NUKELTAÁ PSL · 2013. 12. 16. · prancûzø filosofo ir raðytojo Albert’o Camus esë „Sizifo...

7 meno dienos | 2012 m. balandþio 27 d. | Nr. 17 (985) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

Nr. 17 (985) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md2012 m. balandþio 27 d., penktadienis

Eglë Juocevièiûtë

Paroda apie architektûrà yra la-bai komplikuotas reikalas. Geriau-siu (kuratoriams istorikams) atve-ju rodomi pastatø eskizai, brëþiniai,vizualizacijos, maketai ir fotografi-jos. Taèiau jei paroda rengiama neapie pastarojo deðimtmeèio archi-tektûrà, daþniausiai ámanoma at-rasti brëþinius ir autentiðkas foto-grafijas. Kad suprastum, kokiaserdves pastatas formuoja ið brëþi-niø, turi maþø maþiausiai pasimo-kyti brëþiniø skaitymo, kas gali irnepadëti, jei neturësi ágimto erdvi-nio màstymo. Fotografijos gali ob-jektyviau ar emocionaliau atspindë-ti pastato iðorës ir vidaus dalis,objektyviose fotografijose matomaspirmiausias, aiðkiausias ar daþniau-sias (daugiausia þmoniø já matë bû-tent ðitaip) pastato vaizdas, emocio-naliosios bando perteikti specifináerdvës sukuriamà jausmà per ðvie-sos ir ritmo gaudymà. Daþnai archi-tektûra, ypaè modernistinë ir ðiuolai-kinë, tampa medþiaga abstrakèiomsfotografinëms kompozicijoms, for-maliems sprendimams, kai fotogra-

Pasakoti architektûràParoda „Galimas modernizmas“ Ðiuolaikinio meno centre

fijoje negali atpaþinti, kad tai tamtikro pastato dalis. Tad fotografijayra patogus bûdas architektûrà fik-suoti ir reprezentuoti, kartu tai spe-cifinë dvimatë medija, suvokëjui ke-lianti savitas problemas, nors ir netokias dideles kaip eskizai, brëþiniaiar vizualizacijos.

Kitas parodø apie architektûràdëmuo yra ekspozicijos architektû-ra, tai yra tos struktûros, ant kuriødedami brëþiniai ir fotografijos.Laikinosios sienelës gali turëti dy-dþio ir medþiaginá simboliðkumà,kaip ðià þiemà veikusioje parodoje„Modernizacija. XX a. 7–8 deðimt-meèiø Baltijos ðaliø menas, dizai-nas ir architektûra“ Nacionalinëjedailës galerijoje (dizainas IndrekoSirkelio, architektai – AleksandrasKavaliauskas ir Andrius Skiezge-las): laikinosios sienelës, ant kuriøbuvo kabinami eksponatai, buvo 2,5 maukðèio (standartinis butø ir kabi-netø lubø aukðtis sovietmeèiu), kaikurios ið jø dengtos silikatinëmisplytomis ar medþiu. Tuo paèiu me-tu ten pat veikusioje parodoje „Mû-sø metamorfiðkoji ateitis. Dizainas,techninë estetika ir eksperimenti-

në architektûra Sovietø Sàjungoje1960–1980 m.“ (dizainas IndrekoSirkelio ir Kooperative für Darstel-lungspolitik) ekspozicijà organizavobiomorfinës ágaubtø sieneliø struk-tûros, kur kiekviena sienelë turëjoatskirà gabalëlá erdvës, skirtà vie-nam þmogui, tad apie erdvines pa-tirtis pasakojanti ekspozicija pati ta-po erdvine patirtimi.

Vis dëlto tokio pobûdþio parodøþiûrovø grupë yra specifinë ir gero-kai maþesnë nei meno parodø þiû-rovø. Net jei ðiuo metu Vilniuje ma-tome ið lietuviðko normalumo ribøiðeinantá suinteresuotumà soviet-meèiu kurta aplinka, manau, kad tikmaþoji suinteresuotøjø dalis suvo-kia jà kaip kultûriná reiðkiná, o nekaip nostalgijos objektà. Þinoma,jei ðiuo metu turëtume veikiantá irveiklø Architektûros muziejø, galë-tume kalbëti apie visai specifiná to-kiø parodø þiûrovø ratà, nes NDGerdvë pakreipia kuratoriø bei þiû-rovø màstymà: architektûra ir ma-teriali kultûra natûraliai tampa pla-tesniø sociokultûriniø reiðkiniø

N U K E L T A Á 6 P S L .

G . J U C E V I È I A U S N U O T R .Ekspozicijos fragmentas

BrBrBrBrBrangûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,angûs skaitytojai,

Primename, kad iki geguþës 1 d. dar galite skirti savo 2 proc. pajamømokesèio „7 meno dienoms“. Dëkojame visiems, praëjusiais ir ankstesniaismetais mus palaikiusiems. Kvieèiame paremti laikraðtá ir ðiais metais.

Pildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512, adresuokitejà taip:

VðÁ „Meno dienos“, ám. kodas 300007987,sàsk. Nr. LT247044060003988597,

Maironio g. 6, LT-01124 Vilnius.

Reikalingà formà galite gauti Mokesèiø inspekcijos skyriuje, atsidarytijà mûsø internetiniame puslapyje www.7md.lt, uþpildyti internete Mokes-èiø inspekcijos tinklalapyje www.vmi.lt.

2Violonèelininko Vytauto Sondeckio koncertai

3„Naujosios dramos akcija ’12“

7Rûtos Katiliûtës tapyba

8Kanø kino festivalio belaukiant

2 psl. 7 meno dienos | 2012 m. balandþio 27 d. | Nr. 17 (985)

M u z i k a

Anonsai

Ðeðioliktasis „NaujasisBaltijos ðokis“

Geguþës 2–9 d. vilnieèius ir sosti-nës sveèius jau ðeðioliktà kartà svei-kins tarptautinis ðiuolaikinio ðokiofestivalis „Naujasis Baltijos ðokis“.

Ðiemet þiûrovams bus pristatytaplati uþsienio programa: joje – net12 uþsienio trupiø ir choreograføspektakliø. Programoje dominuosspektakliai, kuriuos sukûrë meni-ninkai ið germaniðkø kraðtø.

Festivalá atidarysianèios norvegøkompanijos „Zero visibility corp.“ir choreografës Inos Christel Johan-nessen ðokio spektaklyje „(ne)áma-noma“ bus kalbama apie amþinussantykiø kûrimo konfliktus ir para-doksus. Pasak kûrëjø, pasirinktaspektaklio forma – duetas, o meni-në strategija – gundymas.

Ne pirmà kartà á „Naujàjá Balti-jos ðoká“ sugráþtantis danas PalleGranh¸jus ðiemet pristatys du nau-jausius savo darbus: geguþës 2 ir 3 d.„Menø spaustuvëje“ bus parodytidu spektakliai-portretai.

Ðiose ðokio kompozicijose danø

choreografas sutelkia dëmesá á pa-sirinktø atlikëjø, tuo pat metu tam-panèiø ir pagrindinëmis spektaklioherojëmis, kûrybà ir asmenybes.

Vokieèiø kolektyvo „Public inprivate“ spektaklyje „Allege“ tiria-ma veiksmo, kylanèio ne dël iðori-niø veiksniø, o ið vidaus, galimybë.Jasna Layes-Vinovrðki ir Clemen-tas Layes savo darbuose nagrinëjasocialines, politines ir kultûrosstruktûras.

Neblogai Lietuvos ðokio mëgë-jams paþástama vokieèiø trupë „Sil-ke Z. / resistdance“ pristatys ðokioir videomeno spektaklá „Sweded –gyvenimas kaip kopija“. Anot spek-taklio autoriø, po kino filmo „Ma-lonëkite atsukti“ premjeros 2008 m.tarp interneto vartotojø ásivyraujanauja mada: þmonës, turintys video-kamerà ir ðiokià tokià kûrybiðkumogyslelæ, kuria „sweded“ filmus –trumpus itin maþo biudþeto klasi-kiniø Holivudo filmø perdirbinius.

Festivalio kulminacija taps ir jáuþdarys kompanijos „cie toula lim-naios“ spektaklis „Every singleday“. Tai – kompozicija 7 ðokëjams,kurià sukurti choreografæ ákvëpëprancûzø filosofo ir raðytojo Albert’o

Camus esë „Sizifo mitas“. Tai më-ginimas poetinëmis priemonëmisapsvarstyti nuolat auganèià absur-do nuojautà. Kaip teigia graikø kil-mës kûrëja ið Vokietijos Toula Lim-naios, ðis jausmas áprastà kasdieniðkàsituacijà priveda prie siurrealumoribø.

Geguþës 4 d. pasirodys sveèiai iðJekaterinburgo (Rusija) – ðokioteatras „Provincialnyje tancy“. JieNacionalinio dramos teatro Didþio-joje scenoje pristatys du spektakliuspagal klasikinius muzikos kûrinius.Pirmasis spektaklis –„Mieganèiojigraþuolë“ – tai „instaliacija suaugu-siesiems“, priminsianti atgijusiasvaizdingas freskas ir viduramþiømotyvus. Kitas trupës choreografësTatjanos Baganovos ðokio spektak-lis „Svadebka“ sukurtas pagal kom-pozitoriaus I. Stravinskio muzikà.2000 m. ðis pastatymas pelnë presti-þiná rusø teatro apdovanojimà –„Auksinæ kaukæ“. Jekaterinburgo ðo-kio teatras „Provincialnyje tancy“ irchoreografë T. Baganova „Svadebkà“pristatys kartu su Lietuvos valstybi-niu choru „Vilnius“.

Vël bus galima iðvysti ir naujau-sius kaimynø ið Latvijos ir Estijos

choreografinius darbus. Latviø kom-panija „Dejas anatomija“ („Ðokioanatomija“) ir choreografë ElinaBreice pristatys spektaklá „Að esudialogas“, o Svetlana Grigorjeva iðEstijos spektaklyje „Sõp rus est“ kelsklausimà, koká gyvenimà gali gyventi„tautinis hermafroditas“.

Lietuvos ðiuolaikinio ðokio pano-rama ðiemet sudaryta ið 7 spektak-liø. Tai naujausias Vyèio Jankaus-ko ðokio teatro spektaklis „Judantystaikiniai“, Erikos Vizbaraitës ðokiokompozicija „Kopëèios“, ðiemet„Auksinio scenos kryþiaus“ nomi-nacijà uþ metø debiutà pelnæs gat-vës ðokio spektaklis „Feel Link“.Menininkø grupë „Þuvies akis“ pri-statys Agnijos Ðeiko ðokio spektaklá„Aikðtelëje laisvø vietø nëra“ ir In-gos Kuznecovos bei Petro Lisauskoduetà „Ir viskas klojos kuo puikiau-siai“, kuris bus rodomas neáprastojeprekybos centro „Europa“ erdvëje.Ðiose erdvëse ávyks ir improvizacijabei netikëtumu pagrástas choreo-grafës Airos Naginevièiûtës spek-taklis „Paþadëtas dangus Europosvidury“. Festivalyje planuojama pa-rodyti ir du naujus darbus: jaunoschoreografës Austëjos Vilkaitytës

spektaklio „Lietuva brangi“ eskizàir Kauno ðokio teatro „Aura“ spek-taklio „Jûra“ pagal M.K. Èiurlioniokûrybà premjerà LNDT Didþiojo-je scenoje.

Ðokama bus ir ant Ðiuolaikiniomeno centro frontono, kur ðokiospektaklá „Tas neaprëpiamas inty-mumas“ parodys prancûzø „Com-pagnie Retouramont“. Kuriamasekspansyvus ðokis, per visà pasiro-dymà susijungiantis daugybëje am-plitudþiø – nuo paèiø asmeniðkiau-siø iki labiausiai iðdidintø. Tokiatechnika leidþia kurti svaiginanèiusvizualinius priartinimus.

Kaip reta plati bus ir festivalioedukacinë programa, kurià sudaryskino filmø apie ðoká perþiûros (ki-no menininkas Algimantas Mikutë-nas pristatys filmà „Lora“ apie Lie-tuvos ðiuolaikinio ðokio kûrëjàLoretà Juodkaitæ), „The ForsytheCompany“ (Vokietija) skaitmeni-niø projektø pristatymas ir jau ant-rus metus ðokio kritikës IngridosGerbutavièiûtës organizuojamaskritinio raðymo projektas „Ðokis þo-dþiu – ne[w]kritika“.

ANDR IUS J EVSE JEVAS

Aldona Eleonora Radvilaitë

Vytauto Sondeckio grieþimà bentkartà girdëjæ þmonës dþiaugiasi, tu-rëdami galimybæ dar kartà gërëtisnuostabiais jo instrumento skambe-siais, nuoðirdþiomis traktuotëmis.Praëjusià savaitæ ðis talentingasmuzikas pateikë savo gerbëjamsnet dvi skirtingas programas – ba-landþio 17 d. Lietuvos muzikø rëmi-mo fondo organizuoto tarptautiniofestivalio „Sugráþimai“ koncerteTaikomosios dailës muziejuje su sa-vo þmona Verene Andronikof (sop-ranas) ir pianistu Olafu Silberbachuatliko kamerinius kûrinius, o 20 d.Vilniaus kongresø rûmuose grieþësu Lietuvos valstybiniu simfoniniuorkestru (meno vadovas ir vyr. di-rigentas Gintaras Rinkevièius), ku-riam dirigavo jo tëvas Maestro Sau-lius Sondeckis.

Vytautas Sondeckis studijavo pasR. Armonà, prof. A. Nikitinà, prof.D. Geringà bei pas savo mamà, pui-kià violonèelininkæ prof. Silvijà Son-deckienæ. Laimëjo konkursø Ispani-joje, Rusijoje, Naujojoje Zelandijoje,koncertavo daugelio pasaulio ðaliøprestiþinëse salëse. 2001 m. klasiki-nës muzikos radijo stotis KDFC(JAV) paskelbë já vienu ið trisdeðim-ties geriausiø jaunøjø pasaulio atli-këjø. Nuo 1997 m. dirba NDR(Ðiaurës Vokietijos radijo) simfoni-nio orkestro koncertmeisterio pa-vaduotoju.

Ádomi V. Sondeckio þmonos V. An-dronikof biografija. Ji mokësi grotismuiku ir fortepijonu, studijavo dai-navimà pas M. di Francescà-Cavaz-zà, C. Bergonzi ir J. Chuillonà. Baigëteisës studijas Sorbonos universiteteParyþiuje ir Karaliðkajame koledþeLondone. Koncertuoja daugelyjeEuropos festivaliø.

Pianistas Olafas Silberbachas gy-vena ir dirba Vokietijoje. Studijavopas pedagogus O. Maisenbergà,B. L. Gelberá, P. Gililovà, T. Nikola-jevà. Aktyviai koncertuoja kaip solis-tas ir kamerinës muzikos atlikëjas,dirba pedagoginá darbà, dalyvaujadþiazo muzikos projektuose.

Balandþio 17 d. koncerte skam-bëjo daug puikios ávairiø stiliø mu-zikos, didþiàjà jos dalá grieþë V. Son-deckis su O. Silberbachu, keletàkûriniø graþiu sodriu sopranu pa-dainavo V. Andronikof. Koncertàviolonèelininkas pradëjo nepapras-tai tyliu, jautriu J.S. Bacho Arijosatlikimu. Puiki ðiam instrumentuitinkama salës akustika leido tæstisilgoms natoms, o pianistui teko ka-muotis, stengiantis kokybiðkaiskambinti ppp sàskambius. Vëliausekë labai lëtai traktuojama G.F.Händelio „Lascia ch’io pianga“sopranui ir fortepijonui. Visai kitaipsuskambo R. Schumanno „Fanta-

siestücke“, op. 70, violonèelei ir for-tepijonui. Jautrus, romantiðkasV. Sondeckio ir jo partnerio O. Sil-berbacho muzikavimas buvo átai-gus, jaudino nuoðirdumu, poetiniaisvaizdiniais, aukðtu profesiniu lygiu.Þavëjo aksominis, nuostabiai gra-þus violonèelës tembras, taurus irjaunatviðkas muzikos vaizdiniø per-teikimas. Paskui ðio kompozitoriaus„Widmung“ gana santûriai, graþiubalso tembru padainavo V. Andro-nikof, suþavëjusi dalá publikos, ið-reiðkusios pasitenkinimà „bravo“ðûksniais. Pirmàjà koncerto daláV. Sondeckis uþbaigë itin delikaèiuF. Schuberto „Atsisveikinimu“. Gi-lus ir subtilus pianistas O. Silber-bachas stilingai talkino savo ben-draminèiui.

Antroje koncerto dalyje skambë-jo visai kitokia muzika. G. Faure„Elegija“ violonèelei ir fortepijonuiþavëjo trapumu, rafinuotumu, o ðiodelikataus kûrëjo „Aprês un reve“

sopranui ir fortepijonui atlikimuinorëjosi palinkëti lengvesnio, plas-tiðkesnio, profesionaliai tikslesniobalso valdymo. C. Saint-Saenso„Papillon“ violonèelei ir fortepijo-nui, kurio tekste virtuoziðkà, labailengvà ir trapià muzikà keitë nuosta-bios iðraiðkingos melodijos, V. Son-deckis pagrieþë áspûdingai profesio-naliai ir nuotaikingai, atrodë, joggirdime drugelio sparneliø plazdë-jimà, uþuodþiame kvapnius pievosgëliø aromatus. F. Liszto „Oh qu-and je dors“ sopranui ir fortepijo-nui kiek sunkiasvorá traktavimà vëlpalydëjo „bravo“ ðûksniai. Prieð at-likdamas F. Liszto „La lugubre gon-dola“ violonèelei ir fortepijonui,ryðkiai iliustratyvø, átaigø, o epizo-duose net bauginantá tragizmu,V. Sondeckis papasakojo ádomià ðiounikalaus kûrinio sukûrimo istori-jà: R. Wagnerio laidotuvëms skirtàgondolos muzikà F. Lisztas sukom-ponavo ðiam dar esant gyvam.

