I LegamI tra La LombardIa e La LItuanIa neL XvIII sec ... · I LegamI tra La LombardIa e La...
1
La storia dei rapporti della Lituania e di Vilnius con la Lombardia e Milano nel secolo XVIII fu continuata da almeno sei architetti che giunsero nel Granducato di Lituania, pure loro, dai dintorni di Lugano. Erano Carlo Antonio Bai da Maliaso, Antonio Paraca e Paolo Fontana da Valsolda, Domenico Fontana e, padre e figlio, Giuseppe Giacomo Fontana e Giuseppe Fontana. Questi artisti, insieme agli architetti provenienti dall’Europa centrale, esercitarono una grande influenza sul carattere architettonico improntato al tardo barocco e al rococò dei tanti monumenti a Vilnius e in tutta la Lituania. Oltre ai rapporti artistici del XVIII sec. è doveroso rivolgere l’attenzione anche alle relazioni politiche e religiose. Sarà una curiosa coincidenza, ma dei 14 nunzi della Sede Apostolica che risiedettero nella Repubblica delle due Nazioni (Stato comune polacco-lituano) dal 1712 al 1795, ben sette erano nati a Milano (Benedetto Odescalchi, Gerolamo Archinto, Fabrizio Serbelloni, Alberico Archinto, Antonio Eugenio Visconti, Angelo Maria Durini, Lorenzo Litta), e uno, Giovanni Andrea Archetti, era originario della vicina Brescia. Uno di loro, Benedetto Odescalchi Erba, fu poco dopo nominato arcivescovo metropolita di Milano e creato cardinale. Alla fine del XVIII sec., mentre in Europa si afferma- vano le idee dell’età dei lumi, si stabilì a Vilnius Stefano Lorenzo Bisio, dottore di medicina e di filosofia dell’Uni- versità di Pavia, che visse nella capitale lituana per più di 20 anni e introdusse in Lituania le scienze di anatomia e di fisiologia. At least six architects continue the ties of Lithuania and Vilnius with Lombardy and Milan in the 18th c. who arrived in the Grand Duchy of Lithuania from the Luga- no area. ey were Carlo Antonio Bai from Maliaso, An- tonio Paraca and Paolo Fontana from Valsolda, Dome- nico Fontana and the father and son Giuseppe Giacomo Fontana and Giuseppe Fontana. ese artists, alongside architects from Central Europe, had great influence on creating the architectural Late Baroque and Rococo cha- racter of Vilnius and all of Lithuania. Besides the artistis ties of the 18th c., it is also neces- sary to draw attention to the political and spiritual links. An interesting fact is that of the 14 nuncios of the Apo- stolic See in the Polish-Lithuanian Commonwealth (the joint state of Poland and Lithuania) from 1712 to 1795, as many as seven were born in Milan (Benedetto Ode- scalchi, Gerolamo Archinto, Fabrizio Serbelloni, Albe- rico Archinto, Antonio Eugenio Visconti, Angelo Maria Durini, Lorenzo Litta), and one from the neighbouring Brescia (Giovanni Andrea Archetti). One of them – Be- nedetto Odescalchi Erba – was soon thereafter nomina- ted to be Milan’s archbiship metropolitan, and was raised to cardinal. In the late 18th c. once the ideas of the Enlightenment gained pace in Europe, Stefano Lorenzo Bisio, a doctor in medicine and philosophy from the University of Pavia spent over 20 years in the Lithuanian capital, becoming the pioneer of anatomy and physiology in Lithuania. XVIII a. Lietuvos ir Vilniaus ryšių su Lombardija ir Milanu istoriją tęsia bent šeši architektai. Į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę jie atvyko iš Lugano apylinkių. Tai Karlas Antonijus Bajus iš Maljazo (Maliaso), Antoni- jus Paraka ir Paolas Fontana iš Valsoldos (Valsolda), Do- menikas Fontana bei tėvas ir sūnus Džuzepė Džakomas ir Džuzepė Fontanos. Šie menininkai ir iš Vidurio Euro- pos kilę architektai turėjo didelę