirebuli, erTgvari lokomotivis funqcias Seasrulebd-nen sxvebisTvis. isini dadebdnen Ta-masas, romelic aswevda samecniero kvlevis xarisxis standarts. iseTi gancda damrCa, rom am programis winaaRmdegi iyo yvela, isic ki, visac ar vexebodiT. am mecnierebma winaswar icodnen, rom Tavad warmatebulTa siaSi ver moxvdebodnen, magram maT ar undodaT, rom sxvas mieRo raime privilegia. es yovelive ki xdeboda imisda miuxedavad, rom warmatebuli mkvlevrebis SerCeva, Cveni koncefciis mixedviT, ganxorcieldeboda gareSe referirebiT da maqsimalurad obie-qturad.

– fiqrobT, rom koncefcia xe-lovnurad SeCerda?

– yovel SemTxvevaSi, araferi gake-Tebula, rom es koncefcia amoqmede-buliyo.

– miuxedavad imisa, rom mkvlevre-bisadmi moTxovnebi gaizarda, aq xSi-rad gaigonebT wuxils imis Taobaze, rom mecnierebis ganviTarebis pirobe-bi ar aris, rom dabalia anazRaureba, ar gamoiyofa Tanxebi kvlevebisTvis, ar gvaqvs samecniero Jurnalebi...

– arc unda iyos yvela mimarTu-lebaSi Jurnali saqarTveloSi. kon-kurentunarianobas unda miveCvioT. evropasTan integracia swored is aris, rom Sen Seni naSromi ucxoeTSi

gagaqvs. aviRoT, magaliTad, qarTve-lologia. bevrs aqvs aseTi midgoma – `imaT raSi ainteresebT qarTuli enis, folkloris an Cveni memkvidreobis sakiTxebi~... rogor ar ainteresebT? asec rom iyos, Seni amocana swored isaa, rom daaintereso da moizido ucxoeli mecnieri. afrikis romelime tomis enis sakiTxebsac SeiZleba ikv-levdes evropeli mkvlevari, araTu qarTul enas, romelic aseTi mdidari istoriisaa. burTi Cvens mxaresaa da unda gavitanoT, davainteresoT da davanaxoT Cveni potenciali.

vfiqrob, es ganwyoba modis jer ki-dev sabWoTa kavSiridan, roca Cvens wvenSi vixarSebodiT da gvegona, rom Cvens garda es aravis ainteresebda da adgilobrivad unda gvqonoda Jurna-lic da konferenciac. sabWoTa perio-didan gamogvyva, rom aq unda iyo war-matebuli mecnieri da ara iq, amitom yvelaferi adgilze unda gvekeTebina, maT Soris kvlevis Sefasebac.

– mecniereba saqarTvelos mTavro-bis prioritetTa CamonaTvalSi wel-sac moxvda. ase iyo gasul wlebSic: Sedegad, Seicvala midgomebi da moT-xovnebi mkvlevrebisa da profeso-rebis mimarT, gaizarda ucxoeTSi gamoqveynebul statiaTa ricxvic. aq saubroben, rom cvlilebebi SeimCneva da standartebic maRldeba, magram, rogor Cans, es yvelaferi ucxoeTis TvaliT... Tqveni azriT, daiZra Tu ara mecnierebis ganviTarebis procesi saqarTveloSi?

– marTali giTxraT, ver vgrZnob, rom am kuTxiT rame win wavida an axla midis, magram, yovel SemTxvevaSi, re-gresi ar aris. amas didad ganapiro-bebs rusTavelis fondis da sagranto dafinansebis arseboba, magram es sak-marisi ar aris. imisda miuxedavad, Tu ras amboben, mgonia, rom am qveyanaSi mecniereba realurad ar aris prio-ritetuli da amaze Cemi mosazrebac maqvs: mecniereba xangrZliv investi-cias moiTxovs. dRes Cadebuli inve-sticia 10 da 20 wlis Semdeg mogcems nayofs. iseTi qveynisTvis ki, rogoric saqarTveloa, mecnierebis dafinanse-ba, politikuri TvalsazrisiT, ara-momgebiania. politikosi dRes rom Ca-debs investicias, 4 wlis Semdeg arCev-nebia da Sedegi unda naxos. mecniereba ase mokle droSi Sedegs ver mogcems. amitom amis gakeTeba naklebad mimzid-velia. miuxedavad am ganwyobisa, unda aRvniSno, rom, infrastruqturis gaumjobesebis TvalsazrisiT, sain-tereso raRac-raRacebi mainc xdeba: magaliTad, gaixsna teqno-parki; ar vici, ramdenad ganxorcielebadia, ma-gram igegmeba grandiozuli universi-tetis gaxsna, Tumca es aris erTeuli SemTxvevebi.

– maS, ra gzas xedavT mecnierebis ganviTarebis procesis dasaCqareb-lad?

– davubrundebi zemoT naTqvams da getyviT, rom gare referirebis gziT unda moxdes im resursebis da poten-cialis gamovlena da Sefaseba, rac qveyanas aqvs – es iqneba inteleqtualu-ri Tu materialuri kuTxiT. unda ga-moiyos mimarTulebebi da jgufebi, romlebsac SeuZliaT konkurencia

gauwion saerTaSoriso samecniero dones da isini unda waxalisdes. aseTi sicocxlisunariani jgufebi rom gan-viTardeba, droTa ganmavlobaSi gai-yoliebs imas, visac ganviTarebis una-ri aqvs. xolo visac es unari ar aqvs, unda gaqres – Sen xelovnur sunTqvaze ver amyofeb mimarTulebas, imitom, rom asi wlis win maRali done hqonda an sabWoTa kavSiris dros warmatebu-li iyo. Tu dRes ar gaqvs saerTaSori-so standartebis skola da is sicocx-lisunariani araa, ar gyavs adamian-uri resursi an ar gaqvs infrastru-qtura, rac aucilebelia misi ganviTa-rebisTvis, fizikurad SeuZlebelia dargis an mimarTulebis gacocxleba. me imisic mjera, rom, rogorc adre beritaSvili Camovida da nulidan Se-qmna skola, ase SeiZleba dResac vinme Camovides an aq ganviTardes pirovne-ba, romelic romelime mimarTulebas axal sicocxles mianiWebs. es proce-si dinamikuri unda iyos – dRes erTi segmenti ganviTardeba, xval – sxva da miaRwevs warmatebas. Cemi azriT, es dinamikuroba aris mniSvnelovani da iZleva imis saSualebas, rom swrafad moxdes ganviTareba. aqve imasac dav-Zen, rom aris tradiciuli mimarTu-lebebi, romelsac meti dro sWirde-ba, magram aris iseTi mimarTulebebi, romelic amgvar dinamikas saWiroebs, raTa swrafad moxdes msoflio stan-dartebze gadarTva.

– es rac Seexeba zogadad mecniere-bis ganviTarebas... universitetSi ra unda gakeTdes? riT unda daviwyoT?

– pirvel rigSi, universitetTan samecniero institutebis realuri integrireba unda moxdes. im insti-tutebis TanamSromlebi, romlebic universitetTan arian mierTebulni, dResac miiCneven, rom ar arian uni-versitetis nawili. vfiqrob, Tavad universitetic unda iyos dainte-resebuli, rom es xalxi mis sivrceSi integrirdes. TanamSromloba da ur-TierToba ormxrivi unda iyos – unda vicode, SenTan TanamSromlobiT ras viReb da Sen ra interesi da mogeba ga-qvs amiT. universitetma da samecnie-ro institutebma TvalnaTliv unda dainaxon, ra sikeTe SeuZliaT mouta-non erTmaneTs. erTi mxriv, im mecnie-rulma potencialma, rac samecniero institutebSia da rac universitets aklia da, meore mxriv, ganaTlebis sistemisadmi wvdomam da axali cod-nis miRebam, rac institutebs ar aqvs, erTmaneTi unda Seavsos. kvleviTma institutebma studentebisgan unda moamzados axali kadrebi. es ki am ori segmantis integraciis gareSe ver mox-deba.

dasavleTSi mecniereba keTdeba postdokebis da doqtorantebis xe-liT. magaliTad, me vzivar da sta-tiebs da proeqtebs vwer, rom dafin-anseba miviRo, kvlevas ki doqtoran-tebi akeTeben. isini saidan modian? universitetidan. Cems laboratoria-Si mudmivi Tanamdeboba mxolod me maqvs, danarCeni yvelaferi sagranto sistemazea damokidebuli. ase iqne-ba saqarTveloSic, Tu orive mxarem dainaxa erTmaneTis saWiroeba da maTi integracia moxda.

miWirs axla imis Tqma, es yvelafe-ri administraciulad rogor unda ganxorcieldes, magram, principi aseTi unda iyos. aq tradiciaa aseTi,

rakiRa universitetis TanamSromeli xar, aucileblad leqcias unda kiTx-ulobde. me SeiZleba weliwadSi erTi leqcia wavikiTxo an arc wavikiTxo, magram kvlevas vatareb da universi-tetis nawili var. doqtorantura ga-naTlebis bolo safexuria. me vaswav-li maT, magram ar aris aucilebeli, yoveldRe leqcias vkiTxulobde da seminarze Sevdiode.

ai, esaa gasakeTebeli – unda ga-dafasdes – vin aris mecnieri, vin leqtori, ra evaleba profesors, ro-gor unda Seerwyas mecniereba da ga-naTleba erTmaneTs. Tu mkiTxavT, esaa realisturi gza imisa, Tu rogor gan-viTardes universiteti. dRes vxedav, rom universitetis axali xelmZRva-neloba am gziT midis – yovel SemTx-vevaSi, TvalnaTliv ikveTeba, rom mas es gza aqvs aRebuli da asec unda iyos – ver geqneba pretenzia maRali donis universitetze, Tu kvleva ar aris in-tegrirebuli swavlebasTan.

– Tbilisis saxelmwifo universi-tets bevri mecnieri aRuzrdia da maT-gan didi nawili warmatebiT moRva-weobs sazRvargareT. wlebia, vxedavT, rom maT Soris, vinc jiutad ar ane-bebs Tavs mSobliuri universitetis swavlebis xarisxis gaumjobesebisTvis brZolas, Tqvenc xarT. amjerad ra sa-gans kiTxulobT Tbilisis saxelmwi-fo universitetSi?

– didi xania, medicinis mimarTu-lebis doqtorantebisTvis Semovita-ne sagani `problemaze dafuZnebuli swavleba~, raTa maT, rogorc moma-valma mkvlevrebma da leqtorebma, icodnen, rom, garda klasikuri leq-ciisa da seminarisa, arsebobs sxva me-Todebic. am kursis arsi mdgomareobs imaSi, rom isini, rogorc studente-bi, Tavad monawileoben swavlebis procesSi da uSualod ecnobian am meTodis privilegias. es meTodi ar aris advili dasanergi, aris intera-qtiuli da damyarebulia jgufur mu-Saobaze. daaxloebiT 100 doqtoran-ti iqneba, vinc es kursi gaiara da jer ar minaxavs vinme, vinc am meTodiT ar iyos aRfrTovanebuli.

meore sagani, rasac vaswavli, esaa akademiuri wera – rogor gaakeTon prezentacia, ras unda miaqcion yur-adReba, rogor daweron samecniero granti da samecniero statia. isini praqtikulad asruleben amas da axla gvaqvs survili, im doneze daweron sagranto aplikacia, rom, vinaidan rusTavelis fondma grantebis gace-ma ukve doqtorantebisTvisac daiwyo, Cvenma studentebmac scadon bedi. mo-mavalSi am konkursebSi monawileoba savaldebulo gaxdeba. ar vfiqrob, rom yvela dafinansdeba, magram, mTa-varia, konkurentunariani sagranto proeqti daweron da, eqspertebis Se-niSvnebis gaTvaliswinebiT, gaizar-don, rogorc mkvlevrebi da mecnie-rebi. es aris mecnierebis dRevandeli dRe.

momavalSi SesaZlebeli iqneba adamianis tvinSi

dazianebuli neironebis axliT Canacvleba

zaal kokaias axali publikacia da saintereso

aRmoCena

– warmoudgenelia, esaubro zaal kokaias da ar dainteresde misi bolo samecniero kvlevebiT. ras etyviT uni-versitetis sazogadoebas – amjerad ra siaxleebi gaqvT samecniero aspa-rezze?

– bolo publikacia, romelic ga-movaqveyne, Zalian saintereso aRmo-

gv. 6

mecnierebma winas-

war icodnen, rom

Tavad warmatebul-

Ta siaSi ver moxv-

debodnen, magram

maT ar undodaT,

rom sxvas mieRo

raime privilegia.

maia toraZe

zaal kokaia: unda gadafasdes – vin aris mecnieri, vin

– leqtori da rogor unda Seerwyas mecniereba da

ganaTleba erTmaneTs

Page 6: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

6

SurTxia beroSvili

10

Cenas exeba – esaa tvinis ujredebSi dazianebuli neironebis Canacvleba axali neironebiT.

kvleva saintereso iyo imdenad, ramdenadac eqsperimentebi tarde-boda virTagvebze da neironebis Se-saqmnelad viyenebdiT adamianis kans da adamianis kanidan miRebul nei-ronebs. es aris e.w. inducirebuli pluripotentuli ujredebis gamoy-enebis meTodi, romelic 2012 wels nobelis premiiT aRiniSna. es meTodi gaZlevs saSualebas, rom moaxdino ujredis reprogramireba, anu erTi tipis ujredi gardaqmna meore tipis ujredad. Cven adamianis kanidan miRe-buli nervuli ujredebi gadavnergeT virTagvas iSemiiT dazianebul tvinis qerqSi. davakvirdiT, rom gadanergi-li neironebi ganviTarda da Camoya-libda, rogorc funqciuri neirone-bi, da rac yvelaze mniSvnelovania, maT sinafsuri kavSirebi daamyares maspinZlis neironebTan. roca am cdebis dros vaxdendiT virTagvas TaTis an cxviris stimulacias, es ga-danergili neironebi pasuxobdnen eleqtruli ganmuxtviT – anu gaxdnen virTagvas nervuli rkalis nawili da moxda maTi funqciuri integrire-ba maspinZlis tvinSi, es ki Tavis mx-

riv miuTiTebs imaze, rom momavalSi SesaZlebeli iqneba adamianis tvinSi dazianebuli neironebis axliT Ca-nacvleba. am midgomiT Cven vawvdiT tvins axalgazrda, jer kidev Camouya-libebel neironebs, raTa tvinSi mimdinare regeneraciis procesSi moxdes maTi gamoyeneba da nervuli rkalebis aRdgena. es masalebi gamo-qveynda Zalian cnobil samecniero JurnalSi `Brain~, romelsac oqsfor-dis universiteti gamoscems.

am etapze gvinda gavagrZeloT es kvleva da vnaxoT, ramdenad Seaqvs wv-lili axali neironebis funqcionire-bas regeneraciis procesSi. dRes ukve viciT, rom gadanergva iwvevs gaumjo-besebas, axla gvainteresebs, ramdenad uwyobs xels nervul rkalSi axali ujredebis CarTva neironuli fun-qciis aRdgenas da regeneraciis ra nawilSia isini mniSvnelovani. amisT-vis movaxdenT gadanergili neironis aqtivobis Sekavebas genetikuri mani-pulirebis gziT da vnaxavT – ra gav-lenas iqoniebs es tvinis funqciaze. bednieri var, rom aseTi saintereso da mimzidvelia Cemi profesia...

– Tu igegmeba am meTodis klinikaSi danergva?

– Cven vmoRvaweobT transilaciur medicinaSi, rac gulisxmobs imas, rom is aRmoCenebi, rasac sabaziso kvleva

iZleva, migvaqvs klinikaSi. transila-ciuri medicina ar aris calmxrivi moZraoba laboratoriidan klinika-Si – es ormxrivia – klinikamac unda gansazRvros, risi saWiroeba aqvs da ra dainergeba realurad praqtikaSi, rom Rirebuli ram Seiqmnas, rac sabo-lood pacientis cxovrebis xarisxis gaumjobesebas unda moemsaxuros.

insulti aris invalidobis nomer pirveli gamomwvevi. dReisaTvis re-alurad aseT pacientebs verafers vTavazobT, rom is funqcia, rac dau-qveiTda, gaumjobesdes. praqtikulad ase xdeba – Tu gadarCa adamiani, ra-sac TavisiT aRidgens, aRidgens, ra-sac vera, rCeba igive mdgomareobaSi. marTalia, aris reabilitaciis kur-si, magram es ufro axal realobasTan Seguebaa, vidre mkurnaloba, medika-menturad ver vexmarebiT. insultis adreul stadiebSi keTdeba trombo-lizi an tromboqtomia (sisxlis kol-tis daSla an amoReba), magram es Zali-an xanmokle periodSi, daaxloebiT 4 saaTis ganmavlobaSi SeiZleba moxdes da amis gakeTeba pacientebis mxolod mcire raodenobaSi xerxdeba. amis Semdeg, regeneraciis procesSi, ukve verafers vTavazobT. Cven vfiqrobT, rom es meTodi, tvins SeiZleba daex-maros regeneraciaSi da is gaxdes ufro Cqari da intensiuri.

– da bolos, saqarTveloSi gaxSir-da reklamebi Rerovani ujredebis ban-kebisa, romlebic mouwodeben adami-anebs, Seinaxon axalSobilis Wiplari, rac, am reklamebis mixedviT, panaceaa garkveuli daavadebebis gankurnebis procesSi. Cven amis Taobaze erTxel ukve visaubreT. maSin Tqven ambobdiT, rom mTlad asec ar aris saqme...

– vambobdi da axlac vityvi. xSirad mekiTxebian amis Sesaxeb da Cemi pasuxi esaa: me rom gamiCndes Svili, Wiplaris Rerovan ujredebs Cemi SvilisTvis ar Sevinaxav, radganac ar maqvs genetiku-ri midrekileba arc hematologiuri da arc metaboluri daavadebisken. Wi-plaris individualuri Senaxva, Cemi azriT, ar aris gamarTlebuli. Tum-caRa es imas ar niSnavs, rom donacia ar moxdes da sazogadoebriv bankSi ar dagrovdes es Rerovani ujredebi. maT is gamoiyenebs, visac dasWirdeba da visTvisac Tavsebadi iqneba.