A. Ðenderovo prieð daugelá me-tø sukurtas áspûdingai smagias, ryð-kias savo nuotaikomis ir muzikinekalba 4 miniatiûras violonèelei ir for-tepijonui muzikai pagrojo su tikraaistra, labai pakiliai, temperamen-tingai. Koncerto programà uþbaigëV. Andronikof, nuotaikingai atliku-si A. Catalani „La Wally“, o bisui jidar padainavo populiarià Mimi ari-jà, pritariant abiem partneriams.

Balandþio 20 d. simfoninio kon-certo „Cello Capriccoso“ progra-moje – daugiausia W.A. Mozartoákvëptø P. Èaikovskio kûriniø. Vil-niaus kongresø rûmø salëje tvyrojodviejø genialiø kompozitoriø aura,nuostabià muzikà interpretavo ið-kilûs muzikai – Maestro SauliausSondeckio diriguojamas puikus or-kestras su violonèelës poetu Vytau-tu Sondeckiu. Skambant Siuitai or-

kestrui Nr. 4 „Mozartiana“, op. 61,atrodë, jog tai – originalûs Mozar-to kûriniai. Ketvirtoje siuitos da-lyje variacijas smuikui puikiaipagrieþë Zbignevas Levickis. Nuo-stabaus, gaivaus groþio NoktiurnàNr. 4, op. 19, Vytautas grojo taipjautriai, delikaèiai, atskleisdamassubtiliausius ðios rusiðkos muzikosniuansus, jog kilo mintis, kad tauruslyrikos pojûtis – viena ið stipriausiøðio talentingo menininko savybiø. Irkituose pirmos koncerto dalies kû-riniuose – Andante cantabile ið Kvar-teto Nr. 1, op. 11, bei „Pezzo cap-riccioso“ violonèelei ir orkestrui,op. 62, puikiai skambëjo violonèe-lë, drauge su orkestro sàskambiaisskleisdama nuostabius, jautrius po-etinius vaizdinius.

Orkestro atliekami áspûdingiau-siai skambëjo Elegija Larghetto ele-giaco ir Finalas (Tema russo) ið Se-renados styginiams, op. 48. MaestroSaulius Sondeckis taupiais jude-siais brandþiai, visa savo talento jë-ga inspiravo orkestro artistus kur-ti iðraiðkingus, taurius, rusø liaudiesdainø temomis grástus muzikiniusvaizdinius.

Koncerto pabaigoje klausytojusdþiugino virtuoziðkos, ðmaikðèiosP. Èaikovskio Variacijos rokoko te-ma, op. 33. Vytautas Sondeckis pui-kiai valdo violonèelæ, sugeba grieþtimeistriðkai, aukðèiausiu profesiniulygiu, þavëti klausytojus nuoðirdu-mu, subtiliu skoniu, muzikos gi-liausiø prasmiø pojûèiu, atliekantðá kûriná stulbino ir nuostabiai ko-kybiðkas ir graþus dirigento bei or-kestro bendradarbiavimas – tobulasvisomis prasmëmis ansamblis.

Pasipylë gëliø puokðtës, suðvitoðypsenos. Tai buvo tikrai iðskirtinispenas sielai.

Jautraus lyriko talentasViolonèelininko Vytauto Sondeckio koncertai

A.

RA

KA

US

KO

NU

OTR

.

Vytautas Sondeckis, Saulius Sondeckis ir Lietuvos valstybinis simfoninisorkestras


T e a t r a s

Geguþës vidury keturioliktà kar-tà þiûrovus pakvies tarptautinis teat-ro festivalis „Naujosios dramos ak-cija“. Ðámet jo programoje –Europos teatro meistrø ir jaunø me-nininkø darbai. Visus juos sieja dë-mesys kitoniðkumui – tam, kas iðsi-skiria ið daugumos ir yra individualu,nepakartojama. Kitoniðkumas pro-vokuoja naujai paþvelgti á pasaulá.Tai gali bûti poelgis, keièiantis nu-sistovëjusias vertybes, naujas poþiû-ris á aplinkà ir visuomenæ arba pa-mirðtas iðgyvenimas, kuris suþadinakolektyvinæ atmintá. Tuo pasiþymiNDA ’12 rodomi pripaþintø ðiuo-laikinio teatro kûrëjø – vengroÃrpãdo Schillingo, latvio AlvioHermanio, lenko Krzysztofo War-likowskio – bei jauno norvegø me-nininko Amundo Sj¸lie Sveeno dar-bai. Kitoniðkumas iðreiðkiatapatybæ. Neretai individas privers-tas jà ginti nuo aplinkos, ðeimos irvisuomenës. Apie tai vis dràsiauprabyla lietuviø teatras. Pavyzdþiai– festivalyje pristatomi naujausi jospektakliai.

NDA ’12 pradës du ið paþiûrosskirtingi, taèiau vienas kità papil-dantys darbai, – A.S. Sveeno pa-skaitos þanro spektaklis „Norvegi-jos kelias – áþanga á „Nafta menui“programà“ ir A. Hermanio „Sonia“.Norvegija – turtingiausia pasaulioðalis, teikianti puikias ekonominessàlygas menininkams. Bet ar politi-kø sukurtai nacionalinës kultûrosvizijai skiriami naftos verslo pinigaigali lemti visuomenës laimæ ir me-ninës kûrybos aukðtumas? „Norve-gijos kelias“ – tai meninë akcija, pri-verèianti susimàstyti apie kultûrospolitikos paradoksus net tokiose ci-vilizuotose ðalyse kaip Norvegija.

Vienas garsiausiø naujosios kar-tos Europos reþisieriø latvis AlvisHermanis spektaklá „Sonia“ sukû-rë 2006-aisiais, kai dar nestatë bran-giø spektakliø didþiausiuose Euro-pos teatruose. Taèiau bûtent ðis,Naujajame Rygos teatre rusø kal-ba sukurtas spektaklis A. Herma-niui atvërë jø duris ir pristatë latviøteatrà uþsienyje. Suvaidinta dauge-lyje pasaulio scenø ir pelniusi aibæ

apdovanojimø, „Sonia“ ákûnija vie-nà pagrindiniø Hermanio kûryboscredo: „Jei þiûrovas ðypsosi, nors joakyse aðaros, vadinasi, teatras palie-të patá jautriausià dalykà ðiame pa-saulyje – þmogaus sielà.“

Ðiuolaikinës rusø raðytojos Tatja-nos Tolstajos trumpame apsakyme„Sonia“ pasakojama apie vieniðà vi-dutinio amþiaus moterá, atsidûrusiàbeketiðkame pasaulyje. Apsakymoveiksmas vyksta prieðkario ir blo-kadiniame Leningrade. Neiðvaizdinamø ðeimininkë Sonia gyvena vie-na savo ankðtame butelyje ir atlie-ka maþus kasdienius namø ruoðosdarbus. Vienà dienà ji gauna nepa-þástamo vyro laiðkà ir Sonios gyve-nimas apsiverèia aukðtyn kojom...

A. Hermanio spektaklio epigra-fu galëtø bûti pirma jo frazë: „Gy-veno þmogus – ir nebëra jo. Tik var-das liko – Sonia.“ Tai spektaklis apieiðnykusià epochà ir uþmirðtus jaus-mus. Hermanis kruopðèiai, su meileatkuria „prarasto laiko“ atmosferà,panaudodamas maþiausias autentið-kas jo detales. Didþiausias ðio spek-taklio atradimas – tai sugebëjimasákvëpti sielà mirusios epochos ma-terijai. Ðitai reþisieriui padëjo pa-daryti vienas pagrindiniø jo aktoriøGundaras Âboliòis, sukûræs nepa-kartojamà Sonios vaidmená. Apieaktoriaus pasirinkimà A. Hermanissako: „Tolstajos sukurtas persona-þas yra labai kontrastingas: bjauri ið-vaizda ir jautrus vidinis pasaulis. Aðpatikëjau vyrui aktoriui ákûnyti ðáprieðtaravimà. Nesiekiau jo paverstimoterimi. Tai labiau pastanga supras-ti moterá. Mes nevaidiname moters,bet stengiamës sukurti jos ávaizdá,charakterá ir papasakoti apie sielà.Manau, kad siela neturi lyties.“

Kitaip atmintá teatre interpretuo-ja lietuviø reþisierius Agnius Jan-kevièius vienoje naujausiø Lietuvosnacionalinio dramos teatro premje-rø „Akmuo“. Pristatydama ðá spek-taklá greta „Sonios“ NDA ’12 siûloþiûrovams susipaþinti su skirtingaisbûdais atkurti istorinæ atmintá ðiuo-laikiniame teatre.

NDA nuo seno bendradarbiaujasu lietuviø publikai paþástamu veng-

rø reþisieriumi Ãrpãdu Schillingu irjo vadovaujamu teatru „Krétakör“.Per pastaruosius trejetà metø ðisteatras iðgyveno didelius pokyèius.Iki tol buvæs vienas populiariausiøir daugiausiai uþsienyje gastroliavu-siø vengrø teatrø, „Krétakör“ jo va-dovo sprendimu atsisakë visø savospektakliø, aktoriø trupës ir pradë-jo naujà eksperimentiniø ieðkojimøkelià. Pasak Ã.Schillingo, ðiandie-ninis „Krétakör“ – tai ne tradicinisteatras, bet kultûrinë iniciatyva, ku-rios „svarbiausias interesas – kurtikûrybinës bendruomenës þaidimus,kurie dël savo ðiuolaikiniø estetiniøsavybiø ir novatoriðkø metodologi-jø leidþia bendradarbiauti skirtin-goms socialinëms grupëms.“

Naujà „Krétakör“ ideologijà ákû-nijo trejus metus kurtas jo projek-tas „Krizës trilogija“. Visuose tri-logijos kûriniuose (filme, operojeir spektaklyje) vaizduojamos trijøvienos ðeimos nariø (sûnaus, tëvoir motinos) krizës istorijos, per ku-rias siekiama atskleisti skaudþiasðiuolaikinës visuomenës problemas.„Krizës trilogija“ – tai tarpdisciplini-nis projektas-forumas, keliantis atei-nanèioms kartoms aktualius klausi-mus. NDA ’12 pristatys dvi trilogijosdalis – filmà „JP.CO.DE“ ir spektak-lá „Dvasininkë“.

Eksperimentinio dokumentiniokino priemonëmis sukurtas filmas„JP.CO.DE“ vaizduoja paauglioBalãzso Gãto pastangas tapti sava-rankiðku þmogumi. Balãzsas palie-ka savo ðeimà ir ðalá. Svetimamemieste jis pasikvieèia 12 savanoriønorëdamas pradëti savo revoliuci-jà – sukurti naujà bendruomenæ. Ta-èiau jo utopiðkas bandymas þlunga.Filmas sukurtas ir pristatytas ben-dradarbiaujant su Prahos kvadrie-nale. Paskutinëje „Krizës trilogijos“dalyje – Ã. Schillingo reþisuotamespektaklyje „Dvasininkë“ – pasako-jama apie garsià aktoræ ið Budapeð-to Lillà Gãt. Ji atsisako aktorës kar-jeros ir pasirenka dramos mokytojosdarbà maþame kaime toli nuo sosti-nës. Ten ji siekia ádiegti naujà moki-niø ugdymo metodà. Taèiau aktorëspastangos pakeisti poþiûrá á nusisto-

vëjusius dalykus, kaip ir jos sûnausrevoliucija, baigiasi katastrofa. Spek-taklyje dalyvauja profesionalûs ak-toriai ir 20 vengrø paaugliø ið Ru-munijos. „Krétakör“ projekto„Krizës trilogija“ pristatymui skirtàvakarà Lietuvos nacionaliniame dra-mos teatre pradës jo meno vadovoÃ. Schillingo paskaita.

„Krizës trilogija“ siûlo novatorið-kà meninio bendravimo su paaug-liais bûdà. Panaðia kryptimi eina irLNDT spektaklio „Ðitas vaikas“ kû-rëjai. Todël ðio spektaklio pristaty-mas greta „Krétakör“ pasirodymoturëtø padëti patiems kûrëjams ge-riau paþinti vieniems kitø ieðkoji-mus, o publikai – susidaryti pilnesnávaizdà apie naujà socialinio teatrokryptá.

Nacionaliniame dramos teatrepernai vykusio atnaujinto festivalio„Versmë“ rezultatai – du naujø lie-tuviðkø pjesiø pastatymai, kuriøpremjeros ávyks NDA ’12 progra-moje. Gabrielës Labanauskaitës„Raudoni batraiðèiai“ (reþisierëYana Ross) ir Teklës Kavtaradzës„Namisëda“ (reþisierë Gabrielë Tu-minaitë) – tai du skirtingi poþiûriaiá jauno þmogaus pastangas bûti pa-èiu savimi ir ið to kylanèias kitonið-kumo, pasirinkimo bei tapatybësdramas.

NDA ’12 uþbaigs vakaras, skir-tas lenkø reþisieriaus KrzysztofoWarlikowskio spektakliui „(A)pol-lonia“. Jame bus parodytas specia-lus spektaklio videoáraðas, darytas

Bûdai màstyti apie pasaulá„Naujosios dramos akcija ’12“

Avinjono festivalyje, ir dokumenti-nis filmas apie „(A)pollonijos“ kû-rimà. Ðis epinis vieno originaliau-siø ðiuolaikiniø Europos reþisieriøspektaklis tapo pastarøjø metø len-kø teatro ávykiu. Jungdamas antiki-nius ir ðiuolaikinius tekstus, Warli-kowskis siekia atskleisti daugialypæaukojimosi reikðmæ þmonijos isto-rijoje. Mitologinës dievø nulemtoaukojimosi istorijos spektaklyje su-sipina su XX amþiaus Holokaustopatirtimi. Spektaklyje vaidina ðiuo-laikinio lenkø teatro ir kino aktoriøelitas. Anot spektaklio dramaturgoPiotro Gruszczyñskio, atvykstanèioá Vilniø pristatyti ðá neeiliná teatrokûriná: „Kad ir kokiame mieste bû-tø vaidinama, „(A)polonija“ keliadiskusijas, susiþavëjimà ir prieðta-ringas nuomones. Popieþiaus rûmøAvinjone kieme, Taipëjuje ar Mask-voje, kur pelnë geriausio uþsieniospektaklio, rodyto Rusijoje 2011metais, apdovanojimà – visur suke-lia revoliucines nuotaikas. Revoliu-cijos turi pakeisti ne tik màstymoapie istorijà ir atskirtá nuo jos bû-dà, bet ir teatro kalbà. Tai veidro-dinis atspindys tos kunkuliuojanèiosbûsenos, kurioje vis atsiduria nuo-lat maiðtaujantis Warlikowskis, norsreþisieriui jau greitai penkiasde-ðimt. Taèiau juk nerimas nëra tie-siog paprasta amþiaus ar dvasinësbûsenos iðvestinë – veikiau bûdasþvelgti á pasaulá ir apie já màstyti.“

NDA INF.

Anonsai

Nepainiokime Èaikovskioir Puðkino „EugenijausOnegino“

Lietuvos nacionalinis operos irbaleto teatras ruoðiasi premjerai.Greta kasdienio darbo rodant re-pertuarinius spektaklius teatrevyksta naujo pastatymo kûrimas –þingsnis po þingsnio, scena po sce-nos gimsta Piotro Èaikovskio opera„Eugenijus Oneginas“. Geguþës 18–20 d. publika iðvys 8-àjá ðios operospastatymà nacionalinëje scenoje,pradedant 1923 metais, kai spektakláreþisavo pats Kipras Petrauskas. Vë-liau Kauno ir Vilniaus publika matëTeofano Pavlovskio (1929), BorisoDauguvieèio (1936), Juozo Gustai-èio (1954), Henriko Vancevièiaus

(1972), Eligijaus Domarko (1981)ir Valiaus Staknio (2006, Operosstudijos spektaklis) pastatymus, kàjau kalbëti apie tai, kad „EugenijusOneginas“ buvo statomas ir kitoseLietuvos muzikinëse scenose. Koksbus ðis naujasis pastatymas?

Spektaklá kuria jaunas, dar netu-rintis trisdeðimties, bet jau patyræsrusø reþisierius Vasilijus Barchato-vas. Diplomuotas muzikiniø spek-takliø reþisierius yra sukûræs 15 pa-statymø (be kitø teatrø – PeterburgoMarijos ir Maskvos Didþiajame), ominèiø naujajam pastatymui semia-si taktas po takto studijuodamasÈaikovskio partitûrà. „EugenijøOneginà“ V. Barchatovas stato pir-mà kartà – tad labai kruopðèiai ruo-ðiasi darbui.