įtaką Vilniaus ir visos Lietuvos vėlyvojo Baroko bei Rokoko architektūros cha- rakteriui. Be meninių XVIII a. ryšių, būtina atkreipti dėmesį ir į politinius bei dvasinius saitus. Įdomus faktas, kad iš 14 Apaštalų Sosto nuncijų Abiejų Tautų Respublikoje (jungtinėje Lenkijos ir Lietuvos valstybėje) nuo 1712 iki 1795 m. net septyni buvo gimę Milane: Benediktas Ode- skalkis Erba, Džerolamas Arkintas, Fabricijus Serbelo- nis, Alberikas Arkintas, Antonijus Eudženijus Viskontis, Andželas Marija Durinis, Lorencas Lita, o vienas – greta esančioje Brešoje Džovanis Andrėja Arketis. Vienas jų – Benediktas Erba Odeskalkis – netrukus buvo nominuo- tas ir Milano arkivyskupu metropolitu, vėliau pakeltas kardinolu. XVIII a. pab., Europoje įsigalėjus Švietimo amžiaus idėjoms, Lietuvos sostinėje daugiau nei 20 metų praleido Pavijos universiteto medicinos ir filosofijos daktaras Steponas Laurynas Bizijas – anatomijos ir fiziologijos mokslų Lietuvoje pradininkas. I LEGAMI TRA LA LOMBARDIA E LA LITUANIA NEL XVIII SEC. TIES BETWEEN LOMBARDY AND LITHUANIA IN THE 18TH C. LOMBARDIJOS IR LIETUVOS RYšIAI XVIII A. Dopo i grandi incendi nella prima metà del XVIII sec., la capitale lituana era ormai essenzialmente una città tardo barocca. Si tratta di una peculiare scuola del barocco vilnense che annovera tra i suoi più importanti maestri gli artisti lombardi già menzionati. LDKVR e capital of Lithuania, Vilnius, became essentially a Late Baroque city after the major fires of the first half of the 18th c. A unique Vilnius Baroque school was formed, in which the Lombardian artists served as some of the most important teachers. LDKVR Lietuvos sostinė Vilnius po XVIII a. 1 p. didelių gaisrų iš esmės tapo vėlyvojo Baroko miestu. Kalbama apie savitą Vilniaus Baroko mokyklą, jos vieni svarbiausių mokytojų buvo Lombardijos menininkai. LDKVR Le chiese del tardo barocco a Vilnius sono caratterizzate da ricchi e colorati interni di finto marmo. Nella chiesa universitaria dei S. Giovanni e in quella domenicana del Santo Spirito si trovano i più impressionanti complessi degli altari. LDKVR Late Baroque churches in Vilnius are renowned for their rich and colourful imitation marble interiors. e most impressive altar ensembles were created for the university’s St John’s Church and the Dominican Church of the Holy Spirit. LDKVR Vilniaus vėlyvojo Baroko bažnyčios išsiskiria turtingais ir spalvingais dirbtinio marmuro interjerais. Universitetinėje Šv. Jono ir domininkonų Šventosios Dvasios bažnyčiose sukurti įspūdingiausi altorių ansambliai. LDKVR Monumenti architettonici attribuiti alla scuola vilnense del tardo barocco (chiese, in prevalenza) si trovano su tutto il territorio di quello che fu una volta il Granducato di Lituania (nelle odierne Lituania, Bielorussia, Lettonia, Polonia e Ucraina). Una delle chiese più interessanti in stile tardo barocco vilnense in provincia lituana è la chiesa dei bernardini a Tytuvėnai, mentre nell’odierna Bielorussia, è la cattedrale ortodossa di Polock. LDKVR Architectural monuments attributed to the Vilnius Late Baroque school (mostly churches) can be found throughout the entire territory of the former Grand Duchy of Lithuania (in today’s Lithuania, Belarus, Latvia, Poland and Ukraine). One of the most interesting Vilnius Late Baroque churches in Lithuania’s provinces is the Tytuvėnai Bernardine Church and in today’s Belarus – the Polotsk Orthodox cathedral. LDKVR Vilniaus vėlyvojo Baroko mokyklai priskiriamų architektūros paminklų (daugiausia bažnyčių) galima rasti visoje buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje (dab. Lietuvoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Ukrainoje). Viena įdomiausių Vilniaus vėlyvojo Baroko bažnyčių Lietuvos provincijoje yra Tytuvėnų bernardinų bažnyčia, o dabartinėje Baltarusijoje – Polocko stačiatikių katedra. LDKVR Una delle più eleganti e preziose chiese del tardo barocco a Vilnius è la chiesa dell’Ascensione del convento dei missionari, costruita nel 1750– 1756, dovuta principalmente a Johann Christoph Glaubitz, un architetto proveniente dall’Europa centrale che risentiva dell’influenza della tradizione architettonica dell’Italia settentrionale. LDKVR One of the most elegant and decorative Late Baroque churches in Vilnius would be the Church of the Assumption of the Missionaries’ Monastery built in 1750–1756 mostly by architect Johann Christoph Glaubitz, born in Central Europe, but with a strong sense of Northern Italy’s architectural traditions. LDKVR Viena elegantiškiausių ir puošniausių Vilniaus vėlyvojo Baroko bažnyčių – 1750–1756 m. statyta misionierių vienuolyno Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia. Jos sukūrimui labai nusipelnė iš Vidurio Europos kilęs, bet Šiaurės Italijos architektūros tradicijos poveikį jautęs architektas Jonas Kristupas Glaubicas. LDKVR La chiesa conventuale carmelitana di Ognissanti a Vilniaus, in stile primo barocco, ha un separato campanile tardo barocco, elemento per molti secoli caratteristico della Lombardia e delle altre regioni dell’Italia settentrionale. LDKVR e Vilnius Carmelite Monastery Early Baroque Church of All Saints with the Late Baroque belfry (campanille) standing beside the church, as was typical to Lombardy and other areas of Northern Italy for centuries. LDKVR Vilniaus karmelitų vienuolyno ankstyvojo Baroko Visų Šventųjų bažnyčia su vėlyvojo Baroko varpine (campanille), stovinčia greta bažnyčios, – ilgus amžius tai buvo būdinga Lombardijai ir kitiems Šiaurės Italijos regionams. LDKVR
Transcript of I LegamI tra La LombardIa e La LItuanIa neL XvIII sec ... · I LegamI tra La LombardIa e La...
La storia dei rapporti della Lituania e di Vilnius con la Lombardia e Milano nel secolo XVIII fu continuata da almeno sei architetti che giunsero nel Granducato di Lituania, pure loro, dai dintorni di Lugano. Erano Carlo Antonio Bai da Maliaso, Antonio Paraca e Paolo Fontana da Valsolda, Domenico Fontana e, padre e figlio, Giuseppe Giacomo Fontana e Giuseppe Fontana. Questi artisti, insieme agli architetti provenienti dall’Europa centrale, esercitarono una grande influenza sul carattere architettonico improntato al tardo barocco e al rococò dei tanti monumenti a Vilnius e in tutta la Lituania.
Oltre ai rapporti artistici del XVIII sec. è doveroso rivolgere l’attenzione anche alle relazioni politiche e religiose. Sarà una curiosa coincidenza, ma dei 14 nunzi della Sede Apostolica che risiedettero nella Repubblica delle due Nazioni (Stato comune polacco-lituano) dal 1712 al 1795, ben sette erano nati a Milano (Benedetto Odescalchi, Gerolamo Archinto, Fabrizio Serbelloni, Alberico Archinto, Antonio Eugenio Visconti, Angelo Maria Durini, Lorenzo Litta), e uno, Giovanni Andrea Archetti, era originario della vicina Brescia. Uno di loro, Benedetto Odescalchi Erba, fu poco dopo nominato arcivescovo metropolita di Milano e creato cardinale.
Alla fine del XVIII sec., mentre in Europa si afferma-vano le idee dell’età dei lumi, si stabilì a Vilnius Stefano Lorenzo Bisio, dottore di medicina e di filosofia dell’Uni-versità di Pavia, che visse nella capitale lituana per più di 20 anni e introdusse in Lituania le scienze di anatomia e di fisiologia.