– viRacebisTvis es biznesi gaxda... – diax, biznesia da bevri adamiani

am biznesSi nebayoflobiT CaerTo, magram wlebia gasuli da me piradad erTi SemTxvevac ar vici, rom vinmem moaxerxa Senaxuli Rerovani ujrede-bis warmatebiT gamoyeneba. ujredebi romc dagWirdes, Zalian bevri faqto-ria, rac maT gamoyenebas praqtiku-lad SeuZlebels gaxdis da amis Sesa-xeb Zalian bevrjer maqvs dawerili.

Tbilisis saxelmwifo universitetis humani-tarul mecnierebaTa

fakultetze dasasruls uax-lovdeba muSaoba metad sain-tereso gamoyenebiT samecniero proeqtze, romelic iTval-iswinebs saqarTveloSi aRmoCe-nili berZnuli warwerebis onlain-katalogis Seqmnas. proeqti 2015 wels daafinansa rusTavelis erovnulma sa-mecniero fondma. misi xelmZ-Rvanelia Tsu-s humanitarul mecnierebaTa fakultetis msoflio istoriis mimar-Tulebis profesori levan gor-deziani, xolo jgufi, romelic ukve ori welia am proeqtze muSaobs, universitetis pro-fesorebisa da pedagogebisagan Sedgeba. kerZod, masSi CarTul-ni arian Tsu-s humanitarul mecnierebaTa fakultetis aso-cirebuli profesorebi irina darCia da eka kobaxiZe, maswav-leblebi lela CoTaliSvili da naTia fifia, aseve doqtoranti ana JorJoliani.proeqtis mizani iyo saqarT-veloSi aRmoCenili Zvelber-Znuli warwerebis kompiuteru-li bazis Seqmna. ras moicavs es baza da konkretulad romeli warwerebi moeqceva amjerad onlain-katalogSi, gvesaubreba proeqtis xelmZRvaneli levan gordeziani:

– batono levan, ratom gadawy-viteT onlain-katalogis Seqmna da ra samuSaoebi uZRoda win proeqtis ganxorcielebas?

– saqarTvelos berZnuli warwe-rebi ramdenjerme gamoica: jer kidev 1950-ian wlebSi Tina yauxCiSvilis

mier, xolo Semdgom, 90-iani wlebis bolos da oriaTasiani wlebis da-sawyisSi, kidev ramdenime gamocema gamovida (maSin mZime wlebi iyo da wignebs mcire tiraJiT vuSvebdiT). mas Semdeg, rac arsebul bazas siax-leebi Seemata, kidev gamovida se-riozulad gadamuSavebuli korpu-si, romelic 2009 wliT TariRdeba. masSi Sesulia yvela berZnuli war-wera, rac im droisTvis saqarT-veloSi iyo napovni. samwuxarod, zogi maTgani, afxazeTSi mimdinare movlenebis gamo, ukve dakargulia da maTi bedi ar viciT. garda amisa, 2002 wels gamovida marika nasiZis wigni `berZnuli grafito~, sadac Sevida nakawri (ZiriTadad kerami-kaze napovni) warwerebi.

Cven gadavwyviteT, rom berZnu-li warwerebis korpusidan agve-Ro warwerebi uZvelesi droidan adreqristianulis CaTvliT, dag-vematebina grafito (monumentur-dekoratiuli ferweris saxesx-vaoba – baTqaSis zeda Txel fenas

kawraven imdenad, rom gamoCndes qveda fena, romelic feriT gansx-vavdeba zeda fenisagan; warmoiSva me-15-17 ss-Si italiaSi, saidanac gavrcelda germaniaSi, CexeTSi da sxv.;) da gagvexada eleqtronulad xelmisawvdomi.

Cvenma jgufma es warwerebi jer tradiciuli saxiT moamzada da Semdeg gadaamuSava – damzadda spe-cialuri failebi, raTa monacemebi saitze ganTavsdes. axla swored atvirTvis procesSi varT da mais-Si dasawyisSi saiti oficialurad gaxdeba xelmisawvdomi. igi oreno-vani iqneba. mis inglisur versias elene tatiSvili xelmZRvanelobs.

aqve unda aRvniSno isic, rom, winaswari mzadebis procesSi Cven CarTuli gvyavda bulgareli ko-lega, sofiis universitetis pro-fesori dimitar ilievi, romelic bulgareTSi analogiur proeqt-Si monawileobda. man Cagvitara specialuri treningi, Tu rogor dagvemzadebina failebi da rogor gagverTva Tavi im sirTuleebisT-vis, rac am teqstebis kompiuterul formatSi damuSavebas axlavs Tan.

– ra moculobis masala ganTavs-deba saitze da ra periods moicavs is warwerebi, romelic eleqtronu-li bazisTvis daamuSaveT?

– sul aris 154 teqsti da Zi-riTadad moicavs periods uZvele-si droidan axali welTaRricxvis VII saukunemde. es aris ZiriTadad qvaze, Tixaze da sxvadasxva nivTeb-ze: beWdebze, vercxlis nakeTobebze naxuli warwerebi. maTi didi rao-denoba aris aRmoCenili mcxeTaSi: samTavros monasterSi, bagineTSi, sveticxovelSi da a.S. sakmaod mra-valferovani nimuSebia.

– rogori iqneba saiti, ra in-formacia ganTavsdeba masze?

– saitze iqneba Tavad berZnuli teqsti, misi aRweriloba, Targma-ni, foto da samecniero komentari, aseve informacia – ra gamocemebSi

SeiZleba misi gacnoba, vin gamosca da a.S. saits sakmaod mdidari saZie-bo sistema eqneba, rac dainterese-bul adamians saSualebas miscems, moiZios igi sxvadasxva maCvene-bliT – TariRiT, sityviT an sxva-dasxva kombinaciiT.

– ra mniSvneloba aqvs amgvar proeqtebs da visTvis iqneba is mniSvnelovani?

– amas Zalian didi mniSvneloba aqvs. is wignebi, rac iyo gamocemu-li adre, erTi mxriv, aris biblio-grafiuli iSviaToba da students rom moundes maTi gacnoba, unda movides CemTan, me gadmovuRo da vaCveno, an sadme biblioTekaSi SeiZleba aRmoCndes erTi-ori. gar-da amisa, rac unda kargi saZiebo sistema hqondes wigns, is mainc ver amowuravs Tqvens yvelanair inter-ess teqstis mimarT, xolo roca saZiebo sistema kompiuterulia, SegiZliaT nebismieri kaprizi da interesi daikmayofiloT da erTi konkretuli sityviT an kombinaci-iT moZebnoT TqvenTvis saintereso teqsti.

meore mxriv, kvlevis procesSi aseTi saZiebeli Zalian amarti-vebs Sromas. Tavis droze, roca di-sertaciaze vmuSaobdi, 5 weli mo-vundi sasurveli teqstebis aslebis mogrovebas. dRes es saqme 5 wuTSia SesaZlebeli.

es umniSvnelovanesi bazaa im uc-xoeli mecnierebisTvis, romlebic amgvar teqstebze muSaoben. saSuri da saWiro saqmea, rom maTac icod-nen – ra bazas flobs Cveni qveyana. maTTan Cven mWidro TanamSromlo-ba gvaqvs da mouTmenlad elian, rom es masalebi xelmisawvdomi gaxdes.

imedi gvaqvs, rom gavagrZelebT am proeqts. cxadia, dafinanse-bisTvisac vizrunebT. gvaqvs mzaoba imisa, rom Tu rame axali aRmoCn-deba, SevmatoT bazas, raTa is gam-didrdes samecniero literatu-riT da iyos cocxali procesi...

zaal kokaia: unda gadafasdes – vin aris mecnieri, vin

– leqtori da rogor unda Seerwyas mecniereba da

ganaTleba erTmaneTsme-5 gverdidan

berZnuli warwerebi ukve onlain-katalogSi

iqneba xelmisawvdomimaia toraZe

levan gordeziani

Page 7: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

7axali wigni Taroze

ra gavlenas axdens musika adamiansa da bunebaze, ra

uaryofiTi Sedegi SeiZleba gamoiwvios xmamaRalma bgerebma adamianis fsiqikaze – am da sxva sakiTxebze mecnierul kvlevebze dayrdnobiT miRebul daskvnas amoikiTxavT nugzar aleqsiZis axal wignSi `adamiani, musika da ekologia~, romlis redaqtorebi arian: akademikosi nodar miT-agvaria, profesori nugeSa mesxi da profesori nana sixaruliZe.

Sesaval nawilSi avtori, mecnie-

rebaTa erovnuli akademiis wevri nugzar aleqsiZe gvTavazobs dasabu-Tebul mosazrebas musikalur bgera-Ta biologiurobis Sesaxeb: `1. musika adamianis emociuri mdgomareobis bgerebiT gamoxatvis erT-erTi saSu-alebaa; 2. bgera meqanikuri rxevaa, romelic yuriT SeigrZnoba 20-dan 20000-mde hercis sixSiris farg lebSi. rac ufro didia sixSire, miT ufro maRalia bgera. bgeraSi Sedis sixSiris tonebi, razec damokidebulia tembri. yvela bgeras aqvs Tavisi specifikuri Zala; 3. bgeriT xdeba axalSobilis emociuri aqtiurobis gamoxatva, mi-uxedavad imisa, rom is jer kidev ar metyvelebs; 4. bgeriT xdeba cxovelTa aqtiurobis emociuri gamovlinebac bunianobisas, roca Sewyv ilebis miz-

niT specifikur bgerebs gamoscemen, uxmoben partniors. aseve mkacrad aris gansazRvruli melodiuroba mglebis ymuilsa da maimunebis mier gamocemul bgerebSi mRelvarebisas~, – aRniSnulia masSi.

wignSi gansakuTrebuladaa yur-adReba gamaxvilebuli im tenden-ciebze, romelic Tanamedrove axal-gazrdobaSi SeimCneva da romelsac arc Tu dadebiTi gavlena aqvs jan-mrTelobaze; kerZod, didi doziT ucxouri musikis mosmenas e.w. fleie-rebiT. avtori wers: `dRes uk ve mrava-li mecnieri aRiarebs, rom yvela erSi musikaluri gamosaxvis Sesa Z lebloba genetikur aparatSia Cawerili da dasturad mohyavT is uaryo fiTi Se-degebi, rac yursacvamebianma fleie-rebma gamoiwvia Tine i jerebSi. Tinei-jerebi fleierebiT upiratesad jazur da rokmusikas ismendnen. Sedegad, mxolod axalgazrda TeTrkanianebma masiurad mimarTes nevropaTologebs Tavis tkivi lebis, gonebis dakargvis da gulisrevis gaxSirebis gamo. vfi-qrobT, rom amis mizezia araeTnikuri musikis rxevebis SeuTavsebloba eT-nogenetikuri dnm-is rxevebTan. cno-bilia, rom genetikuri informaciis matarebeli dezoqsiribonukleinis mJavas (dnm) axasiaTebs specifikuri `xmebi~ (rxevebis Sedegad), romelic zustad Seesabameba sinaTlis spe-qtris ferebs, warmoiqmneba akustiku-ri talRebi, faqtiurad dnm `mReris~.

wignSi xazgasmiTaa gamokveTili musikaluri bgerebisa da biologi-uri rxevebis urTierTkavSiri. moy-vanilia ucxoeli mecnierebis daskvna imis Sesaxeb, rom `mRerian~ rogorc mcenareuli, ise cxoveluri ujrede-bi. avtors magaliTad mohyavs kvleva,

romlis mixedviTac adamianis Canasa-xis embrionic ki specifikurad reagi-rebs musikaze. magaliTad, klasikuri musikis fonze embrionSi registrire-buli iqna `Rimili~, rokmusikis fonze ki moxda embrionis `SeWmuxvna~.

saintereso monacemebia moyvanili imis dasadastureblad, rom musikas Tavisi feri gaaCnia. nugzar aleqsiZe asabuTebs, rom amas safuZvlad udevs iseTi fizikuri maC veneblebi, rogo-ricaa talRis sigrZe da calkeuli `bgeris feri~: do – mwvane (52 nm), do - rebemoli - cisferi (490 nm), re - lur-ji (464 nm), re-mibemoli - iisferi (438 nm), mi - iisferi (413 nm), fa - iisferi (391 nm), fa - sol bemoli - wiTeli - me-wamuli (739 nm), sol - wiTeli (695 nm), sol - labemoli - wiTeli (657 nm), la - narinjisferi (620 nm), la - sibemoli - yviTeli (585 nm) da si - mwvane (552 nm). avtori erTmaneTs adarebs sxva-dasxva Janris musikas da askvnis, rom adamianebze saeklesio sagaloblebs dadebiTi, damamSvidebeli gavlena aqvT, aseve samkurnalo melodiad aris miCneuli `batonebi~, romelsac avadmyof bavSvebs umRerian. wignSi gaanalizebulia agreTve klasikuri musikis bgerebis siZlieris meSveobiT adamianis emociebis marTvis SesaZ-lebloba. magaliTad, `p. Caikovskis cnobili SiSis kvinteti operidan `pi-kis qali~ dawerilia fa-diez minorSi. fa-diez minorSia dawerili agreTve g. veniavskis pir veli koncerti, i. haid-nis 45-e simfonia, romleb Sic SesaniS-nava daa gamoyenebuli aRelvebisa da SiSis gamomxatveli bgerebi da maTi SeTanxmebuloba.

avtori Sesabamisi magaliTebis moxmobiT askvnis, rom `maRali bge-rebi, e.w. `akustikuri nagavi~ iwvevs im neironebis dazianebas, romelTa meSveobiTac xorcieldeba Tavis tvin-Si xmovani rxevebis gadacema. bgeris gamaZliereblis erTma akordma SeiZ-leba gaanadguros ramdenime aseuli neironi. bgeraTa uZlieresi zemoq-medebis Sedegad praqtikulad irR-veva axalgazrdebis fsiqoemociuri mdgomareoba ise, rom arc goneba da arc suli ar eqvemdebareba intele-qtualur kontrols, ikargeba cno-biereba da qvecnobierad iRviZebs cxoveluri miswrafebebi, seqsualuri ltolva, agresia, sazogadoebrivi az-ris gauTvaliswinebloba, mcdari Ta-visufleba.

wignSi calke Tavi aqvs daTmobili musikalur fsiqoTerapias, romelic fsiqosomatur da fsiqikurad daava-debul adamianTa samkurnalod war-

matebiT gamoiyeneba. aqve avtori yur-adRebas amaxvilebs imaze, rom es me-Todi farTod gamoiyeneba autizmiT daavadebuli bavSvebis mimarT. igi wers: `dadgenilia, rom musikis gav-leniT autizmiT daavadebul pacien-tebSi Zlierdeba dadebiTi emociebi, rac iwvevs maT gaaq tiurebas (Kem, 2014) da mexsierebis gaumjobesebas, parale-lurad aRiniSneba musi kaluri unari-sa da SegrZnebebis gaZli ereba (Hea ton, 2005), nawili ki gamoirCeva maRali musika luri profesiuli unariTac (Treffat, 2012)~. aqve dasabuTebulia, Tu rogori efeqti aqvs musikas ise-Ti umZimesi daavadebis samkurnalod, rogoricaa alc heimeri. bunebrivad ismis kiTxva, Tu ratom umjobesdeba Tavis tvinis aqti uroba musikaluri Terapiis Sedegad? `unda aRvniSnoT, rom musikaluri nawar moebebis bgere-bisa da frazebis gav leniT, intensi-urad aqtiur deba Tavis tvinis nervu-li ujredebi da neironuli ansamble-bi, sadac mexsierebis engra mis doneze eleqtrofiziologiuradaa Caweri-li adami anis qcevisa da ganwyobis mTe-li samoqmedo informacia. cnobilia, rom Tavis tvinis hipokineziur mdgo-mareobaSi xangrZlivi droiT dato-veba iwvevs neironuli ansamblebis daSlas da neironebis sikvdils. swo-red musikaluri ritmebis gavleniTa da mxatvruli literaturis kiTxviT xdeba xangrZlivi drois ganmavloba-Si neironebis aqti ur mdgomareobaSi SenarCuneba da axali fsiqo emociuri adekvaturi qceviTi reaqciebis for-mireba~, – askvnis avtori da wignis bo-los uTiTebs klasikuri musikis sxva-dasxva nimuSs, romelic ama Tu im fsi-qologiuri an fsiqikuri problemis mosaxsnelad aris rekomendebuli.

musikaluri Terapia da xmamaRali bgerebis mavneblobamaia toraZe

florenciaSi romualdo del biankos fondis organizebiT gaimarTa studentTa saerTa-

Soriso seminari Temaze: `religiaTa-Soris dialogi da misi roli religi-uri turizmis ganviTarebaSi~.

RonisZiebis erT-erTi xelmZRvane-lis romualdo del biankos fondis eqspertis, Tsu-s profesoris ia xubaS-vilis informaciiT, saerTaSoriso studenturi seminaris formati mra-valmxrivi da saintereso iyo. `stu-dentTa konferenciis garda RonisZie-bis farglebSi gaimarTa studentTa konferencia da treningebi saxelwo-debiT: `cxovreba turizmis miRma~, Sed-ga Sexvedrebi sxvadasxva organizacie-bis warmomadgenlebTan. studentebma moinaxules florenciis muzeumebi, cnobili florencieli oqromWedle-bis saxelosnoebi, sesto fiorentino-Si budistebis soka-gakais saerTaSo-riso instituti, sangalis religiisa da kulturis istoriis instituti da florenciis sinagoga, sadac studen-tebi ebraelTa Temis rabins Sexvdnen. seminaris farglebSi florenciis universitetis istoriis, geografiisa da anTropologiis departamentis xe-lmZRvanelma, profesorma franCesko

salvestrinma waikiTxa leqcia Temaze: `monastrebi, wminda adgilebi, taZrebi da piligrimoba qristianuli italiis religiur da kulturul memkvidreo-baSi~; milanis universitetis profe-soris, vera pocisis leqciis Tema iyo: `Cveni drois qristiani poeti olga sedakova~. RonisZiebis erT-erTma or-ganizatorma, profesorma giuli ala-saniam waikiTxa moxseneba Temaze: `sa-qarTveloSi eTnikuri da konfensiuri umciresobebis mdgomareobis Sesaxeb~, – ganacxada ia xubaSvilma.

italiaSi gamarTul studentTa samecniero konferenciaSi Tbilisis saxelmwifo universitetis humani-tarul mecnierebaTa fakultetis

studentebis garda monawileobdnen Tamar mefis universitetis doqto-rantebi da saerTaSoriso axalgazr-duli organizacia `rondines~ (ita-lia, areco) warmomadgenlebi, bel-gieli, rusi, CeCeni, afxazi, somexi, libaneli da kosovoeli studentebi. seminaris muSaobas eswrebodnen Ta-mar mefis universitetis reqtori, arqimandriti adam (vaxtang) axalaZe, sapatriarqodan qalbatoni nato asa-Tiani da vatikanis warmomadgeneli saqarTveloSi gabriele bragantini, romlis iniciativiT studentebs san-ta maria del fioreSi da baptisteri-umSi daaTvalierebines XIV-XVII sauku-neebis oqros qsovilebi da xatebi.

konferenciaze saintereso moxse-nebebiT warsdgnen Tsu-s humanitarul mecnierebaTa fakultetis studen-tebi, romlebmac warmoadgines safi-nalo proeqti – `ra misca maT erTi kviris florenciam~. profesor ia xu-baSvilis informaciiT, masSi warmod-genili iyo im cxare diskusiis Sedege-bi, romelic Tan axlda maT erTobliv muSaobas da aseve florenciis quCebSi aRebuli interviuebi sxvadasxva re-ligiis axalgazrdebTan. dasasruls moewyo sxvadasxva qveynebis studente-bis erToblivi pasta-farTi, sazeimo tortis gaWra da rac mTavaria, mona-wileebs gadaecaT sertifikatebi.