Pasak reþisieriaus, „EugenijusOneginas“ yra opera, apaugusi ypaè

storu sluoksniu pastatyminiø ðtam-pø, netgi klaidø, kurios tam tikrumetu pradëtos laikyti spektaklio tra-dicija. Nors bûta jautriø pastatymø,vis dar mëgstama tapatinti Aleksan-dro Puðkinio eiliuotà romanà ir pa-gal jo siuþetà sukurtà Piotro Èai-kovskio operà, nors tai jau kitaskûrinys. Operos personaþai turi sa-vità veiksmø logikà ir motyvacijà,kuri nebûtinai sutampa su Puðkinopersonaþais.

V. Barchatovas sako: „Ðioje ope-roje istorinis veiksmo laikas, kostiu-mais nurodoma konkreti epochayra antraeiliai dalykai. Svarbiausiyra þmogiðki jausmai, dramaturgi-jos konfliktas, psichologija. Viskaspriklauso nuo tikslaus aktorinio irmuzikinio spektaklio atlikimo –tuomet ne taip ir svarbu, kad One-ginas su Tatjana vilki dþinsais, gy-

vena tarybiniame komunaliniamebute ar yra pirmieji kosmonautaiMarse... Vienintelis konkretus da-lykas, kurio bûtina laikytis, yra ap-linkybë, kad pirmieji du veiksmaivyksta tamsiame uþkampyje, kur gy-vena atstumiantys, negraþûs þmo-nës (kaip Èechovo „Trijose sesery-se“ arba Janaèeko „Jenufos“Moravijos kaime) ir ið kur norisineatsigræþiant bëgti. O treèiasisveiksmas – tai sostinë, graþus gyve-nimas, aukðtuomenë. Tà pabrëþë irÈaikovskis: antai visi valsai Larinøpuotoje (2 veiksme) neturi stiprio-sios metrinës dalies – tai kreivi val-sai, atliekami vos ne kaimo gaisri-ninkø orkestro ir ðokami kreivøðleivø ðokëjø. O treèiame veiksme –viskas taisyklinga, graþu.

Èaikovskis labai kruopðèiai iðra-ðë muzikoje visus ðiuos psichologi-

nius niuansus, todël norisi visa taiágyvendinti nepaisant riboto pasta-tymui skirto laiko. Pavyzdþiui, Ol-ga dainuoja, kad yra nerûpestinga(„ja bezzabotna i ðalovliva“), taèiaufrazæ baigia þemame registre, be-veik kaip basso profondo. Jei ji tik-rai bûtø nerûpestinga, ðiø þodþiø ði-taip nedainuoti – lyg pro sukastusdantis. Þinoma, ne viskà, kà atran-di partitûroje, ámanoma ávaizdinti.Kai kas lieka labiau „vidiniam nau-dojimui“. Pasidþiaugiame tais atra-dimais su atlikëjais, galbût jiems taipraverèia kaip vidinë jø kuriamovaidmens motyvacija, nes spektak-lis – ne vien reþisieriaus nurodymøvykdymas, dainininkai taip pat turigyventi savo personaþø gyvenimà.Kol kas mums sekasi neblogai.“

LNOBT INF.

„(A)pollonia“


T e a t r a s

Margaspalvis „Reflex“ gaidysÁspûdþiai ið tarptautinës teatro bienalës Transilvanijoje

Monika Meilutytë

Drakula suvalgo keptà gaidá uþ-sigerdamas vynu – tokiu aukojimubuvo uþbaigta tarptautinë teatrobienalë „Reflex“, paskutines dvi ko-vo savaites vykusi nedideliame Ru-munijos miestelyje Sfintu Georgë(Sfantu Gheorghe). Anksèiau Tran-silvanijos regione buvo paprotyskasmet baigus vasaros darbus nu-kirsdinti gaidá, taip tikintis geresnioderliaus kitais metais. Ðis paukðtis,paprastai suvokiamas labiau kaippasipûtæs rëksnys arba kaimiðkas„þadintuvas“, puikavosi „Reflex“bienalës plakatuose, kuriuose buvoáraðytas ir Oskaro Korðunovo teat-ro vardas. Lietuviðkieji „Hamletas“ir „Dugne“ kartu su Kristiano Lu-pos pastatymu „Persona. Marylin“,prieð kelerius metus matyta Vil-niaus publikai „Sirenø“ festivalyje,teatro bienalës „Reflex“ programo-je buvo stipriausi pasirodymai. Ta-èiau kiti spektakliai, su kuriais tekosusipaþinti, kaip ir pats tarptautiniofestivalio reiðkinys Sfintu Georgëje,sukëlë minèiø, todël norëtøsi jomispasidalinti.

Pirmiausia, þinoma, kiek stebinapats faktas, kad beveik 20 spektakliø(daugiausia ið Vengrijos ir Rumuni-jos, bet taip pat ir Vokietijos, Italijos,Lenkijos, Lietuvos) buvo pristatyti„vieno arklio mieste“. Toká epitetàSfintu Georgë, dydþiu beveik pri-lygstantis Alytui, gavo ið Londonouniversitete dëstanèios teatrologësMarijos Ðevcovos, paskutinëmisbienalës dienomis vedusios kûrybi-nes dirbtuves jauniesiems teatrolo-gams. Ið tiesø ðvento Jurgio vardàturinèiame miestelyje dar gali iðvystivietinius gyventojus vaþiuojant ar-kliais kinkytuose veþimuose, o jei10–15 minuèiø kuria nors kryptimipaëjësi nuo Ãrono Tamãsi teatro,atsidursi siaurø, neasfaltuotø gatve-liø, nedideliø namukø, lojanèiø ðu-nø ir niûriø veidø karalijoje.

Taèiau Ãrono Tamãsi teatro va-dovas ir „Reflex“ festivalio direk-torius Lãszló Bocsãrdi á programàátraukë ir vietinio teatro reiðkinius. Jopaties reþisuota Shakespeare’o dra-ma „Venecijos pirklys“ þiûrovamsatvërë teatro uþkulisius, kuriuoseant sukonstruotø pastoliø vaikðtinë-jo aktoriai, ir iðtuðtëjusià þiûrovø sa-læ, kurioje aktoriai vaidino kulmi-nacinæ scenà, o Venecijos pirklysAntonio atrodë panaðus á seksua-løjá Jimmy Morrisonà, taèiau buvobeveik visiðkai abejingas tam, kasdedasi aplinkui. Vis dëlto meistrys-tës pritrûkusiems aktoriams sunkubuvo iðlaikyti publikos dëmesá nevienos valandos trukmës spektak-lyje. Ið dalies panaðø áspûdá palikoir Andrei Muresanu teatro pasta-tymas, reþisuotas jaunesniosios kar-tos kûrëjo Radu Afrimo. Psichodeli-nis, Davido Lyncho estetikai artimasspektaklis „Pirmàkart gimus“ pagalLine Knutzon dramà patraukë fan-tasmagoriðkais, sapniðkais vaizdi-niais ir keistomis bûtybëmis, taèiaumelodramatiðkø bruoþø turinti is-

torija kankino nuoboduliu.Vienas ádomiausiø „Reflex“ fes-

tivalio kontekste man pasirodë ju-desio teatras „M Studio“ ir ypaèbendras reþisieriaus Mihai Maniu-tiu ir choreografo Péterio Uray’ausdarbas „Otelas ir jo mylimoji Dez-demona“. Ðie Sfintu Georgëje ku-riantys menininkai prisijaukina6-ajame ir 7-ajame deðimtmeèiaispopuliariø amerikietiðkø muzikiniøfilmø estetikà (Otelas èia atstovau-ja tamsiaodþiø bendruomenei) irspektaklá pradeda ðelmiðkomis irnuotaikingomis scenomis: Dezde-monos mylimasis dovanoja jai ba-leto numerá, o ði bando perprasti jokultûrà ðokdama afrikietiðkus ðo-kius, jie abu „mylisi“ þaismingai ðo-

korupcijà, nedarbà ir kt. Spektak-lis sulipdytas ið trumpø epizodø-etiudø: vieni jø pagrásti veiksmu(pavyzdþiui, aktorius lyg vaikas þai-dþia su didþiuliu pliuðiniu meðkinu),kiti – balso manipuliacijomis (sce-noje lyg maþi vaikai sutûpæ aktoriaiskirtingomis intonacijomis kartojaþodþius „mama“ ir „tëti“) ir pan. Ðiespektaklio karoliukai suverti antdviejø siûlø – bendros temos ir pa-naðios emocijos. Juos papildo sta-tistiniai duomenys apie Rumunijà.Ðiek tiek pakoregavus tuos skaièius,duomenys tiktø ir spektakliui apiesocialines problemas Lietuvoje. Visdëlto studentai vaidindami neretaipersistengia norëdami parodyti si-tuacijos dramatizmà, o ir kai kurie

pirmiausia lavino Sfintu Georgësþiûrovø skoná. Panaðu, kad festiva-lio organizatoriø tikslas buvo pra-skleisti uþuolaidà ir palyginti ðiuo-laikinio Europos teatro vaizdà sutuo, kas yra namuose.

Ið „Reflex“ festivalyje matytøspektakliø atrodo, kad iðlaikyti se-nàsias tradicijas ðios ðalies teatruisekasi geriau, nei kurti naujas. Bu-kareðto „Bulandra“ teatras prista-të Gogolio „Vedybas“, reþisuotasJurijaus Kordonskio. Pirmoji spek-taklio scena net suglumina: tamsio-je scenoje, vos apðviestø ikonø foneskambant griausmingam giedojimuiiðnyra smilkytuvà siûbuojantis po-pas. Sunku patikëti, kad vis dar esiteatre. Ðio pastatymo aktoriø vai-dyba remiasi psichologinio realizmoprincipais, spektaklis atrodo sena-madiðkas, vis dëlto aktoriø meistrið-kumas kurti ryðkius charakterius pa-lengva átraukia þiûrovus á komiðkàjàGogolio istorijà.

„Vedybos“ buvo vienas ið tø fes-tivalyje pristatytø spektakliø, ku-riems prireikë vertimo á vengrø kal-bà. Kadangi Sfintu Georgëje ir joapylinkëse dominuoja vengrø ma-þuma, kalbiniu poþiûriu „Reflex“buvo orientuotas á regione vyrau-janèià etninæ grupæ. Todël teatro„Act“ monospektaklá „Absoliutas“buvo sunku vertinti ne vien sve-èiams ið uþsienio, bet ir daugumaivietiniø gyventojø. Juo labiau kadðis vaidinimas buvo literatûrinioteatro pavyzdys ir tikrai kietas rieðu-tëlis vertëjams, nes puikus vyresnio-sios kartos rumunø aktorius Marce-lis Iuresas ne tik improvizavo, bet,pasirodo, ir niuansavo moldaviðkarumunø tarme, pasakodamas, kaipIvanas Turbinka apgaudinëjo mir-tá, velnius ir patá Dievà.

Reþisieriaus Andrei Serbano„Hedos Gabler“ sprendimas Strind-bergo dramà ádëti á kièinës tragiko-medijos rëmus atrodo gana origi-nalus ir intriguojantis. Pasaulis,kuriame gyvena pagrindinë veikë-ja, graþus ir dþiugus, bet dirbtinis.Tokia gana greitai tampa ir pati He-da Gabler, todël kai spektaklio pa-baigoje durø stiklu nuslysta jos vei-das, iðteptas pastebimai dirbtiniukrauju, toks vaizdas nei sukreèia,nei stebina. Lieki abejingas, nes tikkeletas aktoriø, kurianèiø vaidme-nis ðiame pastatyme, sugeba ádo-miai laviruoti tarp publikos juoki-nimo ir istorijos dramatizavimo,tarp kièo ir tikrumo.

Panaðø áspûdá sukëlë ir Vokieti-jos Meklenburgo þemës valstybinioteatro Ðverine spektaklis. Dvylikosaktoriø kolektyvas, vadovaujamasreþisieriaus Herberto Fritscho, Ger-harto Hauptmanno pjesei „Bebrokailis“ sukûrë ekspresionistinioteatro indà. Labiausiai stebino neáti-këtinas aktoriø tikslumas – unisonutariamos frazës, ávairiomis kompo-zicijomis atliekami ritmingi gestaiir judëjimas po scenà. Puikus sude-rinto teatrinio orkestro pavyzdys.Kita vertus, visi dvylika personaþøturi savità, ryðkø, bet apibrëþtà ið-

J . H E N N I N G N U O T R A U K O S„Drakula“

oriná pieðiná, tad, apsipratus su pui-kia aktoriø technika, jø kuriamøpersonaþø gyvumas tarsi iðblësta,nors aktoriø kartojami judesiai, in-tonavimo maniera bei akcentus darlabiau paryðkinantys grimas ir kos-tiumai toliau atakuoja þiûrovus eks-presyvia energija.

Budapeðto Istvãno Örkény teat-ro trupë pasirinko gerokai laisves-næ formà, todël jø spektaklis „Kara-lius Jonas“ pilnas gyvybës. Apskritaiðis Dürrenmatto pjesës pastatymas –maloniausias atradimas ið visø „Re-flex“ festivalyje pirmà kartà pama-tytø darbø. Reþisieriaus Lãszló Ba-gossy surinkta aktoriø trupë sukûrëaktualià ir iðradingà valdþios nuka-rûnavimo ceremonijà. Nuo Antikoslaikø teatre praktikuojamas val-dþios iðjuokimo bûdas, kai svarbio-sios jos personalijos prilyginamospaprastiems pilieèiams. Panaðiosstrategijos imasi ir Istvãno Örkényteatro komanda – apie „aukðtai së-dinèius“ kalbama þemuoju stiliumi.Jei akimirkai ir sukuriamas stipriosir atsakingos valdþios ávaizdis, tai tiktam, kad èia pat galima bûtø já su-griauti pasitelkus vulgarø, visiemsatpaþástamà ðiø dienø gestà.

Valdanèiøjø vaidinama komedi-ja – universali ir turbût amþina. To-dël spektaklyje „Karalius Jonas“ ak-toriai vilki juodais ðiandienos politikøir verslininkø kostiumais, kuriuosdar papildo akcentas „ið praeities“(brangakmeniais þërinti karûna, il-ga ir sunki kailinë mantija ar pan.).Visuomenës mechanizmas irgi ne-kinta. Jo formulæ Bagossy pateikiapirmàja spektaklio scena: pakylaraudona uþdanga – scenoje karalius(valdantysis), pakyla raudona uþ-danga uþ jo – karaliaus motina irduktë (tie, kurie valdanèiajam da-ro átakà), pakyla raudona uþdangauþ jø – iðsirikiavæ budeliai (paval-diniai), pakyla dar viena uþdanga –jø pakartos aukos...

„Reflex“ organizatoriai neformu-lavo tarptautinës teatro bienalës te-mos. Taèiau jei ne visus, tai bent jaudidþiàjà dalá festivalyje pristatytødarbø man norëtøsi susieti su vaid-mens tema. Nors raiðkos priemonë-mis spektakliai labai skyrësi, vienaipar kitaip jie kalbëjo apie vaidmenis,kuriuos atliekame visuomenëje,vaidmenis, kuriuos norëtume su-kurti ar pasirinkti patys, vaidmenis,kuriais norëtume paveikti kitus,vaidmenis, kurie iðlaisvina arba áka-lina, vaidmenis, kuriuos atliekamepatys to nesuprasdami...

kinëdami ir ritinëdamiesi ant di-dþiulio èiuþinio ir kt. Á ðias scenasásiterpia trijø Jagø grumtynës, jøbandymas ðokiu sugundyti Dezde-monà neiðtikimybei ar siekis jà ap-ðmeiþti, kaip ákalèius áduodant Ote-lui á rankas baltas (!) pagalves. Ðis„M Studio“ pastatymas, grástas at-paþástamais þenklais, gali patiktisavo paprastumu arba kaip tik su-erzinti.

Panaði prieþastis lemia skirtingasþiûrovø reakcijas þiûrint jauniausiøSfintu Georgës kûrëjø darbà „Kaivanduo atspindi veidà“. Misi Faza-kaso reþisuotas darbas skirtas socia-liniam praneðimui perduoti ir, jeigujo forma bent ðiek tiek priimtina, pospektaklio norisi ásivaikinti maþiau-siai 10 vaikø, jeigu ne – piktintis,kaip primityviai, banaliai ir tiesio-giai badoma pirðtu á visuomenësproblemas: emigracijà, vaikø ið-naudojimà, maþas mokytojø algas,

epizodai tuðèiai kartoja, kas jau bu-vo pasakyta.

Ðis spektaklis „Reflex“ festivaly-je pateko á ðiuolaikinës dramatur-gijos pastatymø gretas, bet tarptau-tinës teatro bienalës organizatoriaikreipë dëmesá ir á klasikiniø kûri-niø interpretacijas ar jø interpreta-cijø reinterpretacijas. Publika turë-jo progos pamatyti NikolajausGogolio „Vedybas“, Augusto Strind-bergo „Hedà Gabler“, taip pat To-mo Stoppardo „Rozenkrancas irGildensternas miræ“ (Shakespea-re’o „Hamleto“ interpretacija) arFriedricho Dürrenmatto „KaraliusJonas“ (Shakespeare’o dramos„Karaliaus Jono gyvenimas ir mir-tis“ interpretacija) ir kt.