At least six architects continue the ties of Lithuania and Vilnius with Lombardy and Milan in the 18th c. who arrived in the Grand Duchy of Lithuania from the Luga-no area. They were Carlo Antonio Bai from Maliaso, An-tonio Paraca and Paolo Fontana from Valsolda, Dome-nico Fontana and the father and son Giuseppe Giacomo Fontana and Giuseppe Fontana. These artists, alongside architects from Central Europe, had great influence on creating the architectural Late Baroque and Rococo cha-racter of Vilnius and all of Lithuania.
Besides the artistis ties of the 18th c., it is also neces-sary to draw attention to the political and spiritual links. An interesting fact is that of the 14 nuncios of the Apo-stolic See in the Polish-Lithuanian Commonwealth (the joint state of Poland and Lithuania) from 1712 to 1795, as many as seven were born in Milan (Benedetto Ode-scalchi, Gerolamo Archinto, Fabrizio Serbelloni, Albe-rico Archinto, Antonio Eugenio Visconti, Angelo Maria Durini, Lorenzo Litta), and one from the neighbouring Brescia (Giovanni Andrea Archetti). One of them – Be-nedetto Odescalchi Erba – was soon thereafter nomina-ted to be Milan’s archbiship metropolitan, and was raised to cardinal.
In the late 18th c. once the ideas of the Enlightenment gained pace in Europe, Stefano Lorenzo Bisio, a doctor in medicine and philosophy from the University of Pavia spent over 20 years in the Lithuanian capital, becoming the pioneer of anatomy and physiology in Lithuania.
XVIII a. Lietuvos ir Vilniaus ryšių su Lombardija ir Milanu istoriją tęsia bent šeši architektai. Į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę jie atvyko iš Lugano apylinkių. Tai Karlas Antonijus Bajus iš Maljazo (Maliaso), Antoni-jus Paraka ir Paolas Fontana iš Valsoldos (Valsolda), Do-menikas Fontana bei tėvas ir sūnus Džuzepė Džakomas ir Džuzepė Fontanos. Šie menininkai ir iš Vidurio Euro-pos kilę architektai turėjo didelę įtaką Vilniaus ir visos Lietuvos vėlyvojo Baroko bei Rokoko architektūros cha-rakteriui.
Be meninių XVIII a. ryšių, būtina atkreipti dėmesį ir į politinius bei dvasinius saitus. Įdomus faktas, kad iš 14 Apaštalų Sosto nuncijų Abiejų Tautų Respublikoje (jungtinėje Lenkijos ir Lietuvos valstybėje) nuo 1712 iki 1795 m. net septyni buvo gimę Milane: Benediktas Ode-skalkis Erba, Džerolamas Arkintas, Fabricijus Serbelo-nis, Alberikas Arkintas, Antonijus Eudženijus Viskontis, Andželas Marija Durinis, Lorencas Lita, o vienas – greta esančioje Brešoje Džovanis Andrėja Arketis. Vienas jų – Benediktas Erba Odeskalkis – netrukus buvo nominuo-tas ir Milano arkivyskupu metropolitu, vėliau pakeltas kardinolu.
XVIII a. pab., Europoje įsigalėjus Švietimo amžiaus idėjoms, Lietuvos sostinėje daugiau nei 20 metų praleido Pavijos universiteto medicinos ir filosofijos daktaras Steponas Laurynas Bizijas – anatomijos ir fiziologijos mokslų Lietuvoje pradininkas.
I LegamI tra La LombardIa e La LItuanIa neL XvIII sec.
tIes between Lombardy and LItHuanIa In tHe 18tH c.
LombardIjos Ir LIetuvos ryšIaI XvIII a.