`Cveni studentebis gamosvla ita-liaSi erT-erTi saukeTeso da akade-miuri iyo, rac aRniSna kidec fondis generalurma direqtorma simone jometim. qarTvelma studentebma sa-fuZvliani codna gamoamJRavnes Sexve-drebisa da leqciebis drosac, riTac kidev erTxel gausves xazi Cveni uni-versitetis Rirsebas. rogorc semina-ris samecniero xelmZRvanelma, minda madloba gadavuxado universitetis administraciis xelmZRvanels nunu ovsianikovasa da humanitarul mecnie-rebaTa fakultetis dekans nana gaf-rindaSvils am rTul da sapasuxism-geblo mivlinebaSi TanadgomisaTvis~, – aRniSna ia xubaSvilma.

seminari florenciaSiSurTxia beroSvili

nugzar aleqsiZe

`dadgenilia, rom musikis gav leniT autizmiT daavade-bul pacientebSi Zlierdeba dadebiTi emociebi, rac iwvevs maT gaaq tiurebas (Kem, 2014) da mexsie-rebis gaumjobesebas, parale lurad aRi-niSneba musi kaluri unarisa da SegrZne-bebis gaZli ereba (Hea-ton, 2005), nawili ki gamoirCeva maRali musika luri profe-siuli unariTac (Tref-fat, 2012)~

Page 8: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

8

20-21 aprils gaimarTa evropuli

kvlevebis sabWos (ERC) 10 wlis iubilesadmi miZRvnili konfer-encia, romlis organizatorebi iyvnen evropuli kvlevebis sab-Wos aRmasrulebeli saagento da saqarTvelos ganaTlebisa da mec-nierebis saministros ssip SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondi. konferencias ivane javaxiS-vilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetma umaspinZla..

konferencias daeswrnen evro-puli kvlevebis sabWos oficial-uri pirebi: evropuli kvlevebis sabWos vice-prezidenti da sa-mecniero sabWos Tavmjdomare evropuli TanamSromlobis ga-farToebis sakiTxebSi, profesori eva kondorosi, evropis akademiis prezidenti sierd qleTingi, ga-naTlebisa da mecnierebis minis-tris moadgile Temur murRulia, rusTavelis erovnuli samecniero fondis direqtoris movaleobis Semsrulebeli manana miqaberiZe, Tsu-s reqtori giorgi SarvaSiZe, evrokavSiris delegaciis warmo-madgenloba saqarTveloSi, saqa-rTvelos universitetebis req-torebi da mowveuli eqspertebi evrokavSiris wevri qveynebidan: ev-rokavSiris eqsperti mecnierebisa da teqnologiebis mimarTulebiT profesori maria makarovi da qarTveli mecnierebi msoflios wamyvani kvleviTi centrebidan: profesorebi gia dvali da zaal kokaia.

`Tbilisis saxelmwifo univer-siteti maspinZlobs didi masStabis konferencias. evropis kvlevis sabWo gaxlavT yvelaze didi organo, rome-lic afinansebs samecniero grantebs. maT Soris im grantebs, romelic ga-danawildeba `horizonti 20/20~-is farglebSi. RonisZiebaze saubari Se-exeba sakiTxebs – rogor unda Caer-Ton qarTveli mecnierebi sagranto proeqtebSi, dawyebuli saaplikacio formebiT, dasrulebuli TematikiT, romelic unda SeirCes. es aris uzar-mazari daxmareba qarTveli mecniere-bisTvis. Cven vvaraudobT, rom is kon-taqtebi, romelic ERC-is farglebSi Camoyalibda, SesaZleblobas mogv-cems CaverToT evropuli donis kvle-vebSi. Zalian kargia, rom Tsu-s bevri gundi moRvaweobs am mimarTulebiT da wels ramdenime grantic miviReT. imedi gvaqvs, grantebis raodenoba mo-mavalSic gaizrdeba~, – ganacxada kon-ferenciis gaxsnaze Tsu-s reqtorma giorgi SarvaSiZem.

evropuli kvlevebis sabWos pre-zidentma Jan-pier buaJenonma imedi gamoTqva, rom saqarTvelo progra-mas mravalferovan codnasa da ide-ebs SesZens, Sedegad ki saerTaSoriso kvleviTi TanamSromlobis process gaamdidrebs: `yovelTvis mzad varT, Cvens partniorebTan erTad investi-cia CavdoT saukeTeso gamogonebebsa da inovaciebSi, Sedegad ki, xeli Sevu-wyoT mecnierebas, amasTan, vupasuxoT sazogadoebriv da industriul ga-mowvevebs. Cveni mizania uzrunvelvy-oT msoflio klasis mecnierebis gan-viTareba, qarTvel mecnierebs, mkvle-vrebsa da inovatorebs axali SesaZ-lebloba eqnebaT monawileoba miiRon `horizonti 2020~-is konkursebSi. war-matebis miRwevis SemTxvevaSi ki moizi-don 100 aTasobiT evro, ganaxorcie-lon sxvadasxva kvleva saqarTveloSi da, Sedegad, gaaZlieron kvleviTi

centrebi. aseve, maT SesaZlebloba eq-nebaT, gauZRvnen sxvadasxva samecnie-ro da inovaciur ideebs da koordi-nireba gauwion konkursis farglebSi dafinansebul erTobliv proeqtebs~, – aRniSna man Tavis gamosvlaSi.

ganaTlebis ministris moadgilem Temur murRuliam xazgasmiT aRniSna, rom ganaTleba da mecniereba saqarT-velos mTavrobis nomeri pirveli prioritetia da saministro mobili-zebulia am mimarTulebiT. `mecniere-ba ar viTardeba Caketilad. CvenTvis evropuli sivrce Zalian mniSvnelova-nia. evropis kvlevebis sabWo is forma-tia, sadac mniSvnelovani potenciali gvaqvs, rom Cveni saqmianoba ganvavi-TaroT. saqarTvelo gavitanoT kvle-vebis da mecnierebis saerTaSoriso rukaze. ERC-is formati CvenTvis Za-lian sainteresoa da grantis miRebis saukeTeso saSualebaa~, – aRniSna man.

rogorc SoTa rusTavelis erov-nuli samecniero fondis generaluri direqtoris movaleobis Semsrule-belma manana miqaberiZem ganacxada, es aris pirveli SemTxveva, roca evro-puli kvlevebis sabWo (ERC) konferen-cias marTavs aRmosavleT partnior-obis qveynebSi (wevrebi: saqarTvelo, ukraina, somxeTi, azerbaijani, mol-dova), rac mniSvnelovani movlenaa, radgan saqarTvelo Tanabaruflebia-ni wevris statusiT uerTdeba evro-puli kvelevebis sivrces. `evropuli kvlevebis sabWos dafinanseba 2014-dan 2020 wlamde 13 miliardi evroa (programa `horizonti 2020~-is 17%, anu 77 miliardi evrodan 13.1 mili-

ardi evro). maTi sakonkurso SerCevis kriteriumi aris erTaderTi – ward-genili unda iyos gansakuTrebulad gamorCeuli proeqtebi, romlebic Ta-vis wvlils Seitanen ama Tu im samec-niero dargis ganviTarebaSi. is, rom es programa Semodis saqarTveloSi da qarTvel mecnierebs eZlevaT SesaZ-lebloba, monawileoba miiRon ERC-is konkursebSi, niSnavs imas, rom Cveni mecnierebi integrirebulebi iqnebian evropis samecniero sivrceSi. es, ra Tqma unda, niSnavs samecniero darge-bis ganviTarebas Cvens qveyanaSi~, – aR-niSna manana miqaberiZem.

evropuli kvlevebis sabWo rogorc fundamentur, aseve gamoyenebiT mec-nierebebSi iTxovs saukeTeso xarisxis inovaciur, masStabur proeqtebs. da-finanseba gaicema individualurad msoflios nebismieri qveynis warmo-madgenel mecnierze. amasTan, sakon-kurso Tematika ar aris SezRuduli, rac am konkurss gamoarCevs sxva samec-niero konkursebisagan. aRsaniSnavia isic, rom grantis mimReb pirs SeuZ-lia Seqmnas saerTaSoriso kvleviTi jgufi da grantis ganxorcielebis procesSi CarTos sxvadasxva qveyana an samecniero sferos warmomadgene-li im pirobiT, rom am qveynebs unda hqondeT kvlevis ganxorcielebisTvis saWiro ganviTarebuli samecniero in-frastruqtura. konferenciis mona-wileni erTxmad aRniSnavdnen, rom Tu es grantebi ganxorcieldeba sa-qarTveloSi, es iqneba sakmaod mniSv-nelovani stimuli centrebisa da uni-versitetebis ganviTarebisTvis.

konferenciis monawileebma dams-wre sazogadoebas gaacnes evropuli kvlevebis sabWos SesaZleblobebi, evropeli gamoCenili mecnierebis warmatebebi, gauziares gamocdileba, Tu rogor SeiZleba qarTvelma mec-nierebma monawileoba miiRon da da-finanseba moipovon evropuli kvleve-bis sabWos programebSi.

evropuli kvlevebis sabWos Semfa-sebeli panelis wevrma, lundis uni-versitetis Rerovani ujredis kvlevi-Ti centris direqtorma, profesorma zaal kokaiam ERC-s mecnierebis da-finansebis yvelaze Zlieri da serio-zuli meqanizmi uwoda da ganacxada, rom saqarTvelosTvis am sabWosTan mierTeba niSnavs seriozul winsv-las evropul samecniero da kvleviT sivrceSi integraciisTvis. `Zalian

rTulia am grantis miReba. albaT erTeulebi iqneba saqarTveloSi ise-Ti, vinc SeZlebs, konkurentunariani iyos am konkursze (qarTvelTagan mxo-lod gia dvali flobs ERC-s grants), Tumca am SemTxvevaSi principulia is, rom qarTveli mecnierebi naxaven, ro-gor xdeba dafinansebis mopoveba, ra standartebia evropaSi da kvlevis ra xarisxi moiTxoveba. aseve mniSv-nelovania is, rom nebismier ucxoel mecniers SeuZlia saqarTvelo gamoi-yenos grantis ganxorcielebisTvis. arsebobs mTeli rigi mimarTulebebi, romelSic saqarTvelo mimzidvelia kvlevebisTvis, es SeiZleba iyos xel-nawerebi, paleoanTropologia, geo-fizika, teqtonuri kvlevebi da a.S.~, – ganacxada man.

21 aprils, regionuli kvireulis farglebSi, gaimarTa sainformacio dRe, sadac dainteresebul pirebs proeqtis weris, ganacxadis Sevsebis da dafinansebis misaRebad sxva saWi-ro detalebis Sesaxeb informacia miewodaT. `Cveni mizania saqarTve-loSi mcxovreb mecnierebs gavacnoT evropuli kvlevebis sabWos SesaZ-leblobebi, Tu rogor miaRwies gamo-Cenilma mecnierebma warmatebas. Cven aq warmovadgenT warmatebul magali-Tebs da gavuziarebT gamocdilebas, Tu rogor SeiZleba qarTvelma mec-nierebma miiRon monawileoba evro-puli kvlevebis sabWos programebSi da moipovon dafinanseba. aseve Zali-an mniSvnelovania, rac SeiZleba met axalgazrdas vaCvenoT gza, Tu rogor SeiZleba evropuli sabWos kvlevebSi monawileoba. dRevandel RonisZieba-ze stumrebs aseve aqvT SesaZlebloba, monawileoba miiRon Tavisufal dia-logSi. daismeba saintereso kiTxvebi da gaicema pasuxebi. Cven vuziarebT stumrebs informacias ERC-is Sesa-xeb, vsaubrobT grantebsa da apli-kaciebze, gavcemT rekomendaciebs. es yvelaferi xels Seuwyobs am qveynebis samecniero potencialis amaRlebas~, – aRniSna evropuli kvlevebis sabWos vice-prezidentma eva kondorosma.

ERC-is kvireuli miznad isaxavs: saqarTvelos da aRmosavleT part-niorobis sxva qveynebis monawileobis gazrdas evropuli kvlevebis sabWos (ERC) mier administrirebul konkur-sebSi; dafinansebis SesaZleblobebisa da gamowvevebis erToblivi anali-zisTvis ERC-is oficialur pirebs, evropuli kvlevebis sabWos grantio-rebs, aRmosavleTis partniorobis qveynebis gamoCenil mecnierebsa da regionis maRali donis oficialur pirebs Soris dialogis xelSewyobas, gamocdilebis gaziarebas; interaq-cias evropuli kvlevebis sabWos (ERC) warmomadgenlebTan.

evropuli kvlevebis sabWos programebSi

Tanabaruflebiani monawileobis SesaZleblobamaia toraZe,Tamar dadiani

profesorma zaal

kokaiam ERC-s mec-

nierebis dafinan-

sebis yvelaze Zlie-

ri da seriozuli

meqanizmi uwoda da

ganacxada, rom sa-

qarTvelosTvis am

sabWosTan mierTeba

niSnavs seriozul

winsvlas evropul

samecniero da kv-

leviT sivrceSi in-

tegraciisTvis.

albaT erTeulebi

iqneba saqarTve-

loSi iseTi, vinc

SeZlebs, konkuren-

tunariani iyos am

konkursze (qarT-

velTagan mxolod

gia dvali flobs

ERC-s grants), Tum-

ca am SemTxvevaSi

principulia is,

rom qarTveli

mecnierebi naxaven,

rogor xdeba da-

finansebis mopo-

veba, ra standar-

tebia evropaSi da

kvlevis ra xarisxi

moiTxoveba.

1-li gverdidan

Page 9: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

9

`roca romma Tavi-si legionerebis nacvlad barbaro-

si meomrebi daiqirava, maSin daeca~, hoda, Tu Cvenc qarTu-li enis nacvlad barbarizme-bis eniT visaubrebT, igive dagvemarTeba. amdeni saukune Cveni winaprebi gana imisTvis ibrZodnen da sisxls Rvrid-nen, rom Cven `afilirebuli qouCebi~ da `meinstrimule-bi~ viyoT? ara barbarizmebs! kulturuli romidan vucxa-deb oms barbarizmebs! daicavi qarTuli ena, romelmac am-den dampyrobels gauZlo da dRemde movida! nu isaubreb CiqorTuli qarTuliT! Cven bevrni varT da SevZlebT imas, rom Cvenma Svilebma moma-valSi gamarTuli qarTuliT imetyvelon! erTad SevutioT barbarizmebs!~, – romidan amg-var gzavnils gvawvdis Tsu-s doqtori Tamar gelaSvili da ase exmaureba 19 aprils Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi gamarTul moZrao-bis `ara barbarizmebs!~ Sema-jamebel RonisZieba-aqcias.

mniSvnelovania, rom Tsu-s leqsikografiuli centris organizebiT dawyebul moZ-raobaSi aqtiurad CaerTnen Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis profesor-maswavleb-lebi da studentebi, amasTan, moZraobis wevrebi gaxdnen ilias saxelmwifo universi-teti, baTumis SoTa rusTave-lis saxelobis universiteti, skolis moswavleebi da mas-wavleblebi. moZraobis farg-lebSi Segrovda da damuSavda inglisurenovani barbarizme-bi da maTi qarTuli Sesatyvi-sebi, ris safuZvelzec gamoi-ca `barbarizmebis leqsikoni~, romelic leqsikografiuli centris xelmZRvanelma Tina-Tin margalitaZem waradgina da moZraobis oTxTviani Se-degebi Seajama.

`Tanamedrove qarTul enaSi mimdinare procesebze zedapiruli dakvirvebac ki naTelyofs, rom enaSi mniSv-nelovani Zvrebi xdeba enis TiTqmis yvela doneze, rac, upiratesad, inglisur enas da mis yovlismomcvel gav-lenas ukavSirdeba. SeiZleba iTqvas, rom Tanamedrove qar-Tuli enis istoriaSi daiwyo axali etapi, rac inglisur enasTan mWidro kavSirma moi-tana. es kontaqti marTlac yovlismomcvelia: interneti;

Tanamedrove sainformacio da sakomunikacio teqnolo-giebi; saerTaSoriso urTier-Tobebi; pirdapiri diploma-tiuri kavSirebi ucxoeTTan, rac damoukideblobis wlebs ukavSirdeba; sabazro ekono-mika; axali samewarmeo da da samarTlebrivi urTierTo-bebi; revoluciuri winsvle-bi mecnierebasa da TiTqmis yvela dargSi da sxva. yvela es siaxle axal terminolo-giasTan, axali cnebebis Semo-RebasTan aris dakavSirebu-li, rac bunebrivad SemoiWra qarTul enaSi swored ingli-suri enis meSveobiT. enaSi mimdinare procesebis anali-zi cxadyofs, rom am procese-bis mizezi, xSir SemTxvevaSi, codnis naklebobaa – zogjer qarTuli enis cudad codna, zogjer ucxo enebis swavlebis araswori meTodebi, leqsiko-nebis nakleboba da arsebuli leqsikonebis gamoyenebis un-ar-Cvevebis arqona. qarTul enas ar sWirdeba gainglisu-reba, mas sWirdeba ganviTa-reba. Tu amas ar gavakeTebT, ese igi, Cven sabolood uars vambobT WeSmarit integra-ciaze evropul samecniero-saganmanaTleblo sivrceSi da erovnuli enisa da kultu-ris ganviTarebaze evropuli moTxovnebis Sesabamisad.

dRes vajamebT Cveni moZ-raobis – `ara barbarizmebs!~ oTxTviani muSaobis Sedegebs. Tundac is faqti, rom aqcia-Si ufros TaobasTan erTad aqtiurad CaerTnen skolis moswavleebi da studentebi, imaze miuTiTebs, rom am ideis erT-erTi ZiriTadi mizani – enis winaSe mdgari gamowveve-bisa da safrTxeebis gacnobie-

reba da amisi sazogadoebaSi farTod gatana daiwyo~, – ga-nacxada profesorma TinaTin margalitaZem.