Festivalis siûlë margà kaip josparnuoto simbolio plunksnos pro-gramà. Skirtingø reþisûros ir vaidy-bos mokyklø pastatymai, pagrástiávairaus pobûdþio dramaturgija,

„Karalius Jonas“

„Otelas ir jo mylimoji Dezdemona“


M e n o p r o j e k t a s

Kas: vienas laikraðèio puslapis, skiriamas meno projektui. Koks: vaizdinis, tekstinis, fotografinis, kokybiðkas, konceptualus. Kam: ieðkantiems alternatyvø, kritiðkiems, dràsiems. Kur: „7 meno dienos“ – interneto portalas ir laikraðtis.

Raðykite: [email protected], temos lauke didþiosiomis raidëmis PROJEKTAS.


D a i l ë

Helmutas Ðabasevièius

Dmitrijus Matvejevas labiausiaiþinomas kaip teatro fotografas, ku-rio darbai tapo daugelio spektakliøliudininkais, prikelianèiais juos netgitada, kai tikrasis jø egzistencijos lai-kas seniai pasibaigæs. Tapusios kriti-kø ir mokslininkø tyrimø medþiaga,atgaivinanèios tiesioginiø kontaktø sumenine spektaklio realybe prisimini-mus, Matvejevo nuotraukos pranoks-ta dokumentinio poþiûrio á teatràsampratà ir yra kur kas daugiau – te-atrà suprantanèio ir mëgstanèio me-nininko komentaras, subjektyvusþvilgsnis á teatro fenomenà.

Vilniaus „Prospekto“ galerijojeMatvejevas pristatë parodà „(Uþ)ku-lisiai“, kurios sandaroje teatrinis dë-muo taip pat lemiamas. Keliasde-ðimt nespalvotø nuotraukø atspindiakimirkas iki arba po teatrinio me-

dalimi. Bandant kalbëti apie erdvi-nes patirtis (ðià sàvokà vartoju no-rëdama kreipti dëmesá á platesná irkartu jusliðkesná architektûros su-vokimà) parodinëse erdvëse, kuriosyra skirtos rodyti ðiuolaikiná menà,atrodo, reiktø dar konkreèiau màs-tyti apie erdviniø patirèiø sociokul-tûrinius bei filosofinius aspektus irne tiek reprezentuoti architektûrosobjektus, kiek instaliacijomis nuþy-mëti màstymo kryptá ir ribas.

Tai gana aiðkiai galima buvo su-vokti, kai ÐMC atsidarë parodos„Dviejø Vokietijø architektûra 1949–1989“ (kuratoriai Hartmut Frank irSimone Hain) ir „Galimas moder-nizmas“ (projekto kuratoriai Aud-rius Novickas ir Julija Reklaitë, pa-rodos autorius Audrius Novickas).Pirmoji paroda, sumanyta kaip Vo-kietijos uþsienio ryðiø instituto (ifa)keliaujanti paroda, bandymas pra-dëti kalbëti apie vientisà pokarináVokietijos paveldà vengiant já poli-tizuoti ir þiûrint formaliai su kelio-mis sociokultûrinëmis áþvalgomis,yra klasikinis parodos apie architek-tûrà pavyzdys, kurioje daug brëþi-niø, maketø ir autentiðkø fotogra-fijø. Vienas ið parodos tikslø –surinkti vientisà pokarinës Vokie-tijos architektûros archyvà – simbo-liðkai atsispindi ir ekspozicijos bal-duose – spintelëse su brëþinius irfotografijas „sauganèiais“ stalèiais.Visiðkas parodos ekspozicijos vaiz-do, struktûros ir problematikos ne-atitikimas su parodinës institucijosir erdvës pobûdþiu sukelia itin ne-malonø áspûdá ir kenkia parodai,kuri kitokioje erdvëje galbût visaisëkmingai iðtransliuotø savo idëjas.

„Galimas modernizmas“ savoruoþtu yra autorinis-meninis projek-tas, nustatantis sovietmeèio archi-tektø kûrybinio lauko ribas, kalban-

tis apie tai, kà reiðkë bûti architektusovietmeèiu, kaip apie sociokultûri-ná reiðkiná, o architektûros repre-zentavimas ir parodos architektûraèia ágauna savireflektyvø charakte-rá. Projektas paremtas tyrimu, kurisjau pats yra tarytum meninës iðraið-kos priemonë – tai ne objektyvumosiekiantis menotyrinis-istorinis tyri-mas, derinantis oficialiø institucijøkauptà archyvinæ medþiagà ir am-þininkø prisiminimus, o (as)meni-nis asmeniniø vyriausios architek-tø kartos (profesoriø AlgimantoMaèiulio, Algimanto ir VytautoNasvyèiø, Vytauto Brëdikio, Justi-no Ðeiboko bei Edmundo VytautoÈekanausko ir Nijolës Buèiûtës ðei-mos) prisiminimø tyrimas, nagrinë-jantis prisiminimø struktûras ir for-muluotes. Todël èia architektûrareprezentuojama ne per brëþinius irfotografijas, o per pasakojimà, paèiànatûraliausià ir subjektyviausià me-dijà: á tamsià patalpà, skirtà videoins-taliacijai „Áspûdþiø vakaras“ (prof.Algimanto Maèiulio pasakojimasapie 1960 m. vykusià architektø ke-lionæ á Suomijà ir skaidriø demonst-ravimas), patenkama vos áëjus á pa-rodà, o pokalbiø su kitais architektaisiðkarpø dëliones – parodos naratyvàapie informacijos kelius, keliones, as-menines ir politines peripetijas soviet-meèio architektø gyvenime – galimarasti pagrindinës ekspozicijos ðonuo-se esanèiose „klausyklose“ (po suo-liukà ir dvejas ausines).

Organizaciðkai ir vizualiai sukë-læs parodos naratyvà á „Nacionali-nio paviljono“ ekspozicijos ðonus,Audrius Novickas þaidþia su þiûro-vu, o gal bando jo kantrybæ. Nes eks-pozicijos centre stovintis sudëtingoskonfigûracijos stendas eksponuojavizualius to naratyvo komentarus –buitiðkai (vizualinis neiðbaigtumas

dar labiau pabrëþia nuotraukø ant-raeiliðkumà) perfotografuotus ob-jektus ið asmeniniø architektø ar-chyvø: eskizus ir áraðus uþraðøknygelëse, nuotraukas ið oficialiø irneoficialiø kampanijø, nuotraukasið statybø aikðteliø, architektûriniøþurnalø virðelius ir straipsnius, ke-lioniø marðrutus ir informaciniuslankstinukus. Neklausius naratyvo,ðie vizualûs komentarai, nebûdamilabai iðvaizdûs, neturi galimybiøprie ko nors prisikabinti ir uþstrigtidaugumos þiûrovø sàmonëje. Vizu-aliai paveikiausia (tiesa, po prof.Maèiulio skaidriø kolekcijos ið Suo-mijos) ekspozicijos dalis – „Atodan-gos“, 10 þodþiø, suformuotø nui-mant ÐMC grindø dangos dalis iratidengiant pirminá jø pavidalà – ak-mens ir betono mozaikos sluoksná.Tie þodþiai – Þvilgsnis, Atspindþiai,Laiptai, Galia, Atsitiktinumai, Áta-kos, Leidimas, Naujumas, Lauki-mas ir Ágyvendinimas – nurodo ar-chitektø, dirbusiø sovietmeèiu,kûrybiná laukà lëmusius veiksnius.

Ðiø veiksniø ávardijimas ir orna-mentiðkas tarpusavio ryðys iðskirtusprisiminimus jungia á dvi sistemas –Didþiàjà ir Maþàjà. Didþioji sistema –tai oficialus architektø gyvenimo dis-kursas: dalyvavimas valdþios orga-nizuotose kelionëse, straipsniaiapie jø pasiekimus kultûrinëje ir po-puliarioje spaudoje, prieinama uþ-sienio architektûrinë informacija.Maþoji – tai architektø kasdienybësdiskursas: projektø eskizai ir brëþi-niai, nuotraukos ið statybø aikðte-liø ir ið kasdienës, darbo aplinkos.Abi sistemas lydi sàraðai, kuriuosenurodyta, kas gi toje nuotraukojematoma. Dël oficialumo ir kasdie-niðkumo skirties ekspozicijoje ðiektiek skiriasi ir sàraðø áraðø charak-teris – á Maþosios sistemos sàraðà

átraukti „gyvos kalbos“ architektøkomentarai, nurodantys perfoto-grafuoto objekto emociná krûvá.

Oficialu ir kasdieniðka ekspozi-cijoje atskirta, mano galva, itin fi-losofiðkai. Ekspozicinis stendas –uþdaras architektûrinis darinys, antkurio eksponuojamos nuotraukos, –yra tam tikra Mëbijaus juostos re-plika. Mëbijaus juosta – tai matema-tinë struktûra, kurios vizualizacijayra persukta popieriaus juostelë su-lipdytais galais, ir kuri nematema-tikø kalboje iðreiðkia erdvinæ struk-tûrà, kurioje neámanoma atskirtiiðorinës ir vidinës pusës. Didþiojisistema iðdëliota iðgaubtame juos-tos gale, Maþoji – ádubusiame, taipjos yra tarsi dvi skirtingos vieno reið-kinio dalys, esanèios toje paèioje pu-sëje. Panaudodamas tokià formà,Novickas ir iðskyrë, ir sujungë archi-tektø kalbose iðskirtà stiprø dualø(oficialø ir kasdieniná) pobûdá turin-èià, bet vientisu pasakojimu iðsilie-jusià sovietinæ tikrovæ.

Apvalieji juostos galai daugmaþaiðkûs, o juostos persisukimo daly-je á vitrinas sudëti vaizdai ir tekstaidar labiau komplikuoja jau ir taipitin sudëtingà „Nacionalinio pavil-jono“ struktûrà. Iðlindus ið „Áspû-dþiø vakaro“, Maþosios sistemospusëje pasitinka uþraðas „Agentai /Kolegos“ ant fotografijos ið paro-dos „Menas buièiai“ (1961) su A. irV. Nasvyèiø projektuotø baldø eks-pozicija ir joje sëdinèiais architek-tu Simonu Ramuniu ir skulptoriu-mi Juozu Burneika. Didþiosios

sistemos pusëje – „Mûzos / Þmo-nos“ ant 1961 m. fotografijos ið Èe-kanauskø buto Antakalnyje, kurprie V. E. Èekanausko suprojektuo-to staliuko sëdi Teresë Èekanaus-kienë ir Laimutë Cieðkaitë-Brëdi-kienë. Jei „Agentai / Kolegos“nurodytø á Didþiàjà sistemà, o „Mû-zos / Þmonos“ – á Maþàjà, nuoro-dos bûtø aiðkios ir gal net iliustra-tyvios. Taèiau sudëtos ðitaip, jos,matyt, nurodo á itin subtilø prasminásluoksná, kurá sunku sugauti. Kitojestendo pusëje á tokios pat vitrinos pa-naudotos „tamsiajai-slaptajai“ soviet-meèio pusei priminti. Èia sudëtostranskribuotos pokalbiø iðtraukos apiemaþus slaptus kambariukus: Didþio-sios sistemos pusëje – A. ir V. Nasvy-èiø projektuoto restorano „Neringa“rûsyje buvusià KGB radijo transliaci-jos patalpà, skirtà pasiklausymui, Ma-þosios – Nijolës Buèiûtës Donelaièiogatvëje Vilniuje projektuotame dau-giabutyje buvusá kambariukà tarnai-tei. Nors slaptumo dëmuo kalbantapie visus sovietmeèio reiðkinius yraneginèytinas, toks staigus sovietinës„mistikos“ áterpimas á skaidriai iðdë-liotà medþiagà itin suglumina.

Ðiaip ar taip, „Galimas moder-nizmas“ yra be galo daugiasluoks-në ir idealiai tarpdisciplininë paro-da, kad ir kaip banaliai skambëtø,uþkëlusi kartelæ (meninëms) paro-doms, norësianèioms kalbëti apiematerialø paveldà ir praeities kul-tûrines bendruomenes.

Paroda veikia iki geguþës 20 d.

Pasakoti architektûràA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Teatro ir gyvenimo properðos„(Uþ)kulisiai“ – Dmitrijaus Matvejevo paroda „Prospekto“ galerijoje

no gimimo – Matvejevas jose atstojair þiûrovà, ir fotografà – stebintá,fiksuojantá, vertinantá, besiþavintá irðmaikðtaujantá. Gana platus paro-dos objektø chronologinis laukasleidþia stebëti ir Matvejevo poþiû-rio á savàjà temà metamorfozes, ku-rios nëra susijusios su kokia nors li-nijine raida. Tai, kas já domino prieðkeliolika metø, savaip kartojasi irnaujausiose fotografijose. Fotografi-jø cikle „Aktorës prieð iðeinant á sce-nà“ tie poþiûrio skirtumai akivaiz-dþiausi – vienur tai ramus, sutelktaslaukimas, kitur – dinamiðkas pas-kutinis ðtrichas prieð patenkant á iðvisø pusiø apþvelgiamà vieðà erdvæ.

Kaip ir daugumos fotografijø,Matvejevo „Uþkulisiø portretø“ në-ra ko apraðinëti – visø pirma tai te-atro erdvëje besisukantys þmonës,o tik paskiau – gerai þinomi, atpa-þástami aktoriai. Ádomu palyginti jø

ávaizdþius, kuriamus viename ar ki-tame spektaklyje ir toje ribinëje erd-vëje, kur vyksta paruoðiamieji þmogaus-aktoriaus-personaþo transformacijø irmetamorfoziø etapai. Ðiose fotogra-fijose nëra filosofavimo, teatro ir gy-venimo santykiø apibendrinimo pre-tenzijø – kaip ir kasdien, kartaisdëmesá atkreipi á artimame planeesantá veidà, iðraiðkà, o kartais – ato-kiau iðnyranèià detalæ. Tai bûsenø irpoþiûriø ávairovë: kartais fotografasir þiûrovas prisileidþiamas arèiau,kartais – atvirai pozuojama, insce-nizuojant bûsenas, dalyvaujant tamtikrame spektaklyje iki spektaklio.

Matvejevas yra sukûræs peizaþø,portretø, o kai kuriais kûriniais ar-tëja arba patenka á ðiuolaikinio me-no erdves. Prieð keliolika metø, ruo-ðiant Lietuvos ekspozicijà Tarptautinëjescenografijos ir teatro architektûroskvadrienalëje Prahoje, jis ágyvendino

Þilvino Kempino idëjà – sukûrë ke-lis ðimtus Oskaro Korðunovo spek-taklio „P.S. byla O.K.“ fotografijø, ið-skaidæs teatriná vyksmà fragmentais,uþfiksuotais kas dvi minutes – tai bu-vo fonas scenografijos objektui, odrauge – fotografo priemonëmisáamþinto sceninio veiksmo kaleido-skopas. Realaus objekto bei vaizdosantykis naudojamas ir treèiojojeparodos dalyje – cikle „Kaimynai“.Èia þiûrovai ásileidþiami á kasdieny-bës spektaklio uþkulisius – virtuvæ,á kurià patenkant bûtina nusivalytikojas. Fotografo kaimynai – kaip iraktoriai: vieni atviresni, dràsesni,kiti – kiek sutrikæ, tarytum abejo-jantys privataus pasaulio, kasdienësegzistencijos pavieðinimu.

Praëjusá teatro sezonà DmitrijausMatvejevo vardas buvo áraðytas iraktorës Birutës Mar monospektak-lio „Unë“ afiðoje – jis yra ðio ðmaikð-

taus ir poetiðko reginio dailininkas,padëjæs ákûnyti paèios Unës Babic-kaitës tekstuose sukurtà savo mità.Rafinuoti á praeitá atsigræþæ vaizdaiskleidþia nostalgiðkà nespalvotà pri-siminimø ûkà. Jo fone DmitrijausMatvejevo „(Uþ)kulisiai“ blykèiojakaip nepagraþintos tikrovës proper-ðos – bûtina ðiuolaikinio teatriniopasaulio dalis.

Paroda veikia iki balandþio 28 d.

„Prospekto“ galerija (Gedimino pr. 43)

Dirba antradiená–penktadiená 12–18 val.,

ðeðtadiená 12–16 val.

Ekspozicijos fragmentas G . J U C E V I È I A U S N U O T R .

Dmitrijus Matvejevas. Rûta Jezerskytëprieð spektaklá „Moterø dainos“


D a i l ë

Rita Mikuèionytë

Parodos pavadinimas tapo nuo-roda pabûti privaèia sekle – eiti pas-kui savo prisiminimus ir kitø áþval-gas apie tapytojà Rûtà Katiliûtæ.Sàmoningai jos nekalbinau, tik pa-sitelkiau tris visiems prieinamus in-terneto ðaltinius, ið pirmo þvilgsnioparadoksaliai, net absurdiðkai kon-trastuojanèius, bet vis dëlto vienaskità darniai papildanèius – pernaimetø interviu „7md“ (Rûtà Katiliû-tæ kalbina Deima Kelias), prieð po-rà metø skelbtus prisiminimus apieraðytojà Viktorà Katiliø „Delfi“portale ir autorës kûrybos pristaty-mà Modernaus meno centro svetai-nëje. Bandydama gabalëliais iðkar-pyti skirtingø þmoniø teiginius,labiausiai norëjau sekti menininkësmintimis ir taip neakivaizdþiai taskelias valandas su ja pabûti.