Dopo i grandi incendi nella prima metà del XVIII sec., la capitale lituana era ormai essenzialmente una città tardo barocca. Si tratta di una peculiare scuola del barocco vilnense che annovera tra i suoi più importanti maestri gli artisti lombardi già menzionati. LDKVR
The capital of Lithuania, Vilnius, became essentially a Late Baroque city after the major fires of the first half of the 18th c. A unique Vilnius Baroque school was formed, in which the Lombardian artists served as some of the most important teachers. LDKVR
Lietuvos sostinė Vilnius po XVIII a. 1 p. didelių gaisrų iš esmės tapo vėlyvojo Baroko miestu. Kalbama apie savitą Vilniaus Baroko mokyklą, jos vieni svarbiausių mokytojų buvo Lombardijos menininkai. LDKVR
Le chiese del tardo barocco a Vilnius sono caratterizzate da ricchi e colorati interni di finto marmo. Nella chiesa universitaria dei S. Giovanni e in quella domenicana del Santo Spirito si trovano i più impressionanti complessi degli altari. LDKVR
Late Baroque churches in Vilnius are renowned for their rich and colourful imitation marble interiors. The most impressive altar ensembles were created for the university’s St John’s Church and the Dominican Church of the Holy Spirit. LDKVR
Vilniaus vėlyvojo Baroko bažnyčios išsiskiria turtingais ir spalvingais dirbtinio marmuro interjerais. Universitetinėje Šv. Jono ir domininkonų Šventosios Dvasios bažnyčiose sukurti įspūdingiausi altorių ansambliai. LDKVR
Monumenti architettonici attribuiti alla scuola vilnense del tardo barocco (chiese, in prevalenza) si trovano su tutto il territorio di quello che fu una volta il Granducato di Lituania (nelle odierne Lituania, Bielorussia, Lettonia, Polonia e Ucraina). Una delle chiese più interessanti in stile tardo barocco vilnense in provincia lituana è la chiesa dei bernardini a Tytuvėnai, mentre nell’odierna Bielorussia, è la cattedrale ortodossa di Polock. LDKVR
Architectural monuments attributed to the Vilnius Late Baroque school (mostly churches) can be found throughout the entire territory of the former Grand Duchy of Lithuania (in today’s Lithuania, Belarus, Latvia, Poland and Ukraine). One of the most interesting Vilnius Late Baroque churches in Lithuania’s provinces is the Tytuvėnai Bernardine Church and in today’s Belarus – the Polotsk Orthodox cathedral. LDKVR
Vilniaus vėlyvojo Baroko mokyklai priskiriamų architektūros paminklų (daugiausia bažnyčių) galima rasti visoje buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje (dab. Lietuvoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Ukrainoje). Viena įdomiausių Vilniaus vėlyvojo Baroko bažnyčių Lietuvos provincijoje yra Tytuvėnų bernardinų bažnyčia, o dabartinėje Baltarusijoje – Polocko stačiatikių katedra. LDKVR
Una delle più eleganti e preziose chiese del tardo barocco a Vilnius è la chiesa dell’Ascensione del convento dei missionari, costruita nel 1750–1756, dovuta principalmente a Johann Christoph Glaubitz, un architetto proveniente dall’Europa centrale che risentiva dell’influenza della tradizione architettonica dell’Italia settentrionale. LDKVR
One of the most elegant and decorative Late Baroque churches in Vilnius would be the Church of the Assumption of the Missionaries’ Monastery built in 1750–1756 mostly by architect Johann Christoph Glaubitz, born in Central Europe, but with a strong sense of Northern Italy’s architectural traditions. LDKVR
Viena elegantiškiausių ir puošniausių Vilniaus vėlyvojo Baroko bažnyčių – 1750–1756 m. statyta misionierių vienuolyno Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia. Jos sukūrimui labai nusipelnė iš Vidurio Europos kilęs, bet Šiaurės Italijos architektūros tradicijos poveikį jautęs architektas Jonas Kristupas Glaubicas. LDKVR
La chiesa conventuale carmelitana di Ognissanti a Vilniaus, in stile primo barocco, ha un separato campanile tardo barocco, elemento per molti secoli caratteristico della Lombardia e delle altre regioni dell’Italia settentrionale. LDKVR
The Vilnius Carmelite Monastery Early Baroque Church of All Saints with the Late Baroque belfry (campanille) standing beside the church, as was typical to Lombardy and other areas of Northern Italy for centuries. LDKVR
Vilniaus karmelitų vienuolyno ankstyvojo Baroko Visų Šventųjų bažnyčia su vėlyvojo Baroko varpine (campanille), stovinčia greta bažnyčios, – ilgus amžius tai buvo būdinga Lombardijai ir kitiems Šiaurės Italijos regionams. LDKVR