RonisZiebaze Tsu-s re-qtorma giorgi SarvaSiZem Tavisi mxardaWera gamoxata aqciis monawileebis mimarT da sxva umaRlesi saswavleb-lebis reqtorebsac mouwoda aqciaSi CarTvisken. `Taname-drove qarTul enaSi Zalian bevri ucxo sityva SemoiWra, romlis Sesatyvisi mSobli-ur enaSic gvaqvs. magaliTad, arasworia urgentuli daxma-reba, sworia – gadaudebeli daxmareba... da sxva. Cven unda vebrZoloT barbarizmebs da davicvaT enis siwminde~, – ga-nacxada giorgi SarvaSiZem.

moZraobis `ara barba-rizmebs!!~ farglebSi ga-morCeuli literaturuli qarTuli eniT metyvelebisaT-vis universitetis mier dawe-sebuli jildo pirvelad ga-daecaT sportul Jurnalist niaz mamrikiSvils, sazogado moRvawes, kinoreJisor lana RoRoberiZes, ucxoel qarT-velologs, londonis univer-sitetis emeritus-profesors donald reifilds da iapo-niis sagangebo da srulufle-bian elCs saqarTveloSi, mis aRmatebuleba toSio kaita-nis. gamarjvebulebi univer-sitetis profesorebisgan da sazogado moRvaweebisgan Se-qmnilma specialurma komisi-am gamoavlina.

`qarTuli ena Zalian lama-zi enaa. CemTvis didi pativia am jildos miReba. warmateba minda vusurvo wamowyebul aqcias. imedi maqvs, rom ufro meti ucxoeli iswavlis am margalitiviT enas~, – aRniS-

na iaponiis sagangebo da sru-luflebianma elCma saqarT-veloSi toSio kaitanim, ro-melmac Tavisi gamosvla qar-Tuli simReriT daasrula.

kinoreJisorma lana RoR-oberiZem madloba gadauxada sasiamovno siurprizisTvis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis xelmZRvanelobas da aqciis organizatorebs: „verc ki warmomedgina, rom vinme usmens Cems saubars da Tan arCevs, Tu rogor vsaubrob. CemTvis Zalian sasiamovno da mniSvnelovania `alma mater-Si~ miRebuli jildo~, – gana-cxada lana RoRoberiZem.

universitetis mier da-wesebuli jildo moulod-neli aRmoCnda sportuli Jurnalistis niaz mamrikiS-vilisTvisac: `gakvirvebuli da gaxarebuli var, am audi-toriis winaSe wardgenac ki CemTvis Zalian bevrs niSnavs. aqciaSi didi enTuziazmiT CaverTe da kargad vacnobie-reb, Tu ra movaleobebi unda davusaxo sakuTar Tavs amis Semdeg. minda movuwodo Cems kolegebs, sportul komenta-torebs, aqtiurad CaerTon am moZraobaSi da sworad imety-velon~, – aRniSna niaz mamri-kiSvilma.

Tsu-s leqsikografiuli centris xelmZRvanelma Ti-

naTin margalitaZem damsw-re sazogadoebas warudgina moZraobis farglebSi Seqm-nili `barbarizmebis leqsi-koni~ da im ZiriTadi mimar-Tulebebis Sesaxeb isaubra, riTac momavalSi moZraoba `ara barbarizmebs!~ gagrZel-deba. TinaTin margalitaZis informaciiT, leqsikonSi Sevida rogorc leqsikogra-fiuli centris mier moZiebu-li barbarizmebi da kalkebi, ise moZraobis mxardamWerTa mier gamogzavnili masala. sayuradReboa, rom leqsikon-Si aisaxa saerTo leqsikaSi fexmokidebuli inglisure-novani barbarizmebi. dagegmi-lia muSaoba terminologiur barbarizmebze dargis spe-cialistebis Tanamonawileo-biT. `barbarizmebis leqsiko-ni~ aitvirTeba internetSi moZraobis gverdze da xel-misawvdomi iqneba yvelasTvis. amasTan, mzaddeba rusule-novani da inglisurenovani barbarizmebis onlain-versia erTiani saZiebo sistemiT, romelic male ganTavsdeba internetSi misamarTze: http://barbarizmebi.ge.

aRsaniSnavia isic, rom moZ-raobas `ara barbarizmebs!~ uaxloes momavalSi SeuerT-debian Savi zRvis universite-ti da sapatriarqos univer-siteti, sadac qarTul enaSi mimdinare procesebze sajaro leqciebia dagegmili. sajaro leqciebi, aseve, gaimarTeba baTumis saxelmwifo univer-sitetSi, ilias saxelmwifo universitetSi, daviT aRmaSe-neblis saxelobis universi-tetSi, goris saxelmwifo uni-versitetSi da saqarTvelos sxva umaRles saswavleblebSi.

Tsu-Si dawyebuli Ronis-Ziebis erT-erTi mniSvnelova-ni komponenti iyo moZraobis farglebSi dawyebuli maisu-rebis aqcia, romelic oTxi Tvis ganmavlobaSi mimdina-reobda da romelSic bevrma moqalaqem: profesor-mas-wavleblebma, studentebma, kursdamTavrebulebma, sko-lebis moswavleebma da maswav-lebelma miiRes monawileoba. maisurebis aqciis gamarjvebu-li monawileebi 10 sxvadasxva nominaciaSi dajildovdnen. RonisZieba-aqcia `barbarizme-bis gadayris~ ceremoniiT damTavrda. ferad buStebze dawerili barbarizmebi uni-versitetis baRidan haerSi aafrines, romlebic maleve gauCinardnen...

Semajamebeli RonisZieba-aqcia – `ara barbarizmebs!~SurTxia beroSvili

kinofestivali `CineDOC-Tbilisi~ wels Sromis uf-

lebebis Temaze tardeba. Tsu-Si mSromelTa saerTa-Soriso dResTan dakavSire-biT `SromiTi uflebebis~ Temaze preskonferencia gaimarTa, sadac kinofesti-

valis `CineDOC-Tbilisi~ dawy-eba daanonsda. festivalis farglebSi 8 dokumenturi filmi iqneba warmodgenili. Cvenebebi kinoTeatrebSi: rusTaveli, amirani da ki-nos saxlSi moewyoba. aseve igegmeba Ria Cvenebebis mowy-obac mziursa da `Backstage 76~-Si. kinofestivals `Nosfe-ra Foundation~ yovelwliurad

atarebs. wels Cvenebebi fridrix ebertis fondTan erTad proeqtis `Sromis uf-lebebis kampania~ farglebSi tardeba.

`filmebis Cvenebebis Sem-deg moewyoba diskusiebi. vgegmavT regionebSi gasvla-sac. arCeuli gvaqvs axali gadaRebuli 8 dokumenturi filmi~, – ganacxada festiva-

lis direqtorma arCil xeTa-gurma.

`filmebi asaxavs Sromas da SromiTi politikis sxva-dasxva aspeqtebs, adamianebs, romlebic Sromis monawilee-bi arian. es aris Semoqmede-biTi dokumenturi filmebi adamianebis istoriebis Sesa-xeb~, – aRniSna festivalis ko-ordinatorma ana cimintiam.

dokumenturi filmebis ki-nofestivali `CineDOC-Tbilisi~ wels ukve mexuTed tardeba. kinoCvenebebi 11 maisidan 16 maisis CaTvliT gagrZeldeba. festivalis dasrulebis Sem-deg daiwyeba regionaluri turebi, romlis farglebSic saqarTvelos sxvadasxva qa-laqebSi kinoCvenebebi da dis-kusiebi gaimarTeba.

festivali `CineDOC-Tbilisi~ Sromis uflebebis Temazenato obolaZe

Page 10: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

10

amerikismcodneobis me-5 yovel-wliuri regionaluri studen-turi samecniero konferencia

27 aprils Tsu-s amerikismcodneo-bis studentTa samecniero wris, amerikismcodneobis institutisa da amerikis Seswavlis saqarTvelos asociaciis organizebiT gaimarTa. konferencia aSS-saqarTvelos Soris diplomatiuri urTierTobebis da-myarebis 25 wlisTavs mieZRvna.

konferenciis gaxsnas eswrebodnen: politikuri-ekonomikuri ganyofi-lebis xelmZRvaneli (amerikis SeerTe-buli Statebis saelCo saqarTveloSi) nistromi duaiti, Tsu-s vice-reqtori mixeil Cxenkeli, Tsu-s amerikismcod-neobis institutis xelmZRvaneli da amerikis Seswavlis saqarTvelos aso-ciaciis direqtori vasil kaWarava, Tsu-s amerikismcodneobis studentTa samecniero wris xelmZRvaneli elene meZmariaSvili, amerikismcodneobis studentTa samecniero wris Tavmjdo-mare mariam xatiaSvili, akademiuri wris warmomadgenlebi, profesor-maswavleblebi, studentebi da mowveu-li stumrebi.

Tsu-s vice-reqtoris gancxadebiT, qarTuli sazogadoebisTvis, rome-

lic Rrmad afasebs aSS-Tan mego-brobas, umniSvnelovanesia amerikis mxardaWera, gansakuTrebiT ki kvle-viTi, saswavlo da samecniero mimar-TulebiT.

amerikismcodneobis institutis xelmZRvanelma vasil kaWaravam ame-rikis Seswavlis sakiTxebis mniSvne-lobaze isaubra. man ganacxada, rom saqarTvelosTvis amerika warmoad-gens mokavSires da strategiul part-niors, romelic saqarTvelos Tavi-suflebis, ganviTarebis da winsvlis garantia. man madloba gadauxada amerikis saelCos warmomadgenlebs aqtiuri mxardaWerisTvis, aseve xazi gausva studentebis dainteresebasa da aqtiurobas amerikis Seswavlis sa-kiTxebiT.

`amerikis SeerTebuli Statebis saelCo gaxlavT didi megobari Tbi-lisis saxelmwifo universitetisa. dRes veswrebiT SesaniSnav konferen-cias, romelic aSS-saqarTvelos So-ris diplomatiuri urTierTobebis damyarebis 25 wlisTavs mieZRvna. CvenTvis Zalian mniSvnelovania imis garkveva, Tu rogor xedaven saqarT-veloSi amerikis SeerTebul Statebs, mis istoriasa da kulturas~, – aRniS-na nistrom duaitma.

Tsu-s amerikismcodneobis stu-dentTa samecniero wris Tavmjdoma-

ris, konferenciis ideis avtorisa da organizatoris mariam xatiaSvilis TqmiT, konferenciis muSaobaSi Tsu-s amerikismcodneobis mimarTulebis studentebis garda, monawileoba miiRes: goris saxelmwifo universi-tetis, Savi zRvis saerTaSoriso uni-versitetis, Tbilisis saxelmwifo konservatoriisa da sdasus univer-sitetis sxvadasxva mimarTulebisa da akademiuri safexuris studen-tebma. monawileTa moxsenebebSi gan-xilulia aSS-saqarTvelos urTier-Tobebi, amerikuli gamocdileba po-litikur, socialur da kulturul sakiTxebSi.

wlevandel konferenciaze 21 sau-keTeso moxseneba SeirCa. konferen-ciis mTavari Temis farglebSi, stu-dentebma sakmaod mravalferovani Tematikis moxsenebebi warmoadgines. isini dainteresdnen iseTi konkre-tuli sakiTxebis SeswavliT, rogo-ricaa, magaliTad, `samxedro ganaT-leba: aSS-saqarTvelos urTierTobe-bis erT-erTi mniSvnelovani aspeqti (momxsenebeli: nika gagniZe), `aSS-is ganaTlebis informatizaciis gamoc-dilebis gaziareba saqarTveloSi (momxsenebeli: ani foladiSvili), `elisabed qeiTi stentoni da grZno-baTa deklaracia: brZola Tanaswor-uflebianobisaTvis~ (momxsenebeli:

mariam faiqiZe), `amerikeli da qarT-veli qalebis statusi 1950-ian wlebSi: SedarebiTi analizi~ (momxsenebeli: ani mRebriSvili), `aSS-saqarTvelos strategiuli TanamSromlobis qar-tia: sawindari ukeTesi da mSvidi cxovrebisTvis~ (momxsenebeli: beqa valiSvili); `saprezidento arCevne-bis zogierTi sakiTxi saqarTvelosa da amerikis SeerTebuli Statebis ka-nonmdeblobaTa mixedviT~ (momxsene-beli: Tamuna murjikneli); `qarTul amerikuli urTierTobebi saopero da sabaleto scenebze~ (momxsenebeli: irakli gabiZaSvili) da sxvebi.

konferenciis sazeimo gaxsnis Semdeg, profesorma, arqiteqtorma lena kilaZem plenarul sesiaze sain-tereso moxseneba waikiTxa Temaze: `amerikuli arqiteqturis paradigme-bi~.

konferenciis bolos yvela mona-wiles gadaeca sertifikati da Tsu-s samaxsovro saCuqrebi.

aSS-saqarTvelos Soris diplomatiuri urTierTobebis damyarebis 25 wlisTavisadmi miZRvnili studenturi konferencia

devid n. ueili - `ekonomikuri zrda~; agnes benasi-kueri, benua kiuri, pier Jaki, Jan pisani-fe-

ro – `ekonomikuri politika (Teoria da praqtika)~ – es saxelmZRvaneloe-bi Tsu-s ekonomikisa da biznesis fa-kultetis profesuris iniciativiT iTargmna. aqve unda aRiniSnos, rom ekonomikisa da biznesis fakulteti am mxriv lideria da mis angariSze ukve 1000-mde saxelmZRvaneloa.

msoflioSi cnobili ucxoenovani saxelmZRvaneloebis prezentacia 26 aprils Tsu-s ekonomikisa da bizne-sis fakultetze gaimarTa, romelsac eswrebodnen: universitetis reqto-ris moadgile, profesori mixeil Cxenkeli, Tsu-s kancleri nunu ovsia-nikova, akademikosi vladimer papava, konkurenciis saagentosa da Tsu-s makroekonomikis kaTedris xelmZRva-neli, profesori nodar xaduri, uni-versitetis profesor-maswavleblebi da studentebi.

`Cvens studentebs eZlevaT uni-kaluri saSualeba ganaTleba msoflioSi aprobirebuli saxelmZ-RvaneloebiT miiRon. mogexsenebaT, rom yvelas ar aqvs saSualeba ucxoe-Tis prestiJul universitetebSi swav-lis, am SemTxvevaSi ki, es wignebi fas-daudebelia. saswavlo programaSi es saxelmZRvaneloebi ukve Setanilia da Cveni studentebi mSobliur enaze miiReben ucxoeTis wamyvani univer-sitetebis, wamyvani mecnierebis mier gamocemul samecniero-saswavlo produqcias. Cveni mizania, aqtiurad ganvaviTaroT am wignebiT swavleba Tbilisis saxelmwifo universitet-Si~, – ganacxada ekonomikisa da bizne-sis fakultetis dekanma, profesorma Teimuraz beriZem.

saxelmZRvanelos – `ekonomikuri zrda~; (me-3 gamocema) qarTulenovani Targmanis samecniero redaqtoria Tsu-s makroekonomikis kaTedris xe-lmZRvaneli, profesori nodar xa-duri. wigni Targmnes profesorebma: malxaz Ciqobavam, nazira kakuliam; redaqtoria asistent-profesori ma-nana lobJaniZe.

rogorc proeqtis samecniero xe-lmZRvanelma, profesorma nodar xa-durma aRniSna: `universitetSi mniSv-nelovan saqmes Caeyara safuZveli da dRes, Cven studentebs, SesaZlebloba aqvT mSobliur enaze gaecnon sas-wavlo literaturas. akademikos

vladimer papavas reqtorobis dros farTod dainerga prestiJuli sa-xelmZRvaneloebis mTargmnelobiTi saqmianoba, da imedia, momavalSic ase gagrZeldeba. rodesac aviReT ekono-mikur zrdaSi wamyvani universitete-bis silabusebi, aRmoCnda, rom umetes nawilSi swored es saxelmZRvanelo iyo miTiTebuli, am wignis Targmnac amitom gadavwyviteT. es aris wignis mesame gamocema, romelic gadamuSa-vebuli da ganaxlebulia axali mo-nacemebiT.

sainteresoa wignis struqtura, aseve sakiTxebic, romelic ekonomiku-ri zrdis arsSi CawvdomisTvis aris mniSvnelovani. minda aseve aRvniSno saxelmZRvanelos teqnikuri mxarec, romelic sakmaod kargad aris Sesru-lebuli da moicavs swavlebis samive dones: bakalavriats, magistraturas da doqtoranturas. saxelmZRvane-los eleqtronuli formiT aqvs is damatebebi, sadac statistikuri in-formacia iZebneba, romelic wignSi moyvanil debulebebs adasturebs. Cven, bolo 10 wlis ganmavlobaSi eko-nomikur zrdas sxvadasxva masalebis kombinaciiT vaswavlidiT, am saxelmZ-RvaneloSi ki Tavmoyrilia yvela is kvleva, romelic ekonomikur zrdas ganapirobebs~, – aRniSna profesor-ma nodar xadurma, romelmac mad-loba gadauxada wignis saredaqcio da mTargmnelobiTi sabWos wevrebs wignze gaweuli SromisTvis.

wignis `ekonomikuri politika (Teoria da praqtika)~ (avtorebi: agnes benasi - kueri, benua kiuri, pier Jaki da Jan pisani-fero)~ Targmani momz-adda Tsu-s ekonomikisa da biznesis fakultetis ekonomikuri politikis kaTedris iniciativiT.