Apie Rûtos Katiliûtës kûrybà yraraðæ garsûs lietuviø dailëtyrininkai –Alfonsas Andriuðkevièius, RamintaJurënaitë, Erika Grigoravièienë,Jurgita Ludavièienë ir kiti. Autorëspaveikslø fenomenas domino nevienà kultûrininkà: skaitëme, girdë-jome Laimos Kanopkienës, Alman-to Samalavièiaus, Viktorijos Daujo-tytës pasakymus. Tai rodo, kadRûtos Katiliûtës kûriniai tarsi pra-ðosi platesnio filosofo ar literatoþvilgsnio, kad jiems lyg ir ankðta dai-lëtyriniuose tekstuose. Prisimenu,kaip prieð porà deðimtmeèiø susipa-þinau su Rûta Katiliûte per raðytojoHerkaus Kunèiaus malonæ, paskuikalbëjomës, kai ji dirbo LDM Me-no paþinimo centre. Ir apie ðios pa-rodos atidarymà priminë man ne

Ketvirtas matavimasRûtos Katiliûtës paroda „De – fragmentacija. Kiekvienà rytà save atrandu ið naujo“ VDA „Titaniko“ ekspozicijø salëse

kuris kolega, o Lietuvos edukolo-gijos universiteto vokieèiø kalbosdëstytoja Graþina Drossiger. ApieRûtà Katiliûtæ iðgirstu ið daugelioskirtingø srièiø intelektualø: jos pa-rodos traukia ðviesuomenæ...

Kartais Rûtà Katiliûtæ matyda-vau netoli mano namø esanèiameprekybos centre su pagyvenusia, betguvia moterimi, spëju, Mama (be-je, jai tuomet turëjo bûti gerokaidaugiau kaip devyniasdeðimt). Abiman bûdavo labai graþios, kiekvie-na kaip savo amþiaus tobulumo iko-na: smulkaus sudëjimo, plastiðkø ju-desiø, ðviesaus gymio ir þydrø akiø...(Dabar galvoju, kad turbût neatsi-tiktinai jas ten matydavau: átariu nevienà tapytojos kulinariná ðedevràaptinkanti internetiniuose „geruo-se receptuose“, o ir ponia Elena ka-daise yra prasitarusi, kad jos mëgs-tamas leidinys – „Ðeimininkë“.) Jeiatmintis nepaveda, matydavau Rû-tà Katiliûtæ einanèià ir su pradinu-ku ar jaunesniøjø klasiø mokiniu(greièiausiai vaikaièiu), daþniausiaigyvai kaþkà pasakojanèià, kaip vi-sada jaunatviðkà su maþa kuprinë-le ant peèiø. Tikriausiai toji pasa-kotojo dovana ið Tëvelio, raðytojoViktoro Katiliaus. Rûta Katiliûtë sumeile atsimena, kaip stengdavosiið ryto jo neuþkalbinti, kad nepa-vëluotø á mokyklà. Polinkis á me-nus, manau, taip pat ið ðeimos – ga-lime prisiminti ir raðytojo pomëgápieðti, ir jo seserá dailininkæ Juzæ,kuri baigë Kauno meno mokyklà,paskui per karà emigravo á Vakarus.Turbût dël to ðiandien kalbame irapie treèiàjà menininkø kartà, duRûtos Katiliûtës sûnus Jankus – vi-

deomenininkà Karolá ir tapytojàMartinà.

Perskaièiusi parodos pavadinimà„De – fragmentacija. Kiekvienà ry-tà save atrandu ið naujo“ ir suþino-jusi, kad jos kuratorë – dailëtyrinin-kë Julija Petkevièienë, pirmiausiasusimàsèiau, kiek lemiantis yradviejø skirtingø kartø bei patirtiesþmoniø bendradarbiavimas ir ar ðis„de“ nëra tik naujojo amþiaus pa-diktuotas, logiðkai prikabintas svar-muo. Þiûrëdama á Rûtos Katiliûtëspaveikslus, visuomet jutau ne tuðtu-mà, o pilnatvæ, maèiau ne pavieniusdominuojanèiu melsvu, rausvu, gels-vu ar pilkðvu koloritu padengtus re-alybës segmentus, o visø gyvenimospalvø kaleidoskopà. Todël ir drás-tu abejoti deklaruojama „de“ at-skirtimi ir jos utopine magija. Kitavertus, pasidalindama savo menkapersonaliniø parodø kuravimo pa-tirtimi (ðiuo klausimu, matyt, dau-giau papasakotø Laima Kreivytë),galiu pasakyti, kad dailëtyrininkovaidmuo èia yra labai santykinis:kartais rûpiniesi viskuo, pradedantdarbø etiketëmis ir baigiant visapu-siðka parodos sklaida, o kitàkart tikmeiliai ðildaisi genialios kûrybosspinduliuose.

Kopdama á antràjá „Titaniko“aukðtà ið anksto þinojau, kad ðákartRûtos Katiliûtës paroda „kitokia“:kaip kolegos áspëjo, ji nebe „þydra“ar „rausva“, o nuostabiai „spalvo-ta“. Manau, kad taip autorë lyg darkartà permàsto vaikystës áspûdþius,tarsi ið naujo iðsitraukdama senusspalvotus stiklelius, pro kuriuos ka-daise mëgo þvelgti á debesis. Ðis pra-eities persvarstymas yra toks elegan-tiðkas, intelektualus ir aristokratiðkaskaip melsvieji ðeðëliniai autoportre-tai – tolimas atgarsis ankstyvos jau-nystës atodûsiø, slapstanèiø Michai-lo Vrubelio demonizmà ir EdvardoGriego romantizmo proverþius.

Ðià Rûtos Katiliûtës parodà ver-tinèiau kaip ypatingà sëkmæ, kuriàlëmë kinematografinis jos tapybosefektas. Ketvirtàjá matavimà, kurádar prieð ðimtmetá drobëje mecha-

niðkai bandë atkurti futuristai, ta-pytoja paverèia dinamiðka paveiks-lo vidaus ðviesa, kintanèia èia pattavo akyse. (Skeptikams patariuprie pasirinkto darbo nenumaldo-mai spragsëti fotoaparatu ir po topaþiûrëti eksperimento rezultatus.Mano patyrimo iðdava – visi skir-tingi to paties darbo reprodukavi-mo variantai. Beje, kuo didesnëspauzës tarp spragtelëjimø fotoapa-ratu, tuo akivaizdesni kitimai, kaitik ið kompoziciniø detaliø atpaþás-ti, jog fiksuotas vienas darbas). Pa-tikëkit, paveikslai gyvi.

Kuo ilgiau þiûrëjau á Rûtos Kati-liûtës kûrinius, tuo labiau apimda-vo sakralios didybës jausmas, lyg kàtik kûnà palikusi siela skrajotø tarpþemës ir anapusybës, miglotai pri-simindama þemiðkojo pasaulio at-spindþius. Autorë tarsi aiðkiaregëskenuoja bûsenø auras, tapydamasklindanèià bûvio ramybæ ir pozityviainuteikianèius energetinius laukus.Pailsëjau, atsigavau ir ásikroviau.

Labai laukiau susitikimo su ru-dais paveikslais ið „Paþaislio“ cik-lo. Þiûrëdama á juos tarsi vaikðèio-jau muziejinës tapybos pavirðiumi,uodþiau mediniø baþnyèios klaup-tø sugertus kvapus, maèiau sunkausabito raukðles ir saulës spindulëlápro baþnyèios kupolà. Prisiminiaumëlynà M.K. Èiurlionio visatos sû-kurá ið „Pasaulio sutvërimo“.

Paprastai Rûtos Katiliûtës abst-rakcijas gretiname su vokieèio Got-thardo Graubnerio ir amerikieèioMarko Rothko darbais. Palyginti sujais, jos tapyba yra daug subtilesnëir emocingesnë, tad dailininkësabstrakcijose sukurtos sielos kelio-nës niekas nepakartos. MatydamaGotthardo Graubnerio debesø „pa-galves“, kaþkodël þvelgiu á pasaulávokieèiø naikintuvo piloto akimis,todël jauèiu nerimà ir hipnotizuo-janèià traukà þemyn, bet atsimuðu á„lediná“ paveikslo pavirðiø. O daik-tø idëjø ir esmës tapytojas MarkasRothko, iðsiskiriantis sodria, netklampia, „sunkia“ tapyba, manau,puikiai iliustruoja gaivaliðkumu ir di-

dingumu pasiþymintá amerikietiðkomeno fenomenà, kuriuo kadaise taipdþiaugësi britas Edwardas Lucie-Smithas. Tai tarsi muskulinistinëskûrybos atitikmuo, daþnai propa-guotas mûsø profesûros suprieðinantjà su jautria ir „susmulkëjusia“, t. y.„moteriðka“, tapyba. Dësninga, kaddaugelá gabiøjø lietuviø kûrëjø mo-kytojai vyrai vis tiek skatino ne ta-pyti, o dirbti su vaikais ávairiose ðvie-timo ástaigose ir edukaciniuosecentruose (kryptingai palaikomasðeimos ir virtuvës sindromas). Bet irtam atsilaikyti ámanoma, ypaè jei esiEglë, nesvarbu, Þalèiø Karalienë,Ridikaitë ar Gineitytë.

Dar vienas iðskirtinis Rûtos Kati-liûtës tapybos bruoþas – jos skaidru-mas, tiesioginë spalvos ir ðviesos jung-tis, greièiausiai autorës iðtyrinëta darstudijuojant vitraþà. Siedama PaulioGauguino, Henri Matisse’o koloris-tinius atradimus ir spalvinës klausosmoduliacijas su Vasilijaus Kandins-kio, Paulio Klee þenklø ritmika irspalvø kodais, Rûta Katiliûtë, manomanymu, atveria naujà tapybos kai-tos tarpsná, iðmainydama iðoriná„miglos“ rûbà á Leonardo sfumatoir rytø panteizmo kvintesencijà.

Paroda patraukia dëmesá puikiaekspozicija (dëkui autorei, parodoskuratorei ir parodø organizatoriui Li-nui Blaþiûnui), padedanèia atskleistitapytojos pasaulëvaizdá ir tapybosspecifikà. Tai nepriekaiðtingai ritmið-kai iðdëstyta paveikslø „grandinë“,sukurianti spalvinio pulsavimo áspû-dá kaitaliojant subtiliø tonø ir inten-syviø dëmiø monochromijas. Erd-væ pagyvina ir dvigubi paveikslai,vienoje salëje pabrëþiantys Mairo-nio gatvës perspektyvas, kitoje at-liekantys salës atsklandos vaidme-ná. Matome ir paveikslø dydþiøávairovæ, ir retrospektyvines uþma-èias siekianèià Rûtos Katiliûtësbraiþo plëtotæ.

Paroda veikia iki balandþio 28 d.

„Titanikas“ (Maironio g. 3, II aukštas)

Dirba antradiená–ðeðtadiená 12–18 val.

Ekspozicijos fragmentai L . B L A Þ I Û N O N U O T R A U K O S


K i n a s

Prieð savaitæ Paryþiuje paskelbtigeguþës 16 d. prasidësianèio 65-ojoKanø kino festivalio konkurso fil-mai. Ið 1779 pateiktøjø á svarbiau-sià pasaulyje kino konkursà atrink-tas 21 filmas. Italø reþisieriausNanni Moretti („Turime popieþiø“)vadovaujamas þiuri ið jø rinks ge-riausià. Kitaip nei Berlyno kino fes-tivalis, Kanai nesibodi amerikieèiøkino. Ðiemet konkursinëje progra-moje bus parodyti net ðeði JAV su-kurti filmai. Panaðiai pristatyta irPrancûzija, nors tai daugiausia ben-dros gamybos juostos.

Konkursinëje programoje – nevieno ankstesniø Kanø nugalëtojøfilmai. Austrø reþisierius Michae-lis Haneke („Auksinë palmës ðake-lë“ uþ „Baltà kaspinà“) pristatys ka-meriná filmà „Meilë“ („Amour“),kuriame vaidina prancûzø kino ve-teranai Jeanas-Louis Trintignant’as,Emmanuelle Riva ir Isabelle Hup-pert. Filme pasakojama insulto ið-tiktos moters istorija. Britø reþisie-riaus Keno Loacho („Vëjas,siûbuojantis mieþius“) Ðkotijoje fil-muota komedija „Angelo dalia“(„The Angel’s Share“) – jau septy-nioliktas Kanø kino festivalyje ro-domas reþisieriaus filmas. 1997 m.uþ filmà „Vyðniø skonis“ „Auksinepalmës ðakele“ apdovanotas Iranoreþisierius Abbasas Kiarostami sa-vo naujausià filmà „Like Someonein Love“ kûrë Japonijoje. Jo hero-jai – ðiuolaikinio didmiesèio gyven-tojai – tradicijø saugotojas, univer-siteto eruditas, jauna studentë irpavydus jaunuolis.

Garsûs, þinomi, apdovanoti„Auksinës palmës ðakelës“ kandidatai

Konkurse daug garsiø vardø.Naujausiame Davido Cronenbergo(„Pavojingas metodas“) filme „Cos-mopolis“ pagrindiná vaidmená suvai-dino Robertas Pattinsonas, po „Sau-lëlydþio“ tapæs jaunøjø þiûrovønumylëtiniu. Filmas sukurtas pagalDono DeLillo romanà ir pasakojaapie turtuolá, per visà Manhatanà ið-sirengusá pas kirpëjà. Pattinsonopartnerë „Saulëlydyje“ Kristen Ste-wart vaidina kitame konkurso fil-me. Tai garsaus brazilø reþisieriausWalterio Salleso ekranizuotas kla-sikinis Jacko Kerouaco bitnikø ro-manas „Kelyje“ („On the Road“).Garsiausio ðiø dienø Meksikos re-þisieriaus Carloso Reygadaso filmas„Post Tenebras Lux“ – tai pusiau au-tobiografinë drama, kurios veiks-mas nukels á Meksikà, Anglijà, Is-panijà ir Belgijà – vietas, kur gyvenoreþisierius.

Kanuose apdovanoto „Apaðtalo“reþisierius Jacques’as Audiard’as

parodys ekscentriðkà meilës istori-jà „Kaulai ir rûdys“ („Un gout derouille et d’os“), kurioje pagrindinávaidmená sukûrë Marion Cotillard.Ne vienà Kanø apdovanojimà pel-niusio devyniasdeðimtmeèio prancû-zø Naujosios bangos veterano Alai-no Resnais filmà „Jûs dar niekonematëte“ („Vous n’avez encore rienvu“) ákvëpë Jeano Anouilh’aus pje-së „Euridikë“. Filmo herojai – ak-toriø trupë, kuri susirenka iðgirstipaskutinæ mirusio dramaturgo va-lià. Juos vaidina Mathieu Amalri-cas, Michelis Piccoli, Lambert’asWilsonas ir nuolatiniai Resnais ak-toriai Sabine Azema, Pierre’as Ar-diti. Pirmasis po 1999 m. sukurtasprancûzø kino enfant terrible LeosoCaraxo filmas „Dieviðki motorai“(„Holy Motors“) sukurtas anglø kal-ba, jame vaidina reþisieriaus filmuo-se iðgarsëjæs Denis Lavant’as.

Garsus austrø dokumentinio ki-no kûrëjas Ulrichas Seidlis konkur-se pristatys pirmàjà savo vaidybinës„Rojaus trilogijos“ dalá „Rojus:meilë“ („Paradies Liebe“). Tai pa-sakojimas apie penkiasdeðimtmetæsekso turistæ, kuri vyksta á Kenijà.Vienas danø „Dogmos ’95“ kûrëjøTomas Vinterbergas konkurse pa-rodys filmà „Medþioklë“ („TheHunt“). Danø kino þvaigþdë Mad-sas Mikkelsonas filme vaidina vy-rà, apkaltintà nusikaltimu, kurio jisnepadarë. Matteo Garrone, dar vie-nas Kanø laureatas, apdovanotasDidþiuoju prizu uþ filmà „Gomo-ra“, ðiemet konkurse parodys filmà„Realybë“ („Reality“), kurio hero-

jai – televizijos realybës ðou „Didy-sis brolis“ dalyviai.

Ðiemet Kanø konkurse bus ir fil-mø ið Vidurio bei Rytø Europos.Prieð penkerius metus „Auksinepalmës ðakele“ uþ filmà „4 mëne-siai, 3 savaitës ir 2 dienos“ apdova-notas rumunas Cristianas Mungiupristatys filmà „Uþ kalvø“ („Dupadealuri“). Filmas sukurtas pagal Ta-tianos Niculescu-Bran dokumenti-næ prozà ir pasakoja apie dviejømerginø draugystæ. Po daugeliometø jos vël susitinka. Viena tapovienuole, kita gyvena Vokietijoje.

Sergejaus Loznicos konkursiniofilmo „Migloje“ („V tumane“) fil-mografijoje, tarp ðaliø gamintojøkartu su Baltarusija, Rusija, Vokie-tija, Olandija nurodyta ir Lietuva.Antrasis vaidybinis garsaus doku-mentininko filmas – baltarusiø raðy-tojo Vasilio Bykavo apysakos ekrani-zacija. Veiksmas nukelia á 1942-uosius,vokieèiø okupuotà Baltarusijà. Fil-mo herojø Suðenià partizanai kalti-na bendradarbiavimu su okupantais.Jam paskelbtas mirties nuospren-dis. Taèiau jo vykdytojai patys pa-tenka á spàstus, o Suðenia bus pri-verstas rinktis, kieno jis pusëje –gërio ar blogio.