`saxelmZRvanelo dagexmarebaT gaxdeT kargi makroekonomisti, kargi ekonomisti. is ayalibebs marTebul midgomebs da gawvdiT swor meTodo-logias Teoriuli saZirkvlis Cay-riT, Teoriis gamoyenebiT monaceme-

bis Sesaswavlad~. – vkiTxulobT masa-Cusetsis teqnologiebis institutis profesoris olivie blanSaris wina-sityvaobaSi.

is, rom aseTi unikaluri saxelmZ-Rvaneloebi iTargmneba, am saqmeSi didi wvlili akademikos vladimer pa-pavas miuZRvis, romelmac safuZveli Cauyara Cveni specialistebis maRal konkurentunarianobas, romlebic, samomavlod, realur konkurencias gauweven dasavleTis universitetis kursdamTavrebulebs~, – ganacxada proeqtis xelmZRvanelma da wignis samecniero redaqtorma, profe-sorma revaz gvelesianma, romelmac madloba gadauxada wignze gaweuli SromisaTvis Tanaredaqtorebs: Tsu-s asocirebul profesorebs: irina go-goriSvils, gulnaz erqomaiSvils da eka lekaSvils. man aseve madlierebiT moixsenia Tsu-s sagamomcemlo jgufis wevrebi: T. ebraliZe da l. wiklauri, romlebmac uzrunvelyves wignis ma-Ralpoligrafiul doneze gamocema.

informatika ekonomikasada biznesSipraqtikuli saxelmZRvanelo `in-

formatika ekonomikasa da biznesSi~ Tsu-s ekonomikasa da biznesSi infor-maciuli teqnologiebis kaTedris profesorebis koleqtiuri naSromia. mis SeqmnaSi monawileobdnen: demur siWinava, rusudan seTuriZe, Tina mel-qoSvili, darejan yirimliSvili, Tei-muraz gognaZe, guladi nakaSiZe, mzia tikiSvili, cira jafiaSvili da vaJa gogiCaiSvili.

winamdebare naSromi warmoadgens informatikis praqtikul saxelmZRva-nelos. misi ZiriTadi nawili eTmoba eleqtronul cxrils Ms Excel 2010-s. naSromi Sedgenilia TviTmaswavle-

blis (mokarnaxis) principiT, rac mniSvnelovnad amartivebs am disci-plinis aTvisebis process. es meTodi wignis avtorma da mecnier-redaqtor-ma demur siWinavam pirvelad danerga msoflio sabazro praqtikaSi. misi saavtoro ufleba saqarTvelos saqpa-tentis mier aris damtkicebuli.

praqtikuli saxelmZRvanelo, Zi-riTadad, gankuTvnilia ekonomikisa da biznesis fakultetis studente-bisTvis. igi aseve gamoadgeba infor-matikis SeswavliT dainteresebul yvela msurvels.

`wignis gamocemis aucilebloba Semdegma faqtorebma ganapiroba: in-formaciuli teqnologiebis bazar-ze Microsoft Office-is bolo versiebis swrafi tempiT gamosvlam, swavlis xarisxis amaRlebis axleburma mid-gomam da saswavlo disciplinebis – `ekonomikuri informatikisa~ da `biznes-informatikis~ integraciis aucileblobam.

saxelmZRvanelos aweria praqtiku-mi, sinamdvileSi mas Teoriuli dat-virTvac aqvs. nebismieri sakiTxi am sa-xelmZRvaneloSi mokarnaxes stilSia Sesrulebuli da nebismier procedu-ras studenti maswavleblis gareSec Seasrulebs~, – aRniSna profesorma demur siWinavam, romelmac Tsu-s ad-ministracias mimarTa winadadebiT kompiuteruli parkis ganaxlebisa da axali resur-centris gakeTebis au-cileblobis Taobaze, sadac, savar-audod, 175 kompiuteri ganTavsdeba. profesoris Txovnas gamoexmaura Tsu-s kancleri nunu ovsianikova, ro-melmac aRniSna, rom universitetisa da fakultetis gaerTianebuli Za-lebiT proeqti garkveuli drois man-Zilze ganxorcieldeba.

* * *universitetis reqtoris moadgi-

lem, profesorma mixeil Cxenkelma miuloca fakultetis administra-ciasa da profesor-maswavleblebs axali saxelmZRvaneloebis gamocema da mzadyofna gamoTqva am mimarTu-lebiT yvela fakultetis iniciativis mxardasaWerad.

`saxelmZRvaneloebis Targmna imis dasturia, rom saqarTveloSi miRe-bul codnasa da ucxoeTSi miRebul codnas Soris gansxvaveba mcirdeba. es Cveni universitetis saqmianobis erT-erTi mniSvnelovani mimarTulebaa da minda, madloba vuTxra yvelas, vinc am procesSi monawileobs~, – ganacxa-da akademikosma vladimer papavam.

axali saxelmZRvaneloebi ekonomikisa da biznesis fakultetze Tamar dadiani

Tamar dadiani

Page 11: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

11

sul cota xnis win Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa

fakultetis eTnologiis saswavlo-samecniero institutisa da ivane javaxiSvilis istoriisa da eTno-logiis institutis mier gamoica Tsu-s humanitarul mecnierebaTa fakultetis profesoris roland TofCiSvilis wigni `istoriul-eT-nografiuli samxreTi saqarTvelo da qarTvelebi TurqeTSi~.

wignSi Tavmoyrilia masalebi, romelic Sekrebilia SavSeT-imer-xevis, klarjeT-liganis, taos parx-liswylis xeobis, agreTve Savi da marmarilos zRvebis regionebSi gansaxlebul mosaxleobaSi. masa-lebis moZieba SesaZlebeli gaxda ramdenime eqspediciis Sedegad, romelTagan nawili mkvlevarTa TviTdafinansebiT mimdinareobda. dagegmili samuSaoebis srulyofi-lad Catarebis saSualeba ki mec-nierTa jgufs rusTavelis erovnu-li samecniero fondis mier damt-kicebulma proeqtma – `TurqeTis qarTvelebi: istoria, sulieri da materialuri kultura, enobrivi viTareba~ – misca. rogorc wignis Sesaval nawilSia miTiTebuli, sa-mecniero proeqti ganxorcielda Tamar mefis universitetis bazaze (samecniero xelmZRvaneli arqi-mandriti adami/vaxtang axalaZe), xolo eqspediciebSi monawileobd-nen nodar SoSitaSvili, rozeta gu-jejiani, inga RutiZe, giorgi avTan-dilaSvili, mirian xositaSvili da sxvebi. maT proeqtis mimdinareobi-sas da dasrulebis Semdegac, aRniS-nul sakiTxebze araerTi samecnie-ro naSromi gamoaqveynes, roland TofCiSvilma ki, Sekrebili masalis gadamuSavebis Sedegad, gamosca wi-gni, romelic did samsaxurs gauwevs TurqeTis teritoriaze mcxovrebi eTnikuri qarTvelebiT dainterese-bul pirebs.

wigni bevr siaxles moicavs istoriul-eTnografiuli samx-reT saqarTvelos Sesaxeb. aq Se-

sulia masalebi tao-klarjeTis iseTi xeobebidan da soflebidan, sadac aqamde savele samuSaoebi ar Catarebula, kerZod, liganisa da murRulis xeobebi, devsqelisa da qlaskuris mxare, Woroxis marc-xena mxare (xatalisa da qarTlas mimdebare soflebi). yvelaze mTa-vari, rac saeqspedicio saqmianobiT gairkva, isaa, rom TiTqmis dadgin-da soflebi, sadac TurqeTSi eT-nikuri qarTvelebi mkvidroben. es soflebi, tao-klarjeTis gamokle-biT, minimum 220-ia. marto bursis regionebSi 70 qarTuli sofelia, sinopSi – 56. samecniero kvlevebiT aseve gairkva, Tu romel dasaxle-bebSia SenarCunebuli qarTuli ena, dadginda mTeli rigi dasaxlebis arealebi, sadac adrindel muhajir-Ta STamomavlebi cxovroben.

garda eTnikur qarTvelTa da-saxlebebis arealis dadgenisa, av-tori yuradRebas amaxvilebs qar-Tul gvar-saxelTa SenarCunebaze, rogorc qarTuli identobis gamom-xatvel faqtorze da jer kidev Se-monaxul qarTul wes-Cveulebebze. avtors erT-erT magaliTad mohyavs iqauri qarTvelebisTvis damaxa-siaTebeli aqamde ucnobi tradicia

e.w. mamobilis instituti, romel-Sic `mamobili~ – saqorwino ceremo-nialis mTavari figura, xelovnur-ad danaTesavebuli pirovnebaa. aqve naTqvamia, rom `qarTvel muhajirTa samSoblodan ayris ZiriTadi mize-zi yovelTvis religiuri faqtori ar yofila, gadasaxlebis mizezs xSirad mosaxleobisgadametsaxle-bulobac warmoadgenda~.

wignis oc TavSi masalebi stru-qturirebulia eTnografiis, gan-saxlebis arealis, konkretul kuT-xeSi SenarCunebuli qarTuli gvar-saxelebis, qarTuli identobis, qarTvelTa eTnikuri cnobierebis problemebis, aseve muhajir qarT-velTa enis, religiis da eTnikuri cnobierebis urTierTmimarTebis mixedviT.

avtori yuradRebas amaxvilebs amgvari eqspediciebis aucileblo-bis Sesaxeb da Sesaval nawilSi wers, rom TurqeTSi, ise, rogorc saqarT-veloSi, modernizaciis procesebis gamo, bevri tradicia da wes-Cveu-leba ikargeba da saWiroa swrafad Caiweros da dafiqsirdes isini. amas garda, roland TofCiSvilis azriT, amgvar eqspediciebSi megzu-rebad aucileblad unda CaerTon

adgilobrivi qarTvelebi. aqve is aRniSnavs, rom eqspediciis muSaoba warmatebuli ver iqneboda, rom ara iqaur qarTvelTa – giorgi irema-Zis, tufan lominaZis, fehmi uzal-ustiaSvilis da sxvaTa daxmareba. avtori gamokveTs aseve profesor tariel futkaraZis damsaxurebas, romelic, misi TqmiT, eqspediciisT-vis `TurqeTSi mcxovrebi qarTvele-bis enobrivi, eTnografiuli, folkloruli Seswavlis erT-er-Ti iniciatori da erTgvari xazis gamkvalavi gaxldaT~.

wigni – `istoriul-eTnografi-uli samxreTi saqarTvelo da qar-Tvelebi TurqeTSi~ mcire nawilia im masalisa, rac qarTvelma mec-nierebma eqspediciebis Sedegad Ca-moitanes. avtori imeds gamoTqvams, rom qarTveli humanitarebi moma-valSic gaagrZeleben am mimarTu-lebiT muSaobas, rac saswrafo da saSuri saqmea.

wignis redaqtorebi arian tufan Safak lominaZe, erdoRan Senoli (erekle daviTaZe), nodar SoSitaS-vili. wigni gamosca gamomcemloba `universalma~. garekanze gamosaxu-lia oSkis foto, romlis avtoria goga Canadiri.

maia toraZe

TurqeTis teritoriaze mc-xovrebi qarTvelebi, rom-lebic dRemde muhajirebis

STamomavlebad iTvlebian, gansa-kuTrebiT ufrTxildebian Zvel tradiciul adaT-wesebs, qarTul enas ar iviwyeben da inarCuneben TavianT eTnikur identobas. am mx-riv arc bursis vilaieTis qalaqi inegolia gamonaklisi, sadac ukve tradiciad iqca dedaenis dRis sa-zeimod aRniSvna. qarTveli mecnie-rebi, eTnologebi da istorikosebi xSirad stumroben qarTvelebiT da-saxlebul regionebs, isini eqspedi-ciebis garda kulturul RonisZie-bebSic monawileoben da TavianTi wvlili SeaqvT TurqeTSi mcxovrebi qarTvelebis ganaTlebaSi.

14 aprils inegolSi, adgilobri-vi qarTvelebis mier jer kidev 1977 wels daarsebuli `kavkasiis folk-lorisa da kulturis sazogadoe-bis~ organizebiT samecniero kon-ferencia gaimarTa. qarTvelma mecnierebma konferenciaze sainte-reso moxsenebebi warmoadgines da qarTul-Turqul urTierTobebze

isaubres. amave RonisZiebaze moewyo

Tsu-s humanitarul mecnierebaTa

fakultetis eTnologiis institu-

tis xelmZRvanelis, profesor ro-

land TofCiSvilis axali wignis

– `istoriul-eTnografiuli samx-

reTi saqarTvelo da qarTvelebi

TurqeTSi~ – prezentacia.

profesor roland TofCiSvilis

informaciiT, dRevandeli Turqe-

Tis teritoriaze, sadac qarTuli

mosaxleoba cxovrobs, qarTvelma

mecnierebma da mkvlevrebma eqspedi-

ciebis dros uamravi saintereso ma-

sala Caweres. ,,swored am kvlevaTa

Sedegebia asaxuli Cems axal wign-

Si, romlis prezentacia inegolSi

Sedga. simboluria, rom samecnie-

ro konferencia swored qarTu-

li enis dRes, 14 aprils gaimarTa.

TurqeTis am patara qalaqSi vizit-

ma kidev erTxel dagvarwmuna, rom

iqauri qarTvelebi araTu iviwyeben

qarTul enas, aramed swavloben da

Taobebs gadascemen TavianT cod-nas. konferencia mniSvnelovani iyo im mxrivac, rom aseTi RonisZiebebi xels uwyobs adgilobriv qarTvel-Ta eTnikuri cnobierebis gaRvivebas, sxvadasxva Taobis CarTulobas. Tu wlebis win iqauri sazogadoebis ga-naTlebuli nawilis garda danarCe-nebma araferi icodnen saqarTvelos istoriis, qarTuli enis zogadsaka-cobrio mniSvnelobis Sesaxeb, axla ukve am mxriv viTareba mkveTrad Seicvala. Sesabamisad, RonisZieba kulturul-saganmanaTlebloc iyo. mniSvnelovania, rom es movlena ad-gilobrivma presamac gaaSuqa~, – aR-niSna roland TofCiSvilma.

Tsu-s profesoris rozeta gu-jejianis TqmiT, samecniero-kultu-ruli RonisZiebis maRal doneze Catareba adgilobrivi Zalebisa da saqarTveloSi TurqeTis saelCos daxmarebiT ganxorcielda.

`amgvari masStaburobiT dedae-nis dRis aRniSvnis tradicia bolo 4 welia damkvidrda. aRsaniSnavia, rom msgavsi RonisZiebebi TurqeTis sxva qalaqebSic imarTeba. inegoli

qarTuli enis dRe TurqeTSiSurTxia beroSvili

gv. 12

`istoriul-eTnografiuli samxreTi saqarTvelo da

qarTvelebi TurqeTSi~wigni TurqeTis eTnikuri qarTvelebiT dainteresebulTaTvis

gvesaubreba roland

TofCiSvili

Page 12: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

12

iuridiuli fakultetis asistent-profesori, samarTlis doqtori, Tsu-s

davis alternatiuli gadawyve-tis erovnuli centris aRmas-rulebeli direqtori naTia CitaSvili saqarTveloSi media-ciis eTikaSi pirvel mecnierul kvlevas axorcielebs. proeqti maqs-plankis saxelobis sazR-vargareTis qveynebisa da saer-TaSoriso kerZo samarTlis in-stitutis stipendiis farglebSi xorcieldeba. kvlevis Sedegebis gamoyeneba SesaZlebelia media-ciis eTikis kodeqsis SemuSavebi-sas, saswavlo kurikulumSi da mediatorebis kadrebis momza-debis procesSi.

mediaciis institutis evrokav-Siris samarTalTan harmonizebis mizans emsaxureba samarTlis do-qtoris, Tsu-s iuridiuli fakul-tetis asistent-profesoris, davis alternatiuli gadawyvetis erov-nuli centris aRmasrulebeli di-reqtoris, sertificirebuli me-diatorisa da saqarTvelos media-torTa asociaciis gamgeobis wevris naTia CitaSvilis mier hamburgis maqs-plankis saxelobis sazRvarga-reTis qveynebisa da saerTaSoriso kerZo samarTlis institutis (Max Planck Institute for Comparative and Inter-national Private Law) kvleviTi stipen-diis mopoveba. kvleva ganxorciel-deba hamburgSi, maqs-plankis saxe-lobis sazRvargareTis qveynebisa da saerTaSoriso kerZo samarTlis institutis direqtoris, emeritus profesor klaus hoptis xelmZRva-nelobiT.

`2011 wels mediaciis institutis, rogorc davis alternatiuli ga-dawyvetis formis, sakanonmdeblo implementacia saqarTveloSi da Tsu-s davis alternatiuli gadawy-vetis erovnuli centris dafuZne-ba davis mSvidobiani gadawyvetis demokratiuli procesebis xelSe-wyobisken gadadgmuli progresu-li nabiji iyo. `asocirebis Sesaxeb SeTanxmebis~ xelmoweram da media-ciis institutis ganviTarebis gan-vlilma gamocdilebam saqarTvelo, rogorc evrointegraciis procesis ganuyofeli nawili, daayena media-ciis kanonmdeblobis srulyofis gadaudebeli amocanis winaSe. sa-marTlisadmi xelmisawvdomobis zrda evrokavSiris politikis fun-

damenturi Rirebulebaa. aRniSnu-li kuTxiT saqarTvelos valdebu-leba gulisxmobs davebis mSvido-biani gadawyvetis mxardaWeras ara mxolod politikur sivrceSi, ara-med saxelmwifos pasuxismgeblobas, danergos davis gadaWris Sesatyvisi meqanizmebi qveynis farglebSi.

saqarTvelo, rogorc aRmosav-leT evropis qveyana, evrokavSiris saxelmwifoebis saerTo Rirebule-bebis moziarea. saqarTvelos mis-wrafebaa CaerTos evropis saerTo samarTlebriv sivrceSi, danergos evrokavSiris fundamenturi Ri-rebulebebi da Seusabamos Sidasa-xelmwifoebrivi standartebi evro-kavSiris samarTlis demokratiul principebs. `asocirebis Sesaxeb Se-Tanxmebis~ preambulaSi xazgasmuli davebis mSvidobiani gadawyvetis sistemis srulyofis mizani saqarT-velos evropuli integraciis erT-erTi ganmsazRvreli principia~, – ganacxada naTia CitaSvilma.

saerTaSoriso sivrcis msgavsad, saqarTveloSi mediaciis ganviTare-bis kvaldakval profesiuli eTikis damoukidebeli sfero – mediaciis eTika yalibdeba. naTia CitaSvili CarTulia mediaciis kanonproeqti-sa da mediaciis eTikis kodeqsis SemmuSavebel jgufSi, romelSic aseve warmodgenilni arian saxelm-wifosa da saerTaSoriso donor organizaciaTa eqspertebi. media-ciis kanonmdeblobis srulyofis fonze naTia CitaSvilis kvlevis mizania saerTaSoriso praqtikis, upirvelesad, evropis qveynebis

gamocdilebis Seswavla mediaciis institutis eTikuri safuZvlebis rekomendebuli mowesrigebis, me-diatoris qcevis wesebisa da media-ciaSi warmomadgenlobis eTikuri safuZvlebis gansazRvrisTvis. me-diatoris qcevis eTikuri standar-tebis SemuSavebis mecnieruli sa-fuZvlis momzadeba mniSvnelovnad daexmareba mediaciis provaiderebs mediaciis eTikis TviTregulirebis damoukidebeli meqanizmebis imple-mentaciaSi. kvlevis avtoris TqmiT, `mediatoris eTikis standartebis dadgena arsebiTad waaxalisebs saxelmwifos mxridan, mediaciis, rogorc eTikur standartebze da-fuZnebuli procesis, mxardaWeras. eTikis wesebis uzrunvelmyofi pasu-xismgeblobis gansazRvra ki eTikis wesebsa da valdebulebebs aRsrule-bads gaxdis. kvlevis safuZvelze me-diatorisa da mediaciaSi monawile warmomadgenlebis eTikuri qcevis safuZvlebis gansazRvra xels Seu-wyobs mediaciis, rogorc mxareTa nebayoflobiTobaze, konfiden-cialurobaze, TviTpasuxismgeblo-basa da mediatoris neitraluro-baze dafuZnebuli procesis mimarT sazogadoebis ndobis gaRrmavebas da misi, rogorc demokratiuli institutis, warmatebul saxelmwi-foebriv institucionalizacias~.

naTia CitaSvilma kvlevis pir-veli nawili ukve ganaxorciela, proeqtis dasruleba agvistos Tve-Si igegmeba. garda imisa, rom kvle-vis Sedegebi mediaciis eTikis kodeq-sis SemuSavebaSi mniSvnelovan wvli-

ls Seitans, aseve igegmeba mediaciis eTikis kursis danergva Tsu-s iuri-diuli fakultetis saganmanaT-leblo programaSic da Sesabamisi saxelmZRvanelos gamocemac. media-ciis sferoSi qarTulenovani sa-mecniero literaturis xelmisawv-domobis uzrunvelyofa gansa-kuTrebiT mniSvnelovania, radgan mediaciis sferoSi qarTulenovani literatura sakmaod mwiria, Tu ar CavTvliT Tsu-s davis alter-natiuli gadawyvetis erovnuli centris samecniero periodul Jurnals `davis alternatiuli ga-dawyveta – weliwdeuli~, romelic 2012 wlidan qveyndeba da Sesulia harvardis universitetisa da maqs-plankis institutis samecniero bi-blioTekebis bazebSi.

nato obolaZe

ki imiTac aris mniSvnelovani, rom aq mosaxleoba kompaqturad aris da-saxlebuli. mesame welia aq dedaenis swavlebac mimdinareobs. `kavkasiuri folklorisa da kulturis sazoga-doebis~ daarseba iq mcxovrebi didi qarTvelebis: mTargmnelisa da mec-nieris vaxtang malaymaZisa (hairi hairioRlu) da axmed melaSvilis damsaxurebaa. Tumca, im wlebSi ar SeiZleboda sityva – `qarTvelis~ – CarTva organizaciis saxelwode-baSi. am sazogadoebas ukve mravali Taoba hyavs aRzrdili. Tavdapir-velad aq mxolod qarTuli folk-lori iswavleboda, magram bolo wlebSi, rac am organizacias saTave-Si udgas adgilobrivi axalgazrda omeg faruq demirTaSi, sxva ufro mniSvnelovani aspeqtebic SeiZina sazogadoebam – daiwyo dedaenis swavleba, romelSic yvela Taobis

qarTvelia CarTuli. mniSvnelovania aseve maTi aqtiuroba yvela im Ronis-ZiebaSi, rasac, zogadad, TurqeTSi mcxovrebi qarTvelebi axorciele-ben, maT Soris, 26 maisis RonisZieba, romelsac `qarTuli zeimi~ daarqves. amave sazogadoebis egidiT daarsda qarTuli enisadmi miZRvnili konfe-rencia, romelSic qarTveli da Tur-qi mecnierebi monawileoben. wels am sazogadoebis Tavmjdomarem da misma megobrebma biblioTeka da saswavlo farTic moawyves. dedaenas sxvadasx-va asakis qarTvelebs mecnieri, mwera-li da mTargmneli abdulah TaTar-oRlu aswavlis~, – aRniSna rozeta gujejianma.

aRsaniSnavia, rom wels konfe-renciaze 4 moxseneba iyo warmodge-nili. rozeta gujejianma Tavis mox-senebaSi – dedaena, rogorc eTniku-ri identobis ganmsazRvreli meqa-nizmi – yuradReba gaamaxvila iqaur qarTvelTa metyvelebaze, romelic uZveles qarTul sityvebs Seicavs

da romelTa kvlav `gacocxleba~ da saliteraturo qarTulSi Semota-na, eTnologis azriT, mniSvnelova-ni iqneba. abdulah TaTaroRlum damswre sazogadoebas gaacno os-maluri literaturidan qarTul enaze naTargmni adgilobrivi didi mwerlis axmed miTxad efendis wi-gni – `qarTveli asulis SurisZieba~. profesorma roland TofCiSvilma Tavis moxsenebaSi vrclad isaubra qarTuli enis viTarebaze saqarTve-losa da TurqeTel qarTvelTa So-ris. saintereso iyo aseve TurqeTSi moRvawe mecnieris nana kaWaravas moxsenebac, romelmac 14 aprilis mniSvnelobas gausva xazi.

`CvenTvis TvalsaCino iyo adgi-lobrivi mosaxleobis CarTuloba am RonisZiebaSi. es RonisZieba kidev erTi biZgi iyo TurqeTSi mcxovreb qarTvelebSi erovnuli cnobiere-bis gaRvivebisaTvis~, – aRniSna ro-zeta gujejianma.

me-11 gverdidan

qarTuli enis dRe TurqeTSi

pirveli kvleva qarTuli mediaciis eTikaSi

naTia CitaSvili

rozeta gujejiani

Page 13: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

13

`eklesiisa da sax-elmwifos urT-ierToba evro-

kavSirSi~ da `religiuri Tavisufleba espaneTSi~ – aRniSnul Temebze espaneTis la korunas universitetis iuridi-uli fakultetis dekanis moadgilem, profesorma karmen garsi martinma Tsu-Si intensiuri sale-qcio kursi waikiTxa.

religiuri konfe-siebisa da saxelmwifos urTierTobebi msoflio istoriaSi erT-erT aq-tualur sakiTxad moiaz-reba. ra viTarebaa dRes da urTierTobis ro-gori formebia evrokav-Siris wevr qveynebSi Cam-oyalibebuli, ramdenad aris uzrunvelyofili religiuri Tavisufle-ba saqarTveloSi? – gTavazobT am sakiTxebze espaneli profesoris karmen garsi martinis mosazrebebs.

– saqarTveloSi ekle-siasa da saxelmwifos Soris miRweulia konstituciuri SeTanxmeba – urTierTobis am formas `Tanabarufle-bianobis~ sistemad miiCne-ven. eklesias aqvs sajaro sa-marTlis iuridiuli piris statusi. evropis bevr qvey-anaSi eklesia kerZo seqto-ris nawilia (magaliTad, safrangeTSi), xolo reli-gias oficialuri statusi aqvs miniWebuli (magaliTad, britaneTi, SvedeTi, saberZ-neTi). rogor SeafasebT samarTlebrivi urTier-Tobis im formas, romelic saqarTveloSi eklesiasa da saxelmwifos Soris aris Camoyalibebuli, ramdenad Seesabameba igi evrokavSi-ris standartebs?

– Cemi azriT, saqarTve-lo mihyveba saxelmwifosa da eklesiis urTierTobis regulaciis im models, ro-melic dasavleT evropis da aseve aRmosavleT evro-pis bevrma qveyanam SemoiRo sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg. es SeTanxmebis siste-ma – iqneba konkordati Tu sxva – aRiarebs saxelmwi-fos Zalebs da, aseve, pativs scems religiur konfesiebs. eklesiebs da, zogadad, re-ligiur konfesiebs gavle-na aqvT TavianT wevrebze, mimdevrebze, romlebic, amavdroulad, arian sa-xelmwifos moqalaqeebi. ma-Sasadame, aseTi urTierTo-ba warmoadgens ormxriv in-teress, romelic moiTxovs urTierTgagebas da rac saxelmwifosa da eklesiebs Soris arsebuli SeTanxmebe-biT miiRweva.

– saqarTveloSi mediis, aseve, socialuri qselebis saSualebiT moqalaqeTa

nawili xSirad gamoxatavs ukmayofilebas marTlma-didebluri eklesiisadmi miniWebuli privilegiebis Taobaze. magaliTad, sazo-gadoebis nawili akritikebs eklesiisTvis miwis gadace-mis sakiTxs da a.S. rogor SeafasebT aRniSnul viTa-rebas?

– samarTlebrivi Tval-sazrisiT, ar aris advili swori midgomis povna qvey-nisTvis gansakuTrebuli mniSvnelobis mqone reli-giasTan. marTlmadideblo-ba is dominanti religiuri konfesiaa saqarTveloSi, romelic aseve qarTuli kulturis mniSvnelovani Semadgeneli nawilia. es ga-moxatulia konstituciis mecxre muxlSi: `saxelmwifo acxadebs rwmenisa da aRmsa-reblobis srul Tavisufle-bas, amasTan erTad aRiarebs saqarTvelos samociqulo avtokefaluri marTlma-didebeli eklesiis gansa-kuTrebul rols saqarT-velos istoriaSi da mis damoukideblobas saxelmwi-fosagan~. es muxli TavisTa-vad ar moicavs aranair pri-vilegias. aseTi sakiTxebis ganxilva SesaZlebelia mxo-lod istoriuli konteq-stis gaTvaliswinebiT. bevri evropuli qveyana iziarebs msgavs urTierTobas sa-xelmwifosa da eklesias So-ris, magaliTad, espaneTis konstituciaSi aRniSnulia: `saxelmwifom unda gaiTva-liswinos sazogadoebis re-ligiuri aRmsarebloba da uzrunvelyos TanamSrom-loba kaTolikur eklesiasa da sxva aRmsareblobebs Soris~. igive SeiZleba moi-Zebnos ungreTis, somxeTis, bulgareTisa da poloneTis konstituciebSic. ar SeiZ-leba daviviwyoT, rom bevr evropul qveyanaSi arse-bobs saxelmwifo religiebi da aRiarebuli eklesiebi, magram rogorc aRniSneT, bolo wlebSi axali talRa SeiniSneba, rom eklesia sa-xelmwifos gamoeyos.

Cemi azriT, saxelmwifom unda airCios neitralite-ti da daabalansos marTl-madidebluri eklesiisa da kanoniT aRiarebuli sxva religiebis uflebebis Ta-nasworoba. amis gaanalize-bas da implimentacias SeiZ-leba garkveuli dro das-Wirdes, magram dResdReo-biT evropuli qveynebi mie-marTebian religiuri plu-ralizmisken, Sesabamisad, saxelmwifo valdebulia ahyves am axal trends.

– evropis bevr qveyanaSi saxelmwifosa da eklesiis urTierTobis sxvadasxva samarTlebrivi formebia damkvidrebuli, amave dros adamianis uflebebis dacvis sakmaod myari sistemaa Seqm-nili. ra aris mTavari aseT dros, rac uzrunvelyofs am balanss saxelmwifos, ek-

lesiasa da sazogadoebas Soris?

– cxadia, rom adamianTa uflebebis dacva fundamen-turadaa saWiro. adamianis uflebaTa dacvis evropuli sasamarTlos mier nebadar-Tulia e.w. `Sefasebis Tavi-sufleba~, romelic SesaZ-leblobas aZlevs qveyanas – avarjiSos ganedis xarisxi im meTodiT, romelic ga-moyofs maT valdebulebebs konvenciisgan. Tumca, ur-TierTobis sistema ekle-siasa da saxelmwifos Soris ar aris evropis adamianis uflebaTa sasamarTlos kompetencia. es aris Ti-Toeul qveyanaze damoki-debuli – airCion siste-ma, romelsac amjobineben. rasakvirvelia, sasamarT-lo miiCnevs, rom saxelm-wifosa da eklesias Soris TanamSromloba, gayofas-Tan erTad, aris ukeTesi modeli, magram veravin da araferi aukrZalavs qvey-anas airCios sxva varianti, mTavaria religiuri Tavi-sufleba iyos daculi. Cven SegviZlia davinaxoT, rom, faqtobrivad, evropul qve-ynebSi mravalferovani si-stemebi aris danergili.

ra Tqma unda, Teokratia an oficialuri aTeizmi ar unda iyos miRebuli, radgan isini ar eTavseba religiur Tavisuflebas. Tumca, amJa-mad, es ar aris didad SesaS-foTebeli Tema evropaSi.

– rogor SeafasebT sa-qarTveloSi sxva religi-uri konfesiebis samarT-lebriv statuss? ramdenad aris daculi maTi uflebe-bi?

– didi codna ar gamaCnia qarTuli kanonmdeblobisa da, Sesabamisad, gamiWirde-ba sakuTari azris gamoxat-va am sakiTxze. miuxedavad amisa, konstitucia icavs re-ligiur Tavisuflebas (in-dividualur doneze mainc) da gzas ukafavs koopera-ciis sistemas. konstituci-uri CarCoebi moicavs dac-vis umaRles standartebs.

– Tqven Tsu-Si waikiTxeT leqciaTa cikli – rogor aris uzrunvelyofili re-ligiuri Tavisufleba espa-neTSi...

– espaneTis konstitucia icavs religiur Tavisufle-bas rogorc individualur, aseve koleqtiur doneze. religiuri Tavisuflebis zogadi kanoni miRebul iqna 1980 wels da ZalaSia dRem-de. precedentulma samar-Talma ganmarta zogierTi sakiTxi, romlebsac sWirde-boda interpretacia. Cven ver daviviwyebT im faqts, rom me-20 saukuneSi espane-Ti iyo seqtanturi qveyana (TiTqmis 40 wlis ganmavlo-baSi) da dasWirda Zalisx-meva am situaciis Sesacvle-lad, Tundac iuridiuli TvalTaxedviT.

dRes, Cven gvaqvs iuri-diuli instrumentebi re-ligiuri Tavisuflebis da-sacavad, Tumca aris Seum-Cneveli riski, romelsac SeuZlia Seasustos es uf-leba. vsaubrob im tenden-ciaze, romelic arasworad igebs eklesiis da saxelmwi-fos gayofis moTxovnebs da

iuridiuli sistemis iden-tificirebas axdens, ro-melic aRiarebulia yvela politikuri partiis mier – sekularizmi, politikuri principi, romlis mizania sajaro sivrcidan religiis mocileba. qveyana unda iyos neitraluri, sazogadoeba ki – piriqiT. sekularizacia ar unda iyos saxelmwifos mier marTuli, radgan nega-tiuri midgoma religiis mi-marT ver iqneba neitralu-ri da, Sesabamisad, verc konstituciasTan SeTanxme-buli.

– Tbilisis saxelmwifo universitetisa da espane-Tis la korunas universi-tetis TanamSromloba ko-nkretulad ras iTvalis-winebs da rogor SeafasebT mas?

– Cveni urTierToba da-sawyisidanve sasiamovno iyo. Tsu-s studentebma, romlebic miviReT korunas samarTlis skolaSi, sa-marTlisa da inglisuris codniT didi STabeWdile-ba moaxdines. Cemi azriT, maT moewonaT CvenTan da aseve kargad Seeguvnen es-panuri cxovrebis stils. gasul wels dekani irakli burduli da profesori lela janaSvili estumrnen Cvens universitets, rac ur-TierTTanamSromlobaSi kidev erTi win gadadgmuli nabijia. am semestrSi `eras-mus 107~-is farglebSi Cveni universitetidan kidev ram-denime profesori ewveva Tsu-s da daigegmeba axali proeqtebis ganxorciele-ba. korunas universitetis iuridiuli skolis amJamin-deli dekani xose antonio seone da misi winamorbedi dekani xose manuel busto dainteresebuli arian am urTierTobis gaRrmavebiT. maT pozicias viziarebT is profesorebic, visac gvqon-da saqarTveloSi yofnisa da Tsu-Si leqciebis wakiTx-vis saSualeba.

aqtualuri

karmen garsi martini

karmen garsi martini: bolo wlebSi axali talRa

SeiniSneba, rom eklesia saxelmwifos gamoeyosnato obolaZe

Page 14: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

Tbilisis universiteti

tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

14

23 aprili ivane javaxiSvilis dabadebis dRea. 1876 wlis am dRes qalaq TbilisSi

moevlina igi qveyanas. misi mra-valmxrivi moRvaweobis yvelaze TvalsaCino xati universitetia, romelic misTvis iyo saSualeba axali qarTuli mecnierebis dasa-fuZneblad, rasac axal viTareba-Si qarTveli eris warmateba unda mohyoloda. es didi misia met-naklebi sisruliT ganxorcielda kidec.

ivane javaxiSvilis cxovrebasa da moRvaweobas bevri wigni da werili mieZRvna, magram sakvlevi da dasa-dgeni ar amowurula. sxvadasxva arqivsa da fondSi axali masalebi Cndeba, romelic mecnieris bio-grafias axali detalebiT amdi-dreben. isic gasaTvaliswinebelia, rom is, rac sabWoTa periodSi ver daiwereboda, dRes maTi kvl-eva advilia, Tanac aucilebeli. yvelaferi es saWiros xdis, rom didi memkvidreoba, ukve arse-bul kvlevebze dayrdnobiT da am axali masalebis gamoyenebiT, mTlianobaSi gaviazroT. yovelive es SesaZleblobas mogvcems kargad warmovidginoT, erTi mxriv, is ep-oqa, roca moRvaweobda ivane javax-iSvili da, meore mxriv, am epoqis fonze didi mecnierisa da sazoga-do moRvawis garjis sidiade.

ratom unda gvekuTvnodes zaqaTalas olqi Cven? – ivane javaxiSvilis werili xelisuflebas

saqarTvelos erovnul arqivSi levilisa da harvardis fondebze muSaobisas, demokratiuli saqarTve-los mTavrobis sxvadasxva masalebSi, (saqarTvelos erovnuli arqivi, fon-di 1864, aRwera 2, saqme 274, f. 1-2) aRmoCnda ivane javaxiSvilis xeliT dawerili ori furceli, romelic, rogorc Cans, man gaugzavna saqarT-velos xelisuflebas. saqme isaa, rom 1920 wlis 7 maiss ruseTsa da saqarT-velos Soris daido xelSekruleba, romelic saqarTvelos sazRvrebsac asaxavda. am xelSekrulebas mohyva azerbaijanis protesti, ris gamoc 12 maiss damatebiT SeTanxmebas moewera xeli. saqme exeboda zaqaTalas olqs, yofil saingilos. ivane javaxiSvili swored 12 maiss ugzavnis xelisufle-bas am werils da ganumartavs, Tu ra-tom unda gvekuTvnodes igi Cven. aqve vaqveynebT am werils imis niSnad, Tu ra mniSvneloba aqvs mecnieris xeli-dan gamosul TiToeul furcels.