Kanams naujø filmø uþbaigti ne-spëjo amerikieèiai Terrence’as Malic-kas, Paulas Thomas Andersonas irWoody Allenas. Festivalá atidarysWeso Andersono filmas „Pilnatieskaralystë“ („Moonrise Kingdom“)apie ásimylëjusiø dvylikameèiø po-rà, kuri nusprendþia pabëgti ið na-mø. Filme vaidina Billas Murray’us,

Kronika

Paskelbti „Sidabrinësgervës“ nominantai

Ðá pirmadiená buvo oficialiai pa-skelbti Lietuviø kino akademijosapdovanojimø „Sidabrinë gervë“nominantai. Ðiemet atsisakyta no-minacijos uþ geriausià scenarijø.Laimëtojai ir „Auksinës gervës“,skiriamos uþ gyvenimo nuopelnus,laureatas bus paskelbti geguþës 13dienà iðkilmingoje apdovanojimøceremonijoje, kuri vyks Nacionali-niame dramos teatre.

Pateikiame nominantø sàraðà.

Metø geriausias pilnametraþis vai-dybinis filmas

„Tadas Blinda. Pradþia“ (reþ. Do-natas Ulvydas, prodiuseris ÞilvinasNaujokas, „Tauras Kino Namai“)

„Mieganèiø drugeliø tvirtovë“(reþ. Algimantas Puipa, prodiuserëUljana Kim, Uljanos Kim Studija)

„Narcizas“ (reþ. Dovilë Gasiû-naitë, prodiuserë Teresa Zibolienë,„Ketvirta versija“)

Metø geriausias trumpametraþisvaidybinis filmas

„Laikinai“ (reþ. Jûratë Samulio-nytë, prodiuserës Jurga Gluskinie-në, Giedrë Beinoriûtë, „Monoklis“)

„Draudþiami jausmai“ (reþisie-rius ir prodiuseris Deimantas Nar-kevièius)

„Deðimt prieþasèiø“ (reþ. An-

Bruce’as Willisas ir Edwardas Nor-tonas. Bradas Pittas vaidina AndreDominiko gangsteriø filme „Nuþu-dyk juos ðvelniai“ („Killing ThemSoftly“), Lee Danielso filme „Laik-raðtininkas“(„The Paperboy“) apieþurnalistà, gráþusá á gimtàjà Floridàtirti nuteisto mirti kalinio bylos, nestiki jo nekaltumu, vaidina NicoleKidman, Matthew McConaughey,Zacas Efronas, Johnas Cusackas.Matthew McConaughey taip patpamatysime Jeffo Nicholso filme„Mudas“ („Mud“) – èia jis vaidinabëglá nusikaltëlá Mudà, kuris susi-draugauja su keturiolikmeèiu berniu-ku. Bus parodytas ir Johno Hillcoatovesternas „Girèiausia apskritis pa-saulyje“ („Lawless“) apie tris bro-lius, prohibicijos laikais sumaniu-sius verstis alkoholio kontrabanda.

Á Kanø konkursà atrinkti ir du fil-mai ið Pietø Korëjos. Hong SangSoo filme „Kitoje ðalyje“ („Da-reunna-ra-e-suh“) pagrindiná savæs irmeilës svetimoje ðalyje ieðkanèiosmoters vaidmená suvaidino Isabel-le Huppert, Im Sang-Soo filmo „Pi-nigø skonis“ („Do-nui mat“) hero-jus – jaunas ambicingas vyriðkis,kuris mano, kad visko gyvenime jampadës pasiekti pinigai.

Taip pat á konkursà pateko egip-tieèio vaidybiniø ir dokumentiniøfilmø autoriaus Yousry Nasrallahfilmas „Po mûðio“ („Baad el maw-keaa“) – vaidybinis pasakojimas apiedviejø þmoniø susitikimà Tahriroaikðtëje.

PARENGË Þ . P.

drius Blaþevièius, prodiuserë Ma-rija Razgutë, „Èiobreliai“)

Metø geriausias pilnametraþisdokumentinis filmas

„Raminas“ (reþ. Audrius Stonys,prodiuseris Uldis Cekulis, „Uku-Films“)

„Stebuklø laukas“ (reþ. MindaugasSurvila, prodiuserës Jurga Gluskinie-në, Giedrë Beinoriûtë, „Monoklis“)

„Kaip mes þaidëme revoliucijà“(reþ. Giedrë Þickytë, prodiuserëDagnë Vildþiûnaitë, „Just a mo-ment“)

Metø geriausias trumpametraþisdokumentinis filmas

„Specialistë“ (reþ. Giedrë Beino-riûtë, prodiuserës Jurga Gluskinienë,Ilona Bièevska, „Monoklis“, „AvantisPromo“ (Latvija), „Arte France“,„Alegria productions“ (Prancûzija)

„Dievas sukûrë viskà, iðskyrus ki-limà“ (reþ. Mikas Þukauskas, Gin-tarë Valevièiûtë, prodiuseris JuozasJavaitis)

„Naðlaitynas“ (reþ. Albina Griniû-të, prodiuseriai Irma Puþauskaitë, Vy-gantas Kirejevas, Margarit Gajane Ka-latshjan Kirejeva, „Nerutina“ ir„Benjamin River Productions“ (Estija)

Metø geriausias animacinis filmas„Nepriklausomybës diena“ (reþ.

Urtë Budinaitë, prodiuseris Valen-tas Aðkinis, „Vilanima“)

„Puntuko akmuo“ (reþisierius irprodiuseris Antanas Skuèas)

„Vienos dalies fantazija“ (reþ.Greta Stanèiauskaitë, prodiuserisValentas Aðkinis, „Vilanima“)

Metø geriausias televizijos filmas„Vyno kelias“ (reþ. Raimundas

Banionis, Alvydas Ðlepikas, Mari-na Kulumbegaðvili, prodiuseris Ro-landas Skaisgirys, „Videometra“)

„Vienintelis, nepakartojamas irpaskutinis“ (reþ. Linas Augutis,„Era Film“, LRT)

„Ledo vaikai“ (reþ. Justinas Lin-gys, prodiuseris Algirdas Þvinake-vièius, „TV Europa“)

Metø geriausias reþisieriaus darbasAlgimantas Puipa („Mieganèiø

drugeliø tvirtovë“)Audrius Stonys („Raminas“)Mindaugas Survila („Stebuklø

laukas“)Metø geriausias aktoriaus vaidmuoMantas Jankavièius („Tadas Blin-

da. Pradþia“)Marius Repðys („Deðimt prieþas-

èiø“)Vainius Sodeika („Paskutinë me-

daus mënesio diena“, reþ. Rokas El-termanas, ir „Jo silikoninë siela“,reþ. Dþiugas Ðëma)

Metø geriausias aktorës vaidmuoMiglë Polikevièiûtë („Paskutinë

medaus mënesio diena“)Vaiva Mainelytë („Giminës. Po dvi-

deðimties metø“, reþ. Saulius Vosylius)Janina Lapinskaitë („Mieganèiø

drugeliø tvirtovë“)Metø geriausias epizodinis vaidmuoElzë Gudavièiûtë, Giedrë Gied-

raitytë, Miglë Polikevièiûtë („Mie-ganèiø drugeliø tvirtovë“)

Asmik Grigorian („Narcizas“)Severija Bielskytë („Laikinai“)Metø geriausias epizodinis akto-

riaus vaidmuoDonatas Banionis („Tadas Blin-

da. Pradþia“)Arûnas Storpirðtis ir Adolfas Veèers-

kis („Mieganèiø drugeliø tvirtovë“)Vidas Petkevièius („Tadas Blin-

da. Pradþia“)Metø geriausias operatoriaus darbas

Ramûnas Greièius („Tadas Blin-da. Pradþia“)

Audrius Kemeþys („Raminas“)Feliksas Abrukauskas („Ryba“,

reþ. Vytautas Dambrauskas)Metø geriausias profesinës meist-

rystës darbasÞilvinas Naujokas uþ sëkmingiau-

sio ir þiûrimiausio lietuviðko filmo „Ta-das Blinda. Pradþia“ prodiusavimà

Linas Dabriðka ir Jonas Sunklo-das (UAB „Madstone“) uþ profe-sionalius baigiamuosius darbus(„Deðimt prieþasèiø“, „Laikinai“,„Paskutinë medaus mënesio diena“,„Kaip mes þaidëme revoliucijà“,„Dievas sukûrë viskà, iðskyrus kili-mà“, „Naðlaitynas“, „Specialistë“)

Mindaugas Survila („Stebuklølaukas“) uþ profesiná pasiaukojimà

Metø geriausias kompozitoriausdarbas

Giedrius Puskunigis („Narcizas“)Kipras Maðanauskas („Tadas

Blinda. Pradþia“)Titas Petrikis („UB Lama“, reþ.

Eglë Vertelytë)„Sidabrinis kiauðinis“ geriausiam

metø studentø darbui„Anima Animus“ (reþ. Jurgis Ma-

tulevièius, LMTA 3 kurso bakalauras)„Jo silikoninë siela“ (reþ. Dþiugas

Ðëma, „Skalvijos“ kino akademija„Sugráþtant“ (reþ. Giedrius Ta-

moðevièius, LMTA 2 kurso baka-lauras)

PAGAL RENGËJØ INF.

„Mieganèiø drugeliø tvirtovë“


Amerikieèiø aktorius LievasSchreiberis vaidino deðimtyse po-puliariø Holivudo filmø, jis net fil-mavosi Lietuvoje – suvaidino vienàið broliø partizanø Bielskiø Edwar-do Zwicko filme „Pasiprieðinimas“,bet neatsisako ir minties kada norsatsiduoti reþisûrai. LNK (29 d. 00.30)parodys kol kas vienintelá jo reþisuo-tà filmà „Nepaprasta kelionë“ (2005).Jo herojus jaunas amerikietis Dþona-tanas, kurá suvaidino Elijah Woodas(„Þiedø valdovas“), vyksta á Ukrai-nà, norëdamas surasti moterá, iðgel-bëjusià jo senelá nuo naciø. Bet ið patpradþiø kelionë pakryps keistai. Dþo-natano laukia daugybë susitikimø,kurie jam padës suprasti draugystësesmæ ar net meilæ.

„Neáprasta kelionë“ – JonathanoSafrano Foerio autobiografinio ro-mano ekranizacija, jo autorius taippat trumpam pasirodo filmo pra-dþioje. Schreiberis yra sakæs, kadromanas jam pasirodæs ið paèiøkeisèiausiø ir juokingiausiø, kokiusbuvo skaitæs: „Mes sekame du fun-damentaliai skirtingø kultûrø per-sonaþus, kurie a priori negali turëtinieko bendra, bet atranda gilø dva-siná ir emociná ryðá.“ Schreiberio se-nelis taip pat buvo ið Ukrainos, to-dël Foerio knygoje jis pamatë save.Ukrainà Schreiberis filmavo Èeki-joje, bet „Nepaprastoje kelionëje“vaidina ir ukrainieèiai, net visa folk-pankroko grupë „Gogol Bordello“.

Prancûzø ir Izraelio komedijos„Labas ir sudie!“ (LTV, 29 d. 21.15)herojë Þizelë (Fanny Ardant) taippat ieðko savo þydiðkø ðaknø. Pen-kiasdeðimtmetë moteris palieka Pa-ryþiø, kur jai viskas klostosi puikiai:profesinë karjera, finansinë padë-tis, butas prestiþiniame rajone, irpersikelia á Izraelá. Bet nuo pat at-vykimo ji iðgyvena nemaloniasstaigmenas, nes èia kitoks gyveni-mo bûdas, o Paþadëtoji þemë neat-rodo tokia idiliðka kaip bûnant Pa-ryþiuje. Ðvelniai tariant, prancûzøkritikai nebuvo atlaidûs ðiam Gra-

Geriau tegu vaidina zombiusKrësle prie televizoriaus

hamo Guit filmui, taèiau jei patin-ka Ardant ir Gerard’o Depardieuduetas, galima surizikuoti.

Jei pasiilgote gero, bet negailes-tingo kino, verta prisiminti 1992-ai-siais daugumà þiûrovø ðokiravusáAbelio Ferraros „Blogà policininkà“(LTV2, geguþës 2 d. 23 val.). Korum-puotas policininkas, vis giliaugrimztantis á narkotikø jaudulá ir pa-vojus, – vienas geriausiø Harvey Kei-telio vaidmenø. Sunku patikëti, betfilmavimas truko tik aðtuoniolika die-nø, o psichologiðkai „iðeiti“ ið sunkausvaidmens Keiteliui padëjo „Pasiutæðunys“, beje, pasirodæ ekranuose kar-tu su „Blogu policininku“.

Man geriausias bûdas atsipalai-duoti – siaubo filmai. Carterio Smitho2008 m. „Griuvësiai“ (LNK, 28 d.,00.30) paþadins archetipiðkiausiasvaikystës baimes, kad á tavo kûnàgali ásismelkti kaþkas svetimas. Fil-mo herojai – Meksikoje atostogau-jantys jaunuoliai. Kai vienas ið jø pa-slaptingai iðnyksta majø piramidëje,jo ieðkantys draugai randa keistà au-galà. Jie paþadins augalo apetità. Busdaug kraujo ir tikrai baisu.

„Paramount“ studija „Griuvë-siams“ sukûrë alternatyvià reklami-næ kampanijà. Viename tinklalapyjeatsirado puslapis þmogaus, tvirtinu-sio, kad jo rankoje gyvena augalas.Buvo ádëtas net keliø minuèiø filmas,kuriame matyti, kad kaþkas þalia ju-da po þmogaus oda.

Manau, kad pas mus panaði re-klama taip pat sulauktø dëmesio.Gal net aukðtosiose mokyklose at-sirastø nauji kursai apie tai, kas gy-vena po mûsø oda. Sekmadiená LNKþiniose pamatæs Ðiauliø universite-to studentus ir dëstytojus, ðvytinèiaisveidais tvirtinanèius, kad delno li-nijos jiems nemeluoja ir jie labaidaug suþinojo apie save, supratau,kad ðvietimo reforma, apie kuriàdaug kalbëjo ministras Gintaras Ste-ponavièius, ávyko. Jos vaisiai subren-do labai greit. Ðiauliø universitetedëstoma chirologija, bet, manau, ir

kituose rastume panaðiø „mokslø“.Kad ir apie zombius.

LNK (27 d, ðiànakt, 01.20) paro-dys Zacko Snyderio „Numirëliø auð-rà“ – 2004 m. sukurtà klasikinio Ge-orge’o A. Romero siaubo filmoperdirbiná. Filmo siuþetas áprastas:koðmaras prasideda vienà rytà, kaiþmonijà uþpuola kraujo iðtroðkæzombiai. Nedidelë grupë þmoniøuþsibarikaduoja prekybos centre.Reþisierius siekë kuo realistiðkes-niø zombiø, todël papraðë policijoslavonø nuotraukø. Kai gerai jas ið-studijavo kartu su filmo dailininku,filmo zombiai buvo padalyti á keliaskategorijas. Ið viso jø filme beveik 3tûkstanèiai. Zombius vaidinti buvo pa-kviesti ir specifiniø leidiniø þurnalis-tai. Manau, kad tai puiki idëja. Minty-se iðkart ásivaizdavau, kaip atrodytøvirtæ zombiais populiariø lietuviðkølaidø vedëjai ar kriminaliniø kroni-kø þurnalistai. Kaip nulieti!

Neilo Jordano filmo „Nepalauþia-ma dràsa“ (LNK, 29 d. 21 val.) hero-jë Erika dirba radijuje. Ji renka Niu-jorko garsus bei istorijas ir pasakojajas laidoje „Street Walk“. Vienà nak-tá Erikà ir jos suþadëtiná uþpuola Cen-triniame parke. Suþadëtinis negyvas,Erika sunkiai gydosi þaizdas. Mies-tas, kurá ji taip mylëjo, kelia baimæ.Todël Erika nusiperka ginklà ir pra-deda þudyti agresyvius piktadarius.

Pagrindiná vaidmená sukûrë Jo-die Foster. Tuo, manau, viskas pa-sakyta. „Nepalauþiamos dràsos“kûrëjams pavyko bent ið dalies su-lauþyti panaðiø filmø apie vieniðuskerðytojus, perþengianèius gërio irblogio ribà, schemas. Filme akcen-tuojamas moteriðkasis istorijos lyg-muo. Herojës metamorfozæ origina-liai perteikia operatoriaus Philippe’oRousselot kamera.

Jei ið ateinanèios savaitës televi-zijos programø bandysite suprasti,ar geguþës 1-oji yra ðventinë diena,pasijusite keistai. Vienos televizijosTarptautinæ darbo dienà rodys ðven-tinæ programà, kitos – áprastà. Ma-

tyt, proletariðkos ðventës kai ku-rioms ið jø kelia átarimà. Uþtat alausgamintojø inicijuotà Joniniø laisva-diená pripaþásta kiekviena.