* * *zaqaTalis olqze saqarTvelos

ucilobeli ufleba aqvs jer erTi imi-tom, rom es kuTxe uZveles droiTgan qarTvel eris mkvidr miwa wyals Sead-genda da hereTis saxeliT cnobil qarTul kulturisa da xelovnebis as-parezad iTvleboda. me-XVII-e s-is pir-vel meoTxedamde is mudam qarTvelTa udavo samflobelosa da sakuTrebas Seadgenda. TaTrebi, anu Turqebi aq mxolod Sahabazis, saqarTvelos am dauZinebel mtris wyalobiT gaCnd-nen: Cveni qveynis aoxrebis Semdeg man aq Tavisi erTguli mahmadiani tomi Caasaxla, rom amiT sparseTs SemdegSi saqarTveloSi Sesvla gaadvilebo-da. am garemoebas qarTvelTaTvis rasakvirvelia axali uflebrivi md-gomareobis Seqmna ar SeeZlo da Sem-degSiac hereTic, igive saingilo, anu zaqaTalas olqi saqarTvelos kuTvni-lebad iTvleboda. es marto qarTul wyaroebiT ara mtkicdeba, aramed ru-sul oficialur wyaroebSiac aris aR-beWdili: saxeldobr 1743 w. moskovSi daxatul maSindel saqarTvelos ru-suls rukaSi, romelic peterburgSi samxedro saministroSi inaxeba, es kuTxe kaxeTis samefos ganuyofel nawilad aris aRniSnuli. xolo ru-seTis elCis burnaSevis mier 1784 w. Sedgenil saqarTvelos ruka cxadad amtkicebs, rom erekle II-is mier ru-seTTan 1783 w. xelSekrulebis dadebis drosac zaqaTalis olqi saqarTvelos ucilobel kuTvnilebad iTvleboda. maSasadame saqarTvelos am olqze uf-leba dadebul xelSekrulebis ZaliT ruseTic movale iyo mTeli Tavisi Za-liT daecva.

iv. a. javaxiSvilitfilisi.1920.12.V

dRes am masalas aRniSnuli pro-blemis gadaWra ar SeuZlia, magram sa-kiTxi istoriisaTvis mniSvnelovania. amgvari masalebi ki eris gardasuli

cxovrebis Sesaxeb mis arqivSi mrava-lia, romelTac kvleva da gamovlena sWirdeba.

ivane javaxiSvilis centris misia

ivane javaxiSvilis mier dafuZne-buli universiteti movalea, erTi mxriv, ikvlevdes im safuZvlebs, ro-melzec aRmocenda da, meore mxriv, axali, Secvlili pirobebis kvaloba-ze iTvaliswinebdes am memkvidreobas, rogorc STamomavali da memkvidre. amave dros am valdebulebas unda grZnobdes TiToeuli piric, vinc Tavs universitetels uwodebs. am pasuxism-geblobis SegnebiT dafuZnda ivane ja-vaxiSvilis centri, rogorc damouki-debeli iuridiuli piri. centris mu-Saobas warmarTavs saeqsperto sabWo. vinaidan ivane javaxiSvili mravalmx-rivi interesis mqone mecnieri iyo da ikvlevda sakiTxebs mecnierebis ama Tu im dargebidan, saeqsperto sabWo amis mixedviT sxvadasxva sferos warmo-madgenlebiT dakompleqtda.

centris mizania Seiswavlos ivane javaxiSvilis memkvidreoba misi Tana-medroveobis konteqstSi da xeli Seuwyos miRebuli Sedegebis CarTvas samecniero da saganmanaTleblo pro-cesSi. am miznis misaRwevad centris amocanebia:

ivane javaxiSvilisa da masTan da-kavSirebuli sxva gamoCenil pirTa cxovrebisa da moRvaweobis amsaxveli masalebis gamovlena, eleqtronulad gadmoReba (digitalizacia), Seswavla da sistematizacia;

ivane javaxiSvilis mudmivad gan-axlebadi personaluri veb-gverdis Seqmna;

ivane javaxiSvilis TvalTaxedvis areSi arsebuli samecniero da sazo-gadoebrivi Tematuri sakiTxebis kv-leva;

ivane javaxiSvilis moRvaweobis konteqstSi sami didi Taobis – mis winamorbed moRvaweTa, TanamebrZol-Ta da memkvidreTa cxovrebisa da moR-vaweobis sakiTxebis kvleva;

centris mier momzadebuli ori-ginaluri Tu naTargmni narkvevebis, Sromebis, albomebis da sxva saxis sa-mecniero, samecniero-popularuli naSromebisa da periodikis gamocema, rogorc beWdurad, ise eleqtronuli formatiT.

centrma ukve ganaxorciela ramde-nime aqtivoba. kerZod, mimarTa Zegl-Ta dacvis erovnul saagentos ivane ja-vaxiSvilis saxl-muzeumis reabilita-ciis Taobaze. saagentom am mimarTvis safuZvelze nagebobas jer mianiWa Zeglis statusi, Semdeg ki Sedga ezos SemoRobvisa da Senobis reabilita-ciis proeqtebi. ukve mimdinareobs ezos SemoRobvis samuSaoebi;

centrs Seqmnili aqvs ivane javaxiS-vilis personaluri veb-gverdi (http://

ivane.ge), Tumca jerjerobiT saTana-do masalebis srulyofilad daumu-Saveblobis gamo, masSi atvirTuli araferia. es xarvezi TandaTanobiT gamoswordeba;

centrma moiZia da SeiZina ivane javaxiSvilis monawileobiT Seqmni-li rukebi, daamuSava isini da Tsu muzeumTan erTad moawyo gamofena `ivane javaxiSvilis kartografiuli memkvidreoba~. amave saTauriT Tsu gamomcemlobam dabeWda Sesabamisi sa-gamofeno megzuri. centri saTanado dafinansebis moZiebis Semdeg mzadaa aRniSnuli rukebi farTo masStabiani atlasis saxiT gamosces da yvelasaT-vis xelmisawvdomi gaxados is samec-niero informacia, rac am rukebzea mocemuli;

centrma Tsu-s 100 wlisTavis aRsa-niSnavad Tsu-s muzeumTan erTad Sead-gina da Tsu-s gamomcemlobam dabeWda broSura, sadac Sevida ivane javaxiSvi-lis moxseneba, romelic man waikiTxa 1917 w. 12 (23) maiss TbilisSi da 17 (29) maiss quTaisSi `qarTuli universite-tis daarsebis aucileblobis Sesaxeb~;

centrma moiZia masalebi da daad-gina is adgili, sadac daibada ivane javaxiSvili. centri uaxloes xanebSi mimarTavs q. Tbilisis xelmZRvane-lobas Sesabamisi weriliT, aRniSnul adgilas ivane javaxiSvilis biustis dadgmisa da usaxelo skverisaTvis misi saxelis miniWebis Taobaze;

centrSi momzadda ivane javaxiS-vilis cxovrebisa da moRvaweobis amsaxveli samecniero-popularuli naSromi `eskizebi ivane javaxiSvilis portretisaTvis~;

centrma mizanSewonilad miiCnia ivane javaxiSvilis memkvidreobis Ses-wavlis Sedegebis sazogadoebisaTvis gasacnobad gamosces eleqtronulad da beWdurad almanaxi `javaxiani~. ukve momzadebulia almanaxis sami tomi, romelic axla saredaqcio damuSave-bas gadis da uaxloes xanebSi ixilavs dRis sinaTles.

ivane javaxiSvilis memkvidreoba mTeli eris kuTvnilebaa da sasurve-lia, rom mis Sesaswavlad yvelam Ta-visi wvlili Seitanos. centri Riaa TanamSromlobisTvis yvela dainte-resebul pirTan Tu dawesebuleba-sTan, visac ki raime formiT SeuZlia saqme win waswios. Cven vfiqrobT, rom yvelas gvevaleba, rom Rirseul wina-pars Rirseuli memkvidreoba gavu-wioT. Cvens am ambiciis gasanawileb-lad viwvevT yvelas – studentsac da profesorsac, Cinovniksac da biz-nesmensac, saqarTvelos moqalaqesac da qarTvelebis ucxoel gulSemat-kivrebsac, vinZlo Cvenma erToblivma garjam iseTi nayofi gamoiRos, Tavad did ivanesac rom gaaxarebda.

daviT sarTania,ivane javaxiSvilis centris

xelmZRvaneli, istoriis doqtori;

Teimuraz gvimraZe,ivane javaxiSvilis centris saeqsper-

to sabWos spikeri,istoriis doqtori

ivane javaxiSvilis memkvidreobaSi sakvlevi

jer kidev bevria

26 aprils Tbilisis saxelmwifo universitetis pirveli kor-pusis saaqto darbazis scenaze

rusTavelis Tetris dasma speqtakli `stumari~ warmoadgina. specialurad studentebisTvis speqtaklis Cveneba sa-qarTvelos kulturis palatis, qalaq Tbilisis meriis, kompania `fregos~ erToblivi proeqtis – `gaufrTxildi istorias~ farglebSi daigegma, ro-melSic aqtiurad CaerTo Tsu-s stu-denturi TviTmarTvelobac. speqtakl-ma anSlagiT Caiara da studentebis didi daintereseba gamoiwvia.

speqtakli `stumari~ erik-emanuel Smidtis piesis mixedviT reJisorma

goga gorgoSaZem dadga. piesa zigmund froidis cxovrebis mZime periods – venaSi nacistebis SeWras da ebraele-bis devnas exeba. swored am dros fro-ids ucnobi stumari ewveva. mTeli moqmedebis ganmavlobaSi isini sain-teresod saubroben da mayureblisT-vis bolomde ucnobi rCeba, vin aris sinamdvileSi stumari – RmerTi Tu SeSlili adamiani. zigmund froidis rolis Semsruleblis, baCo CaCibaias azriT, piesaSi wamoWrili probleme-bi zogadsakacobrioa da yvela adami-ans awuxebs.

saqarTvelos kulturis palatis prezidentis daviT oqitaSvilis in-formaciiT, am proeqtis mizania axal-gazrdebisTvis Tanamedrove qarTuli kulturis ukeT gacnoba. `proeqtis – `gaufrTxildi istorias~ farglebSi

samomavlod dagegmilia Sexvedrebi qarTvel mwerlebTan, mxatvrebTan da kulturis sxva gamoCenil moRva-weebTan. madloba minda gadavuxado Tsu-s studenturi TviTmmarTvelo-bis wevrebs, romlebic didi enTuziaz-miT CaerTnen am metad saintereso proeqtis ganxorcielebaSi~, – gana-cxada daviT oqitaSvilma.

Tsu-s TviTmmarTvelobis kultu-ris departamentis xelmZRvanelis kaxa balaxaZis TqmiT, Tsu-s studen-turi TviTmmarTvelobis kulturis departamenti proeqtis ganxorcie-lebaSi Tavidanve aqtiurad CaerTo. `didi madloba gvinda gadavuxadoT kulturis palatas, romelic xels uwyobs axalgazrdebs Sinaarsianad gaataron Tavisufali dro~, – aRniSna kaxa balaxaZem.

`stumari~ universitetSi SurTxia beroSvili

Page 15: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

Tbilisisuniversiteti

tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge

15

dasrulda saqarTvelos saka-laTburTo a-liga, sadac `Tsu-hiundai~ asparezobda. bolo

matCi Cvenma gundma wyaltuboSi gamar-Ta da damajereblad 92-63 gaimarjva.

`Tsu-hiundaim~ gaTamaSebaSi II ad-gili daikava, rac imas niSnavs, rom momavali sezonisTvis oTxeulSi ga-rantirebulad, sakvalifikacio eta-pebis gavlis gareSe iqneba da amasTan, miiRebs saxelmwifo dafinansebas.

Tbilisis saxelmwifo universite-tisa da kompania `hiundai avto jor-jias~ TanamSromlobis Sedegad Seqm-nilma gundma, romelic, ZiriTadad, axalgazrda, jer kidev gamoucdeli kalaTburTelebiT iyo dakomple-qtebuli, yvelasTvis moulodnelad didi konkurencia gauwia turniris favorit gundebs super-ligaSi gada-sasvlelad.

Tsu-ma da hiundaim sezonis da-sawyisamde cota xniT adre miaRwies SeTanxmebas gundis saerTo ZalebiT Seqmnis Taobaze. klubis preziden-

tad Tsu-s kulturisa da sportis de-partamentis ufrosi, irakli xarja-vaniZe dainiSna, xolo samwvrTnelo Stabs saqarTvelos 20-wlamdelTa nakrebis mwvrTneli, nikoloz Cerqe-ziSvili Caudga saTaveSi.

gunds sezonis startze daemata ori legioneri, amerikeli kristo-fer andersoni da samxreT afrike-li kristofer gabrieli, romlebmac sakmaod didi roli iTamaSes gundis warmatebaSi.

axalSeqmnili klubis amocana pirvel sezonSi `a-ligaSi~ adgilis SenarCuneba, axalgazrda moTama-Seebis kvalifikaciis amaRleba da momavali sezonisTvis Zlieri gun-dis formireba iyo, amis miuxedavad, rogorc zemoT aRvniSneT, `Tsu-hi-undaim~ sezonis mimdinareobisas sak-maod kargi TamaSi aCvena da garkveu-li periodi Zalian axlos iyo super ligis sagzuris mopovebasTan.

gundisTvis mniSvnelovani moTa-maSe iyo samxreT afrikeli centri

kristofer gabrieli, romlis anga-riSzec 15 SexvedraSi 192 qula (saSu-alo maCvenebeli 12,8) da 134 moxsnaa (8,93).

kargi sezoni hqonda sandro san-aZes, romelsac Cagdebuli burTebiT saukeTeso Sedegi aqvs gundSi, 239 qula 15 SexvedraSi. (15,93)

brwyinvale sezoni Caatara Cvenma amerikelma legionerma kristofer andersonma, romlis TamaSis yure-bac namdvilad aniWebda siamovnebas kalaTburTis gulSematkivars. mis angariSze 13 TamaSSi 177 qula (13,62)

da 97 `pasia~ (7,46). miuxedavad imisa, rom kristoferiT rogorc qarTu-li, aseve evropuli klubebic arian dainteresebulni, Cven imeds vito-vebT, rom is Semdeg sezonsac `Tsu-hiundaiSi~ gaatarebs, rac didi Zala iqneba dasaxuli amocanis Sesasru-leblad.

Tamamad SeiZleba iTqvas, rom universitetsa da hiundais Soris TanamSromlobam sakmaod kargi Se-degi gamoiRo. saorganizacio mimar-TulebiT minimumamde iyo dayvanili xarvezebi da gunds am kuTxiT pro-blemebi ar hqonia.

momaval sezonSi gundi legione-rebiT gaZlierebasa da aseve, gundSi myofi axalgazrda moTamaSeebidan saukeTesoebis SenarCunebas gegmavs, rac saSualebas mogvcems, gundi su-per-ligis sagzurisTvis brZolaSi erT-erT mTavar pretendentad ganvi-xiloT.

warmatebebs vusurvebT `Tsu-hi-undais~ momaval asparezobebze.

Tsu-s kulturisa dasportis departamenti

gaxseneba

mimdinare wlis 2 maiss 90 weli Seusruldeboda cnobil qarT-vel mecniers, ekonomikuri Teo-

riis aRiarebul mkvlevars, axal-gazrdobis SesaniSnav aRmzrdels, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universitetis eko-nomikuri Teoriis kaTedris gamges, saqarTvelos ekonomikur mecniere-baTa akademiis erT-erT fuZemdebels da namdvil wevrs, mecnierebis damsa-xurebul moRvawes, Rirsebis orde-nis kavalers, ekonomikur mecniere-baTa doqtors, profesors giorgi giorgis Ze adeiSvils. ukve wlebia Cvens Soris aRar aris gamorCeuli mamuliSvili, maRali donis Teore-tikos-mkvlevari, samSobloze uzo-mod Seyvarebuli, mudam mSfoTvare, mousvenari, SemarTuli da spetaki pirovneba, sityvisa da saqmis erTgu-li kaci.

1986 wlidan sicocxlis bolomde igi iyo ekonomikuri Teoriis kaTe-dris xelmZRvaneli.

profesori giorgi adeiSvili sxvadasxva dros SeTavsebiT muSaob-da sxvadasxva samecniero da admini-straciul Tanamdebobebze, 1972-1976 wlebSi – saqarTvelos saxalxo meur-neobis dagegmvisa da marTvis samec-niero-kvleviT institutSi ufros mecnier-muSakad, 1974-1976 wlebSi – Tbilisis saxelmwifo universitetis ganaTlebis ekonomikisa da demogra-fiis laboratoriis mecnier-xelmZ-Rvanelad, 1976-1978 wlebSi – saqarT-velos ministrTa sabWos profesiul-teqnikuri ganaTlebis saxelmwifo komitetis Tavmjdomaris pirvel moadgiled, 1975-1977 wlebSi uZR-veboda amave komitetis samecniero-meTodur sabWos, 1985-1987 wlebSi muSaobda saqarTvelos mecnierebaTa akademiis ekonomikisa da samarTlis institutis demografiis ganyofi-lebis ufros mecnier-muSakad. wle-bis ganmavlobaSi iyo saqarTvelos swavlul eqspertTa sabWos ekonomi-kis dargobrivi seqciis wevri, Jur-nalebis `ekonomistisa~ da `macnes~ saredaqcio kolegiis wevri, Tbi-lisis saxelmwifo universitetTan arsebuli politikuri ekonomiis specialobiT disertaciebis dacvis specializebuli samecniero sabWos Tavmjdomare, sazogadoeba `codnis~ gamgeobis wevri, saqarTvelos swav-lul eqspertTa sabWos ekonomikis dargobriv seqciasTan arsebuli sa-koordinacio sabWos wevri.

profesori giorgi adeiSvili iyo lomonosovis saxelobis moskovis saxelmwifo universitetis demogra-fiuli problemebis kvlevis saor-ganizacio komitetis, ssr kavSiris ganaTlebis komitetis politikuri

ekonomiis meToduri seqciis wevri.prof. giorgi adeiSvili aqtiu-

rad monawileobda rogorc saqarT-velos, ise saerTaSoriso masSta-biT gamarTul samecniero konfe-renciebsa da simpoziumebSi, sadac Rirseulad warmoaCenda qarTuli ekonomikuri mecnierebis prestiJs. leqciebis wasakiTxad mivlinebuli iyo germaniis federaciul respu-blikasa da meqsikaSi. misi naSromebi mudam specialistTa did yuradRebas imsaxurebda.

profesor giorgi adeiSvilis moRvaweobis sfero moicavs ekono-mikis rogorc Teoriuli, ise gamoy-enebiTi xasiaTis mniSvnelovan pro-blemebs. kvlevis ZiriTadi mimarTu-lebebia:

1. ekonomikuri Teoriis aqtualu-ri sakiTxebi, kerZod, ekonomikur kanonTa moqmedebis Taviseburebebi da gamovlenis formebi saerTod, gansakuTrebiT ki samecniero-teqno-logiuri progresis pirobebSi, Ri-rebulebis Teoriebi, Sromis sazo-gadoebrivi danawilebisa da Sromis cvalebadobis kanonis moqmedebis Ta-viseburebebis sxvadasxva ekonomikur sistemaSi, rentis Teoriis sakiTxebi da sxv. samecniero literaturaSi ekonomikur kanonebze arsebuli Sex-edulebebis sawinaaRmdegod man mec-nierulad daasabuTa, rom mcdari iyo ekonomikuri kanonebis dayofa sawarmoo Zalebisa da warmoebiTi urTierTobebis kanonebad;

2. SromiTi resursebis kvlav warmoebisa da SromiTi potencia-lis formirebis kanonzomierebebi saqarTveloSi. man daasabuTa Sro-miTi resursebis deficitis axsnis mcdaroba mxolod demografiuli situaciidan gamomdinare, mogvca xalxTmosaxleobis kanonis axlebu-ri interpretacia da uaryo ekono-mikur literaturaSi gabatonebuli

Sexeduleba xalxTmosaxleobis kano-nis SinaarsSi demografiuli situa-ciis maCvenebelTa Setanis Sesaxeb;

3. mosaxleobis ganviTarebis ka-nonzomierebebi, kerZod, saqarTve-los demografiuli procesebi. ivane javaxiSvilisa da filipe gogiCaiS-vilis gardacvalebis Semdeg am mi-marTulebiT kvleva Sewyda. 50-iani wlebis dasawyisSi am sferoSi mec-nieruli muSaoba ganaaxla gia gamy-reliZem, magram misma udrood gar-dacvalebam isev warmoqmna vakuumi. 60-iani wlebis dasawyisSi am mimar-TulebiT, kerZod, demografiuli statistikisa da mosaxleobis demo-grafiis problemebis intensiur Ses-wavlas xeli mohkides akademikosma paata guguSvilma da profesorma vaxtang jaoSvilma. rac Seexeba uSu-alod demografiul kanonzomiere-baTa kvlevas, igi daiwyo profesor giorgi adeiSvilis iniciativiT. 1966 wlidan igi aqtiurad monawileobs demografiisadmi miZRvnil konfe-renciebsa da simpoziumebSi, mrava-li samecniero statia gamoaqveyna saqarTvelos demografiul situa-ciasTan dakavSirebul problemebze, kerZod, demografiuli situaciebis regionul Taviseburebebze;

4. saqarTvelos mosaxleobis mi-graciuli procesebis kanonzomiere-bebi da rogorc respublikaTSorisi, ise Sidarespublkuri migraciis Ta-viseburebebi. man, jer kidev, 70-iani wlebis dasawyisSi wamoayena mosaz-reba migraciis ormxrivi mimarTu-lebis Sesaxeb: sofeli-qalaqi, qala-qi-sofeli, romelic dRes aRiarebu-li koncefciaa samecniero litera-turaSi;

5. umaRlesi da profesiul-te-qnikuri ganaTlebis specialistTa kadrebis momzadebisa da progno-zirebis problemebi, gamomdinare saqarTvelos ekonomikis dargobri-vi da profesiuli struqturidan. gansakuTrebiT gaizarda am proble-mis mniSvneloba samecniero-teqno-logiuri progresis periodSi, roca specialobebisa da profesiebis moraluri cveTa arc Tu ise iSviaTi movlenaa da SromiTi potencialis formirebis Tvisebrivma maCveneb-lebma, raodenobriv maCveneblebTan SedarebiT gadamwyveti mniSvneloba SeiZina.

didia profesor giorgi adeiS-vilis damsaxureba studenti-axal-gazrdobis aRzrdis saqmeSi. misi aRzrdilebidan dRes bevri nayofie-rad moRvaweobs rogorc mecniere-bis, ise sameurneo da saxelmwifo mmarTvelobis sferoSi.

giorgi adeiSvilis xelmZRvane-lobiT momzadda 20-ze meti sakan-

didato da sadoqtoro disertacia. masTan staJireba gaiares rogorc Cveni qveynis, ise sazRvargareTis mec-nier-muSakebma da aspirantebma.

profesori giorgi adeiSvili gansakuTrebul yuradRebas aqcevda studentebisaTvis saWiro saxelmZ-Rvaneloebis Seqmnas. jer kidev sru-liad axalgazrda monawileobda politikuri ekonomiis pirveli ori-ginaluri saxelmZRvanelos SeqmnaSi, romelsac 1963 wels universitetis pirveli xarisxis samecniero premia mieniWa.

1980 wels man meuRlesTan – ro-zeta asaTianTan TanaavtorobiT gamosca `politikuri ekonomiis sa-kiTxebi~, romelmac didi aRiareba pova student-axalgazrdobaSi. pro-fesor giorgi adeiSvilis redaqto-robiTa da TanaavtorobiT saqarT-velosaTvis umZimes periodSi, 1992 wels or nawilad gamovida damxmare saxelmZRvanelo – `ekonomikuri Teo-riis safuZvlebi~, romliTac im xa-nad ekonomikur Teorias swavlobda saqarTvelos umaRlesi saswavleble-bis ekonomikuri fakultetebis stu-dentoba.

1998 wels profesor giorgi adeiSvilisa da profesor rozeta asaTianis redaqtorobiTa da Ta-naavtorobiT gamoica pirveli qar-Tuli originaluri saxelmZRvane-lo ekonomikur TeoriaSi, romelic savsebiT esadageboda im droindel moTxovnebs.

batoni giorgis piradi Tvisebe-bidan gansakuTrebiT xazgasasmelia misi gamorCeuli Tbili da faqizi urTierToba kolegebTan da studen-tebTan.

principulobiTa da pasuxismge-blobiT, movaleobis maRali grZ-nobiT da samSoblos mxurvale siy-varuliT, gulisxmierebiT, keTil-ganwyobiT da adamianebisadmi pati-viscemis grZnobiT Semkuli pirov-neba – aseTad darCeba sazogadoebis xsovnaSi giorgi adeiSvilis – mamu-liSvilis, mecnierisa da aRmzrde-lis naTeli saxe. profesorma gio-rgi adeiSvilma Tavisi mecnieruli saqmianobiT da pedagogiuri moRva-weobiT gamorCeuli wvlili Seitana qarTuli ekonomikuri mecnierebisa da azrovnebis ganviTarebaSi. es ar aris gadaWarbebuli Sefaseba. amas adasturebs giorgi adeiSvilis mier ganvlili gzis obieqturi analizi.

akademikosi vladimer papava,akademikosi avTandil silagaZe,

profesori Teimuraz beriZeprofesori revaz gogoxia,

profesori elguja meqvabiSvili,profesori mixeil jibuti

Rirseulad ganvlili gza

`Tsu-hiundais~ morigi warmateba

Page 16: giorgi kvirikaSvili: universiteti Tanamedrove akademiuri ...newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/N-5 (2207)-2017_web.pdf · sakonkurso kriteriumebi ganapi-robebs. konkursis mimdinareobi-sas

Tsu-s `gordela~ 10 wlis iubilesaTvis gansakuTrebulad

emzadeba. 15 maiss SoTa ru-sTavelis saxelobis Tea-tris did scenaze ansamb-li Zveli da ganaxlebuli repertuariT warsdgeba. gogonebi am dRisTvis sagan-gebod emzadebian, repeti-ciebi zogjer gvian Ramemde grZeldeba.

`gordela~ qarTul enaSi megruli enidan Se-mosuli sityvaa, rome-lic gurul dialeqtSic damkvidrda. gorda – uva-do, moxrili da drekadi xmalic aris, simReraSi ki moqceuls, Caxveuls niS-navs, rac, umetesad, guru-li simRerebisTvis aris da-maxasiaTebeli.

Tsu-s `gordela~ 2007 wels, amave saxelwodebis vaJTa ansamblis bazaze Ca-moyalibda. musikosma Ta-maz mamalaZem gogonebi saguldagulod SearCia da, bolos, Tsu-s sxvadasx-va fakultetis 11 gogo-nas mouyara Tavi. ansam-blis daarsebis pirvelive wlebSi repertuarSi sa-qarTvelos yvela kuTxis folkloruli, saukuneebis ganmavlobaSi Semonaxuli da amave dros miviwyebuli simRerebi Sevida, romels-ac uZvelesi qarTuli sa-kravebis TanxlebiT asru-lebdnen.

gogonebi fiqroben, rom `gordelas~ popularoba da aRiareba maTi xelmZR-vanelis, musikos Tamaz ma-malaZis dauRalavi Sromis Sedegia, romelmac uZveles qarTul sakravebze Sesru-lebuli repertuari Seqmna. mniSvnelovania, rom zo-gierTi sakravi miviwyebu-lic ki iyo da maTi aRdgena Zveli saxelmZRvaneloebis daxmarebiT gaxda SesaZle-beli.

qeTi kvirkelia, Tamar aladaSvili, nino kacita-Ze, sofo qiria, Tea qiria, ana guledani da naTia xma-laZe – dRes `gordela~ am

SemadgenlobiT moRvaweobs. ansamblis daarsebis pir-veli dReebi TiToeuli we-vrisaTvis STabeWdilebebiT savse da dasamaxsovrebeli aRmoCnda. Tamar aladaSvi-li ixsenebs, rom `gordela-Si~ xelmZRvanelma `ZaliT~ miiyvana, magram maleve mixvda, rom es is adgilia, saidanac veraviTari Zala veRar `gaagdebda~. Tea qi-riasaTvis `gordelaSi~ sim-Rera yvelaze mTavar saqmi-anobad iqca da dabali banis Congurze dakvra misTvis axlac udidesi siamovnebaa. `TiToeuli koncerti dasa-maxsovrebeli da gamorCeu-lia. roca mayureblisgan siyvaruls da, maSasadame, dadebiT energias viRebT, swored maSin vxvdebiT, rom amdeni Sroma marTlac Rir-da. Tumca Cveni popularo-ba batoni Tamazis damsa-xurebaa. aq muSaoba imiTac aris saintereso, rom re-pertuari yovelwliurad axali simRerebiT ivseba da mdidrdeba. dRes ansam-bli tradiciuli xalxuri simRerebis garda, Tana-medrove kompozitorebis mier Seqmnil simRerebsac asrulebs, Tumca, me yvela-ze metad Zveli repertuari miyvars~, – ambobs Tea qiria.

naTia xmalaZes xalxuri simRera dedam Seayvara da universitetSi Cabarebis Semdeg sixaruliT gawevri-anda ansamblSi. masac, iseve rogorc ansamblis sxva da-narCen wevrebs, `gordela~ meore ojaxad miaCnia da yoveli axali koncertis dros miRebuli emocia di-dxans mihyveba.

qeTevan kvirkelia gurii-dan aris. dasTan erTad isic bavSvobidan mReris. ansam-blis xelmZRvanels Tamaz mamalaZes jer kidev skolis periodSi, erT-erTi xalxu-ri musikaluri festivalis dros Sexvda. universitet-Si Cabarebis Semdeg ki mamis rCeviT ansamblis wevri gax-da. repeticiis pirveli dRe axlac kargad maxsovs, go-gonebis nawili ukve Sekrebi-li iyo. mec gaviare kastingi da ansamblis wevri gavxdi.

CvenTvis yvela koncerti gansakuTrebulia, radgan did pasuxismgeblobas vgrZ-nobT msmenelis winaSe, Tum-ca iubilesTvis mzadebas sxvanairi Relva axlavs Tan. ansamblis warmatebis erT-erTi mizezi isic aris, rom repertuari Zalian mra-valferovania. iubileze mayureblis winaSe warvdge-biT rogorc msmenelisTvis sayvareli da Zveli simRe-rebiT, ise axali, ganaxle-buli repertuariTac. es ansambli da universiteti Cemi meore saxlia. mixaria, rom dResac aq vagrZeleb magistraturaSi swavlas~, – ambobs qeTi kvirkelia.

meSvide welia `gorde-las~ wevria nino kacitaZec, romelsac ukve veRar war-moudgenia ansamblis ga-reSe cxovreba. `marTalia, daojaxebuli var, magram Cemi meuRle musikosia da kargad esmis Cemi. svanur sakravze da dasartyam in-strumentze vukrav. yoveli axali simReris Seswavla Za-lian sainteresoa CemTvis~, – ambobs nino.

`gordelas~ aTwliani, uwyveti popularobis `sai-dumlos~ ansamblis xelmZ-Rvaneli Tamaz mamalaZe ase xsnis: `Cven yvela qarTuli sakravi `gavacocxleT~, rac uprecedento SemTxvevad SeiZleba CaiTvalos. gogo-nebi ukraven fandurze, Con-gurze, salamurze, Cangze, larWemze, Wunirze, Wibonze da dudukze. am sakravebis umetesoba miviwyebuli iyo. larWemi manana SilakaZis wignis – `qarTuli xalxuri sakravebi~ – mixedviT Tavad aRvadgine.

rac Seexeba jgufis we-vrebs, TiToeuli marTlac gamorCeulia Tavisi xmiTa Tu Sesrulebis maneriT, amitom yvelas Tvalis Cini-viT vufrTxildebi. Tumca, iumoriT minda vTqva, rom

Svidi gansxvavebuli qalis `movla~ arc ise advilia, yvelas Taviseburi midgoma sWirdeba, zogi SeniSvnaze tirils iwyebs, zogier-Ti – jiutia, magram yvelas erTad saqmis siyvaruli gvaerTianebs. `gordelas~ ukve mTeli saqarTvelo aqvs Semovlili, ansamb-li ramdenime festivalis laureatia, vmonawileobT, aseve, saqvelmoqmedo kon-certebSic. mniSvnelova-ni iyo Cveni gastrolebi sazRvargareT, maT Soris safrangeTSi, litvaSi, ame-rikis SeerTebul StatebSi, ukrainaSi, israelSi. uax-loes momavalSi saiubi-leo albomis Cawerasac vgegmavT, romelze muSao-bac ukve daviwyeT~, – ambobs Tamaz mamalaZe.

rogorc ansamblis we-vrebma gagvimxiles, rusTa-velis TeatrSi dagegmil saiubileo RonisZiebaze, romlis mxardamWerebi Tsu, saqarTvelos kulturis pa-lata, uwmindesisa da un-etaresis ilia meores saer-TaSoriso fondi, Tbilisis meria, restornebis jgufi: `wisqvili~ da rusTavelis Teatri arian, `gordelas~ erTgul msmenels uamravi siurprizi elis. uaxloes momavalSi dagegmilia ga-strolebi safrangeTSi, sadac gaimarTeba saqarT-velos damoukideblobis dRisadmi miZRvnili Ronis-Zieba.

`ansamblis arseboba am saxiT, Cemi azriT, dRes sa-Wiro da aucilebelic aris, radgan am gogonebma gaa-cocxles Zveli qarTuli sakravebi da simRerebi, Ta-vianTi stilic daimkvidres – `gordela~ yvela sxva an-samblisgan swored amiT ga-moirCeva da swored es aris mizezi, rom misi popularo-ba dRiTidRe izrdeba~, – am-bobs Tamaz mamalaZe.

Sur Txia be roS vi li

Tbilisis universiteti

16

ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

nino kakulia

ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

maia toraZe

ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ

manana jurxaZe

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:

rismag gordeziani, iago kaWkaWiSvili,eTer xaraiSvili,

lado papava,manana SamiliSvili,

Temur nadareiSvili,lado minaSvili,

moris SalikaSvili,nino CixlaZe,

giorgi jaiani,arsen gvenetaZe,mariam ciskaZe,

nino WalaganiZe,irma ruxaZe

ÑÖÒÍÀËÉÓÔÄÁÉ:

nato obolaZe

Tamar dadiani

SurTxia beroSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ:ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ ÂÀÌÆ. 13(Tsu-is me-3 korpusi)

vebgverdi:

newspaper.tsu.edu.ge

el.fosta:

[email protected]

2 22 36 62

×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ana bolqvaZe

ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

zaza gulaSvili

u y u r e T !yvela siaxles - aqcentebiT,

problemas - gansjiT, awmyosa

da warsuls - gadafasebiT

gadacemaSi `uni-versia~

sazogadoebrivi mauwyeblis

meore arxis eTerSi

wamyvanebi:

Tamar Ciqovani,

iago kaWkaWiSvili,

ramaz sayvareliZe,

giorgi kekeliZe

Cven yvela qarTuli sakravi `gavacocxleT~Tsu `gordela~ 10 wlisaa

iumoriT minda vTqva, rom Svidi

gansxvavebuli qalis `movla~ arc

ise advilia, yvelas Taviseburi

midgoma sWirdeba, zogi SeniSvnaze

tirils iwyebs, zogierTi – jiutia,

magram yvelas erTad saqmis siy-

varuli gvaerTianebs

uaxloes momavalSi saiubileo al-

bomis Cawerasac vgegmavT, romelze

muSaobac ukve daviwyeT