Taèiau jei geguþës 1-osios rytàpraleisite prie televizoriaus, nenu-sivilsite. LNK (1 d. 8.10) parodysWeso Andersono animaciná filmà„Ðaunusis ponas Lapinas“ (2009).(Beje, naujas ðio reþisieriaus filmasðiemet atidarys Kanus.) Filmas su-kurtas pagal Roaldo Dahlio knygàir pasakoja apie gudrià lapiø ðeimy-nà, kuri gadina gyvenimà valstie-èiams. Ponas Lapinas ne tik gudrus,bet ir kupinas tuðtybës.

Rengdamasis filmui, reþisierius gy-veno Dahlio namuose Anglijoje, jamnet buvo leista paimti á rankas iðliku-sius rankraðèius, tiesa, prieð tai archy-vininko akivaizdoje nusiplovus sumuilu rankas, apsimovus pirðtines.

Andersonas þavisi senàja anima-cija ir tarp daugybës savo ákvëpimoðaltiniø mini 1941 m. VladislovoStarevièiaus sukurtà „Lapino roma-nà“. Pastarasis filmas, kaip ir „Ðau-nusis ponas Lapinas“, kurtas stopmotion metodu, o Starevièiaus lë-lës buvo padarytos ið tikros gyvûnøodos. Jos atrodo ir ðiek tiek keis-tos, ir natûralistiðkos. Tokio efektosiekë ir Andersonas. Jis norëjo, kadgyvûnø bruoþai bûtø stilizuoti, betne taip, kaip vaikiðkuose filmuose.„Ðauniojo pono Lapino“ persona-

þai labiau suaugæ ir sudëtingesni,bet filmas dvelkia senosios anima-cijos nostalgija. Ið celofano paga-mintas filmo vanduo net jaudina –bent jau mane.

Nostalgija, manau, padvelks ir re-èiausiai rodomas lietuviðkas filmas –1965 m. Algimanto Mockaus ir Vy-tauto Grivicko sukurta „Eglë – þal-èiø karalienë“ (LTV2, 28 d. 21.40).Tai á ekranà perkeltas, bet beveikiðimtinai paviljone nufilmuotasEduardo Balsio baletas, prieð tai su-laukæs didelio pasisekimo Valstybi-nio operos ir baleto teatro scenoje(dabar LNOBT). Eglæ ðoko tuome-tinë lietuviø baleto prima Leokadi-ja Aðkelovièiûtë. Marijana Malcie-në 1974 m. pasirodþiusioje „Lietuvoskino istorijos apybraiþoje“ raðë:„Ypatingas dëmesys buvo skirtasspalvai. Spalvinis filmo sprendimasturëjo paklusti muzikinei partitûrai,tapti vienu svarbiausiu jo dramaturgi-jos komponentø. Filmo dailininkams(J. Èiuplys, D. Mataitienë, P. Ilgûnas)ir vyr. operatoriams (A. Digimas,A. Mockus) teko nelengvas uþdavi-nys.“ Þinodamas, kad daugumos lie-tuviðkø filmø spalvos iðnyko, o nau-jø restauruotø kopijø sulauksimelabai negreit, filmo laukiu su neri-mu. Bet prisiminimai apie spalvasjuk taip pat brangûs?

Jûsø –

JONAS ÛB IS

Anonsai

„Europos kinas ir dienà,ir naktá“

Festivalis „Europos kinas ir die-nà, ir naktá“ ðiemet jau aðtuntà kar-tà vyko Panevëþyje. Pirmosiomisgeguþës dienomis jis persikels á Vil-niø, „Skalvijos“ kino centrà. Èiabus parodyti 2010–2011 metais su-kurti ðeði filmai ið Ispanijos, Slova-kijos ir Serbijos.

Garsaus ispanø reþisieriaus AgustîVillaronga filmas „Juoda duona“(„Pa negre“, Ispanija, 2010) perkelsá sunkius pokario metus Kataloni-joje. Vienuolikmetis berniukas An-drë, kurio tëvai atsidûrë tarp tø, ku-rie pralaimëjo pilietiná karà, randamiðke vyro ir jo sûnaus kûnus. Kaivietos valdþia apkaltina berniuko të-và, norëdamas jam padëti, Andrëpats pradeda tyrimà. Berniukas su-pranta, kad melo persmelktame su-augusiøjø pasaulyje reikia bûti labaiatsargiam. Norëdamas iðgyventi, jis

iðduos savo ðaknis. Ginèai apie Pi-lietiná karà iki ðiol drebina ispanø vi-suomenæ, todël visai nekeista, kad„Juoda duona“ pelnë ne vienà ispanøkino akademijos apdovanojimà. (1 d.17 val.)

Tarptautinio Karlovy Varø festi-valio prizu „Kriðtoliniu gaubliu“ ap-dovanotas Agustî Vilos filmas gvil-dena ðiø dienø Ispanijos problemas.„Tinklelis nuo uodø“ („La mosqui-tera“, Ispanija, 2010) pasakoja apie

santykius tarp skirtingø kartø vie-nos ðeimos nariø. Jie visi jauèia kal-tæ. Todël motina – raðytoja ir iliust-ratorë Alicija – nuolaidþiauja sûnui,jos vyras Migelis priekaiðtauja sau,kad nepadeda namuose, sûnus jau-èiasi atsakingas uþ visus gyvus pa-darus (ypaè pamestas kates ir ðu-nis). Alicijos sesuo nesutaria sudukterimi. Senyvi Migelio tëvai ko-voja su ligomis. Visi gyvena atsitvë-ræ tylëjimo siena, bet bando iðsau-

goti tai, kas jiems atrodo svarbu.(2 d. 17.10)

Juanos Macîas „Planai rytojui“(„Planes para ma¹ana“, Ispanija,2010) taip pat apie ðiuolaikines is-panes. Filme rodoma viena skirtin-gø likimø filmo herojø Ines, Anto-nijos, Marianos ir Monikos gyvenimodiena. Tà dienà Ines suþino, kad yranëðèia, Antonija nusprendþia paliktiðeimà, o Mariana – iðsiskirti su vy-ru. (3 d. 17 val.)

Peterio Bebjako „Abrikosø sala“(„Marhul’ovy Ostrov“, 2011) nukelsá Pietø Slovakijà. Èia nuoðaliuoseabrikosmedþiø soduose prasidedameilës drama – trys vyrai pamilstatà paèià moterá. Ðio poetiðko pasa-kojimo herojë taip pat myli ir noribûti mylima. Bet jausmai filmo per-sonaþus veda prie tragiðkos pabai-gos. (4 d. 17 val.) Kitas slovakø fil-mas – Jozefo Paðtékos „Lavonasturi mirti“ („Mrtvola musí zom-riet“, Slovakija, 2010) – tai juodojikomedija. Filmo herojai – univer-

siteto darbuotojai: profesorius Krið-tofas Mitrovskis ir jo svainis – du-kart iðsiskyræs dekanas AleksandrasPaþickis. Prisitaikëlis Aleksandrasnesutrinka jokiose situacijose, Krið-tofas turi poetiniø ambicijø ir ken-èia nuo narkolepsijos. Bet ambicijosir idealai, deja, nesutampa su geis-mais. (6 d. 19.15)

Dragano Bjelogrliãiaus filmas„Svajonë apie Montevidëjø“ („Mon-tevideo, bog te video“, Serbija,2010) nukels á 4-àjá deðimtmetá irpasakos tikros sëkmës istorijà. Fil-mo herojai – serbai futbolo entuzias-tai, 1930-aisiais nusprendæ dalyvau-ti pirmajame pasaulio èempionateUrugvajuje. Jø sugebëjimais nela-bai tiki aplinkiniai, bet pripaþinimo,garbës, moterø meilës, geresnio gy-venimo ir pergaliø siekiantys futbo-lininkai uþsispiria árodyti, ko yraverti. Pernai Tarptautiniame Mask-vos kino festivalyje filmas pelnë þiû-rovø simpatijø prizà. (5 d. 17 val.)

PAGAL RENGËJØ INF.

„Nepaprasta kelionë“

„Juoda duona“


B a l a n d þ i o 2 7 – g e g u þ ë s 3

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Dainiaus Liðkevièiaus paroda „Muziejus“

Elenos Urbaitytës-Urbaitis paroda „Pasirinkimai“

iki 29 d. — Michaùo Budny paroda „Didelë ðalis“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Tarptautinë paroda „Kryþiai yra dorybës

þenklas, o Strëlë — pergalës... Sapiegos —

valstybininkai, meno mecenatai ir kolekci-

ninkai“

Paroda „Fecit ad vivum. Dailininkø portretai

XVI—XVIII amþiø Vakarø Europos graviûrose“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Alfonso Motiejûno gimimo ðimtmeèiui

skirta paroda „Spalvø kelionës“

iki V. 6 d. — paroda „Sankt Peterburgo

imperatoriðkasis porcelianas“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo

deðimtmeèio mada“ (ið Aleksandro Vasiljevo

Paryþiaus kolekcijos)

„Du mados ðimtmeèiai“ ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos

„Valdovø rûmø lobynas: Lietuvos ir Europos

paveldo klodai“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Lietuvos diplomatinë tarnyba 1918—1940 m.“

„Algimanto Miðkinio dovana“

Paroda „Tautodailininkës Michalinos Stane-

vièiûtës-Poèiulpienës molinukai“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Vilniaus sakralinë auksakalystë“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

„Dviejø Vokietijø architektûra 1949—1989“

Paroda „Galimas modernizmas“

Akramo Zaatari paroda „Kompozicija dviem

salëms“

„Lietuvos aido“ galerijaTrakø g. 13

iki V. 3 d. — Ryèio Valantino tapyba

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Lidos Dubauskienës kûrybos paroda „Bûsena“

Marijos Marcelionytës-Paliukës kûrybos

paroda „Lygiai metai“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Jurgos Barilaitës paroda „Parodyk“

Jûratës Jarulytës tapyba

„Arkos“ galerijaAuðros Vartø g. 7

iki 28 d. — paroda „Kryþkelë“ (Salonikai,

Graikija)

Tarptautinë stiklo paroda „Ið plokðtumos

arba 2 ->D?“

Paroda „Sapnas“

Vilniaus fotografijos galerijaStikliø g. 4

nuo 27 d. — fotografijø paroda „Sukurta

Nidoje“

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 28 d. — Dmitrijaus Matvejevo fotografijø

paroda „(Uþ)kulisiai“

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

nuo V. 2 d. — Andriaus Mieþio tapybos

paroda „O gyvenimas“

Lietuvos dailininkø sàjungosgalerijaVokieèiø g. 4/2

Tomo Kiaukos ir Viktoro Paukðtelio (Pa-

ryþius) tapybos paroda

Keramikos paroda „Daiktas. Þalias“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Sigito Virpilaièio juvelyrikos paroda „Mamu-

to kaulas ir perlai“

LDS Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Alono Ðtelmano tapybos paroda „Auðros

belaukiant“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

Vilniaus miesto gimnazijø ir viduriniø

mokyklø integruotas dailës ir biologijos

dalykø plakatø projektas-konkursas „Gamta,

þmogus ir etninë kultûra“

Kazio Venclovo „Cepelinas“ (vieno kûrinio

paroda muziejaus kiemelyje)

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Spalvos ir ðokio paviliota“ Olgos

Dubeneckienës-Kalpokienës 120-osioms

gimimo metinëms

nuo 27 d. — Danielos Caciagli (Italija) tapyba

Jono Meko vizualiøjø menøcentrasGynëjø g. 14

Paroda „Jungtinës Europos valstybës“

„Kablys“Kauno g. 5

Paroda „Jungtinës Europos valstybës“

Senamiesèio menininkø galerijaTotoriø g. 22—4

nuo 27 d. — Lauros Pold ir Mari Prekup

(Estija) paroda „Home Sweet Home“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Paroda „Tapybos pamoka“ ið ciklo „Mokytoja

ir mokinys“ (Eglë Velaniðkytë ir Povilas Rama-

nauskas)

Galerija „2W“Pilies g. 8—9

iki V. 5 d. — paroda „Kultûrø tiltai. Berlynas-

Vilnius-Maskva“

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

Paroda „Laiðkai Salai: jaunos moters gyveni-

mas naciø darbo stovyklose“

Galerija „RA“Pranciðkonø g. 8

Tapybos miniatiûrø paroda „Spieèius“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Prano Gailiaus kûrybos paroda „Liuksembur-

go sodai“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Mirãbile Visu / Nuostabu matyti“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Egidijaus Rudinsko paroda „Grafika

1982—2012“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Baltijos ðaliø ðiuolaikinës keramikos paroda

„Pavasaris“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Ramûno Danisevièiaus fotoparoda

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

iki 30 d. — Aido Ryèio Vasiliausko paroda

Kauno miesto muziejusValanèiaus g. 6

V. 2—5 d. — uostomojo meno paroda

„Tvarûs ir netvarûs laikinojo ir nelaikinojo

Kauno kvapai“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejausPrano Domðaièio galerijaLiepø g. 33

Èeslovo Januðo (1907—1993) paroda „Prie

Baltijos ir prie Atlanto“

Paroda „Arbit Blatas. Sugráþimas á tëvynæ“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Kristinos Inèiûraitës projektas „Sekimas“

Fotografijø projektas „Kiti 3“

Baroti galerijaAukðtoji g. 3/3a

Laisvydës Ðalèiûtës paroda „Orlando. Biogra-

fija“

Maþosios Lietuvos istorijosmuziejusDidþioji Vandens g. 2

Virgilijaus Jankausko fotoparoda „Dingæs

kraðtas“

Klaipëdos fotografijos galerijaTomo g. 7

Fotografijø projektas „Kiti 3“

Ð I A U L I A I

Galerija „Laiptai“Þemaitës g. 83

Henriko Natalevièiaus ir Rièardo Filistovi-

èiaus kûrybos darbø paroda

Dailës galerijaVilniaus g. 245

nuo 27 d. — paroda „Enter.doc.“

P A N E V Ë Þ Y S

„Galerija XX“Laisvës a. 7

Jûratës Kazakevièiûtës paroda „Esybiø

nuojauta“

„A galerija“Respublikos g. 33

Ðarûno Saukos tapyba

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras28 d. 18.30 — „RAUDONOJI ÞIZEL“ (pagal

P. Èaikovskio, G. Bizet, A. Adamo muz.).

Dir. — R. Ðervenikas

29 d. 12 val. — I. Morozovo „DAKTARAS

AISKAUDA“. Dir. — A. Ðulèys

V. 2 d. 18.30 — „ÞYDRASIS DUNOJUS“.

Dir. — M. Staðkus

3 d. 18.30 — J.F. Halévy „ÞYDË“.

Dir. — M. Staðkus

4 d. 18.30 — L. Delibes „KOPELIJA“.

Dir. — A. Ðulèys

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

27 d. 17 val. — PREMJERA! Dante’s „DIE-

VIÐKOJI KOMEDIJA“. Reþ. — E. Nekroðius

28 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „IÐVARYMAS“.

Reþ. — O. Korðunovas

29 d. 18.30 — J. Giraudoux „IR VËL VISKAS

BUS GERAI“. Reþ. — C. Grauþinis

Maþoji salë

27 d. 14 val. — M. Myllyaho „CHAOSAS“.

Reþ. — Y. Ross Ma

28 d. 14 val. — M. Mayenburgo „AKMUO“.

Reþ. — A. Jankevièius

29 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — V. Masalskis

V. 3 d. 19 val. — „NUTOLÆ TOLIAI“ (pagal

P. Ðirvio poezijà) Reþ. — C. Grauþinis (teatras

„Cezario grupë“)

Vilniaus maþasis teatras27 d. 18.30 — B. Clarko „PALAUKIT, KIENO

ÈIA GYVENIMAS? “ Reþ. — J. Vaitkus

28 d. 18.30 — „MOTINA (VASA ÞELEZNOVA)“.

Reþ. — K. Gluðajevas

29 d. 12 val. — „MAMA KATINAS“.

Reþ. — E. Jaras

V. 1 d. 18 val. — „KITAS KAMPAS“ (VðÁ

„Sàmoningas þmogus“)

2 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS-

KARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

3 d. 18.30 — A. Èechovo „TRYS SESERYS“.

Reþ. — R. Tuminas

Valstybinis jaunimo teatras27 d. 18 val. — „LEDI MAKBET“ (pagal

W. Shakespeare’o pjesæ „Makbetas“).

Reþ. — A. Latënas

28 d. 12 val. — A. Ginioèio „JUZË

DYKADUONIS“. Reþ. — A. Giniotis

28 d. 18 val. — P.E. Landi „STRIP MAN SHOW —

VISKAS APIE VYRUS“. Reþ. — P.E. Landi

29 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko

„PAIKA PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas

(Salë 99)

29 d. 18 val. — H. Melville’io „RAÐTININKAS

BARTLBIS“. Reþ. ir insc. aut. — R. Kazlas

Rusø dramos teatras27 d. 18 val. — F. Veberio „KVAILIØ VAKA-

RIENË“. Reþ. — M. Poliðèiukas (Prancûzija)

29 d. 12 val. — J. Ðvarco „PELENË“. Reþ. ir

scenogr. — J. Popovas

29 d. 18 val. — M. Macevièiaus „PRAKEIKTA

MEILË“ (pagal P. Sanajevo apysakà „Palaido-

kite mane uþ grindjuostës“).

Reþ. — A. Jankevièius

29 d. 15 val. — Z. Hopp „STEBUKLINGOJI

KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

Sankt Peterburgo dramos teatro

„Na Vasiljevskom“ spektakliai

V. 1 d. 18 val. — A. Èechovo „VODEVILIAI“.

Reþ. — A. Bubenas

2 d. 18 val. — M. Gorkio „SAULËS VAIKAI“.

Reþ. — V. Tumanovas

3 d. 18 val. — J.M. Chevret „SVEIKI, EMI-

GRANTAI! (SQUAT) “. Reþ. — M. Poliðèiukas

4 d. 18 val. — A. Gribojedovo „VARGAS DËL

PROTO“. Reþ. — J. Vaitkus

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

28 d. 12 val. — S. Siudikos „PRINCESË IR

KIAULIAGANYS“. Reþ. — A. Mikutis

29 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

nuo 30 d. — Þygimanto Augustino paroda

„XX amþiuje“

nuo 30 d. — Andriaus Surgailio fotoparoda

„Vilnius kaip parkas. Kerða fotografija“

iki 28 d. — Romualdo Kuncos kûrybos

paroda „Kurðiø nerijos metraðtis“

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

iki 28 d. — Rûtos Katiliûtës paroda „De —

fragmentacija. Kiekvienà rytà save atrandu

ið naujo“

„6-oji tarptautinë dailininko knygos trienalë

Vilnius 2012“

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

Paulinos Eglës Pukytës paroda „Dialogas“

(I, II) ir „Metamorfozë“

Lino Jablonskio pieðiniø serija „Iðsiriðæ meilës

siûlai“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

iki 30 d. — Alviros Eigminaitës-Ðirkienës

kûrybos paroda „Intencijø vokai pagal Ðv. Raðtà“

Dailë

Dainius Liðkevièius meniniais veiksmais nuolat verèia faktus ir klausi-mus iðvirkðèiàja puse. Anksèiau menas verþësi susilieti su gyvenimu, odabar menininkas desperatiðkas politines akcijas integruoja á meno isto-rijà, surasdamas joms adekvaèià kryptá. Tai ne tiek sumanûs intelekto pra-timai, kiek ribø sudrebinimas, atveriantis visai naujas perspektyvas. Na-cionalinëje dailës galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) iki geguþës22 d. veikia Dainiaus Liðkevièiaus paroda „Muziejus“. Ji dar kartà verèiapamàstyti, kas ir kaip tampa saugomomis vertybëmis.

Ðià savaitæ verta aplankyti dar vienos autorës ið „aukso fondo“ parodà –Jurga Barilaitë yra ið tos paèios kaip ir Liðkevièius „lûþio kartos“, kuri lem-tingai prisidëjo prie meno atsinaujinimo atgavus Nepriklausomybæ. Naujojeparodoje „Parodyk“ Barilaitë ávairiopai pristato negalëjimo kurti temà, kaipvisuomet meistriðkai keliauja per skirtingas medijas ir smogia á egzistenciðkaiskaudþias vietas. Paroda galerijoje „Vartai“ veikia iki geguþës 26 d.

Puikiu humoro jausmu ir intelekto aðtrumu pasiþyminti menininkë Pau-lina Eglë Pukytë su akiplëðiðkai laisvo pieðinio meistru Linu Jablonskiuatidarë parodà VDA „Artifex“ (Gaono g. 1). Ðá duetà pristato nauja virtualigalerija „Katinëlis & Gaidelis“. Paroda veikia iki geguþës 19 d.

Teatras

Lëliø teatro gerbëjus galëtø sudominti premjera ,,Kelionë saulës link“,vyksianti Kauno valstybiniame lëliø teatre balandþio 27, 28 d. ir geguþës5 bei 26 d. Tai Lietuvos kultûros fondo remiamo miestø partneriø kûrybi-nio projekto „Tarp Kauno ir Sankt Peterburgo“ rezultatas, kurio pagrin-dinis tikslas buvo pastatyti novatoriðkà lëliø teatro technika pagrástà spek-taklá, suburiant tarptautinæ pripaþintø lëliø teatro menininkø komandà.Spektaklio kûrëjai – idëjos autorius ir reþisierius Borisas Konstantinovas,scenografas Viktoras Antonovas, kompozitorius Denisas Ðadrinas – ta-lentingi Sankt Peterburgo teatralai, prestiþiniø apdovanojimø ,,Auksinëskaukës“ ir ,,Auksinio sofito“ Rusijoje laureatai.

„7md“ rekomenduoja


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Atminties archeologija : [atsiminimai] / Dalia Sruogaitë. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir

tautosakos institutas, 2012 (Vilnius : Petro ofsetas). – 231, [1] p., [18] iliustr. lap. – Tiraþas

[500] egz. – ISBN 978-609-425-064-4 (ár.)

Konstantinas Balmontas ir Lietuva : poezijos vertimø studijos : monografija / Kristina

Sakalavièiûtë. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2011 (Vilnius : Petro

ofsetas). – 607, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Dalis gretut. teksto liet., rus. – Santr. angl., rus. –

Tiraþas [800] egz. – ISBN 978-609-425-070-5 (ár.)

Bûk mano draugë : [aforizmai]. – Vilnius : Aktëja, [2011] ([Vilnius] : Standartø sp.). – [72] p. :

iliustr. – Tiraþas 2500 egz. – ISBN 978-9955-21-292-8 (ár.)

Esu : apsakymai / Petras Ðatkus. – Vilnius [i.e. Kaunas : Lietuvos nepriklausomøjø raðytojø

sàjunga], 2012 (Vilnius : Jusida). – 595, [2] p. – Tekstas liet., angl., rus. – Tiraþas [500] egz. –

ISBN 978-9986-940-54-8

Kai reikës nebebûti : mano draugo gyvenimas ir mirtis : apysaka / Romualdas Granauskas. –

Vilnius : Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 171, [1] p. –

Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-9986-39-705-2 (ár.)

Laiko þingsniai : Jono Linkevièiaus kûrybos bibliografinë rodyklë / [sudarë Ramutë

Zavatskienë]. – Vilnius : [Versmë] : Knygø kelias, 2011 ([Vilnius] : Ciklonas). – 53, [1] p. –

Tiraþas 200 egz. – ISBN 978-9955-589-23-5

Èeslovo Miloðo skaitymai = Czeslaw Milosz’s readings : [moksliniø straipsniø rinkinys] /

Vytauto Didþiojo universitetas, Association les Amis de Milosz ; redakcinë kolegija: vyr.

redaktorë Asija Kovtun … [et al.]. – Kaunas : Vytauto Didþiojo universiteto leidykla, 2011. –

ISSN 2029-8552

[T.] 4: Tëvynës ieðkojimas ir tremties patirtys = The search of homeland and the experiences

of exile / sudarytojos Asija Kovtun, Vitalija Truskauskaitë. – 2011 (Kaunas : VDU l-kla). – 198,

[1] p. : iliustr. – Str. liet., lenk., pranc. – Santr. angl. – Tiraþas 80 egz.

Mitø ir poezijos þemë : Lietuva lenkø literatûroje : monografija / Algis Kalëda. – Vilnius :

Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – 278, [1] p. – Santr.

angl., lenk. – Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-609-425-072-9 (ár.)

Poezijos signalai = Sinais de poesia : ðiuolaikinës portugalø ir lietuviø poezijos rinktinë /

[sudarytojai Nuno Guimarães, Andrius Konickis]. – Vilnius : “Naujosios Romuvos” fondas,

2012 (Vilnius : Arfix). – 173, [3] p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., portug. – Tiraþas [500] egz. –

ISBN 978-609-8035-16-2

Raðtai / Ignas Ðeinius ; [Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas]. – Vilnius : Lietuviø

literatûros ir tautosakos institutas, 2001- . – Virð. tik aut. paraðo faks. – ISBN 9986-513-93-

6 (ár.)

T. 12: Publicistika, 1927-1934 / [parengë ir redagavo Rimantas Glinskis]. – 2011 (Vilnius :

Petro ofsetas). – 486, [1] p. – Tiraþas [700] egz. – ISBN 978-609-425-063-7

Raðtai : trylika tomø / Vincas Mykolaitis-Putinas ; [redakcinë kolegija: Justinas

Marcinkevièius … [et al.]. – Vilnius : Vaga, 1989- . – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. – T. 6-8,

10-12 – red. kol. nenurodyta. – ISBN 5-415-00497-1 (ár.). – ISBN 5-415-004971-1

(klaidingas)

T. 12, kn. 1: Literatûros istorija / [parengë ir paaiðkinimus paraðë Daiva Kriðtopaitienë]. –

Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – 674, [1] p. –

Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-425-061-3

Raðtai / Sofija Èiurlionienë-Kymantaitë ; [parengë Ramutis Karmalavièius ; redakcinë

komisija: Juozas Baltuðis (pirmininkas) … [et al.]. – Vilnius : Vaga, 1986- . – (Ár.)

T. 6: Laiðkai, 1945-1958 / [sudarë Danutë Èiurlionytë-Zubovienë, Ramutis Karmalavièius,

Dalia Palukaitienë ; rodyklæ sudarë Gytis Vaðkelis]. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos

institutas, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – 574, [1] p., [28] iliustr. lap. : portr. – Tiraþas [1000]

egz. – ISBN 978-609-425-058-3

Septyni jausmai pagal Jobo dramà = Sept emotions selon le livre de Job : [poetinë drama ir

tapyba] / Birutë Nomeda Aukðtuolytë-Kisielytë-Stankûnienë. – [Vilnius : Sapnø sala] ;

[Krikðtënai (Ukmergës r.)] : Gerojo Samarieèio bendruomenë, [2011] (Vilnius : Sapnø sala). – [28]

p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., pranc. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-611-64-6 (ár.)

Sonnets = Sonetai / William Shakespeare ; vertë Tautvyda Marcinkevièiûtë. – Vilnius :

“Naujosios Romuvos” fondas, 2011 (Vilnius : Petro ofsetas). – [311] p. – Gretut. tekstas liet.,

angl. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-8035-15-5

Su meile – Mokytojui : [aforizmai]. – Vilnius : Aktëja, [2011] ([Vilnius] : Spauda). – [72] p. :

iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9955-21-284-3 (ár.)

Vis tiek mokytoja nebûsi… : [atsiminimai] / Stasë Staðauskaitë. – Vilnius : [S. Staðauskaitë] :

Knygø kelias, 2011 ([Vilnius] : Ciklonas). – 255 p. : iliustr., portr. – Tiraþas [300] egz. – ISBN

978-609-408-221-4

Jonas Þilius : [poeto, vertëjo, publicisto, kunigo, visuomenininko, gamtotyrininko,

bankininko, diplomato, valstybës veikëjo] biografija, visuomeninës veiklos ir kûrybos

metmenys / Jonas Ðlekys. – Vilnius : Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas, 2011 (Vilnius :

Petro ofsetas). – 422, [1] p., [12] iliustr. lap. – Santr. angl. – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-

609-425-066-8 (ár.)

Maþoji salë

27 d. 18.30 — „PASVYDO“ (pagal A. Strazdo

eilëraðèius). Reþ. ir dail. — A. Bagoèiûnaitë-

Paukðtienë

28 d. 14 val. — „AUKSO OBELËLË, VYNO

ÐULINËLIS“. Scen. aut. ir reþ. — R. Drieþis

29 d. 14 val. — „PASAKA APIE VËÞLIUKÀ“.

Inscen. aut., reþ. ir dail. — A. Mikutis

„Menø spaustuvë“27 d. 19 val. Juodojoje salëje — C. Grauþinio

„DRÀSI ÐALIS (LIETUVOS DIENA)“. Reþ. —

C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

27 d. 17, 20 val., 28 d. 16, 19 val. Stiklinëje

salëje II ir Studijoje II — „STILL/LIFE“. Kura-

torë, idëjos aut. — A. Ivanova- Braðinskaja

(jaunieji Lietuvos scenografai, „TIP-Connec-

tion“, Suomija)

28 d. 12 val. Juodojoje salëje — „LAI LAI LAI“.

Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario grupë“)

28 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „GANDRO

DOVANA“. Kûrybinë grupë A. Mikutis,

S. Degutytë, D. Rakauskas, J. Vilius Tûras,

S. Dikèiûtë, V. Narkevièius („Stalo teatras“)

29 d. 14 val. Juodojoje salëje — „STEBUK-

LINGAS MEDIS“. Kûrybinë grupë M. Markevi-

èius, A. Balionis, M. Suèyla, T. Chmelevskis

29 d. 19 val. Juodojoje salëje — „SIBILË“.

Choreogr. — L. Juodkaitë

29 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „BALSAS

YRA GAUSMAS“ (nepriklausoma kûrybinë

grupë „Operomanija“)

Festivalis „Naujasis Baltijos ðokis ’12“2 d. 17 val. Menø spaustuvëje — „The

Forsythe Company“ (Vokietija). Skaitmeniniø

projektø pristatymas. Praneðëjas Ch. Roman

2 d. 18.30 Lietuvos nacionaliniame dramos

teatre — „Zero visibility corp.“ (Norvegija).

„(ne)ámanoma“. Choreogr. — I.Ch. Johannessen

2 d. 20.30 Menø spaustuvëje — „Granh¸j

Dans“ (Danija). „Aline ne viena“. Choreogr. —

P. Granh¸j

2, 3 d. 22 val. Ðiuolaikinio meno centre —

„Compagnie Retouramont“ (Prancûzija). „Tas

neaprëpiamas intymumas“. Choreogr. —

F. Guillot

3 d. 19 val. Menø spaustuvëje — „Granh¸j

Dans“ (Danija). „Noriu, kad viskas bûtø taip

gerai“ — Anne Eisensee portretas“. Choreogr. —

P. Granh¸j

KAUNAS

Kauno dramos teatras27, V. 3 d. 18 val. Rûtos salëje — Y. Mishi-

mos „MARKIZË DE SAD“. Reþ. — A. Areima

27 d. 19 val. Maþojoje scenoje — J. Smuulo

„SVEÈIUOSE PAS PULKININKO NAÐLÆ“.

Reþ. — D. Juronytë

28, V. 5 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srblja-

noviè „SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

29 d. 15 val. Rûtos salëje — V. Bartulio

„PAMOKSLAS ÞUVIMS“. Reþ. — V. Bartulis

29 d. 18 val. Penktojoje salëje — PREMJERA!

Y. Reza „TRYS GYVENIMO VERSIJOS“.

Reþ. — A. Jankevièius (VDU teatras, „Mens

publica“)

Kauno maþasis teatras27 d. 19 val. — „MOKËK — DUOSIU“ (pagal

G. Gugevièiûtës pjesæ „Labas gyvenimas“).

Reþ. — V. Balsys

28 d. 18 val. — B. Srbljanoviè „BELGRADO

TRILOGIJA“ („SU NAUJAISIAIS METAIS,

ANA!“). Reþ. — D. Rabaðauskas

29 d. 12 val. A. Dilytës „VENECIJOS PASAKA“.

Reþ. — A. Baniûnas

29 d. 19 val. — PREMJERA! A. Slapovskio

„NUO RAUDONOS ÞIURKËS IKI ÞALIOS

ÞVAIGÞDËS“. Reþ. — D. Rabaðauskas

V. 2 d. 18 val. Rûtos salëje — PREMJERA!

B. Frielo „STEBUKLINGASIS TENESIS“.

Reþ. — G. Padegimas

Kauno kamerinis teatras27, 28 d. 18 val. — PREMJERA! E. Ionesco

„PLIKAGALVË DAINININKË“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno valstybinis lëliø teatras28 d. 12 val. V. ir S. Ratkevièiø lëliø muzie-

juje — „SVEÈIUOSE PAS SKUDURINÆ ONUTÆ“.

Reþ. — E. Þekienë

29 d. 12, 14 val. — „MEÐKIUKO

GIMTADIENIS“. Reþ. — R. Bartninkaitë

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras28 d. 18.30 — P. Abrahamo „BALIUS

SAVOJOJE“

29 d. 17 val. — teatralizuotas koncertas

„Didysis kankanas“

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras27 d. 18 val. — PREMJERA! Y. Reza

„SKERDYNIØ DIEVAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

Panevëþio J. Miltinio dramos teatro

spektakliai

28 d. 12 val. — S. Marðako „KATËS NAMAI“.

Reþ. — V. Mazûras

28 d. 18 val. — E. de Fillipo „MANO ÐEIMA“

(„BERNIUKAS — TAU, MERGAITË — MAN“).

Reþ. — R. Rimeikis

29 d. 18 val. — G. Grekovo „HANANA, KELKIS

IR EIK“. Reþ. — R. Augustinas A.

V. 3 d. 18 val. — N. Simono „SAUGOKITE

FLORÀ“. Reþ. — A. Lebeliûnas (Klaipëdos

dramos teatras)

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatrasÐiauliø dramos teatro spektakliai

28 d. 18 val. — T. Williamso „IGUANOS

NAKTIS“. Reþ. — G. Padegimas

29 d. 12 val. — „BLUSYNO PASAKOJIMAI“

(pagal G. Morkûno knygà). Reþ. — A. Gluskinas

29 d. 18 val. — PREMJERA! Y. Reza „SKER-

DYNIØ DIEVAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

V. 2 d. 18 val. — A. Ostrovskio „KATERINA“.

Reþ. — V. Tertelis

4 d. 18 val. — G. Grekovo „HANANA, KELKIS

IR EIK“. Reþ. — R. Augustinas A.

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija27 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — koncertø ciklas „Pasaulinës

þvaigþdës Lietuvoje“. P. Amoyalis (smuikas),

J.-M. Luisada (fortepijonas). Programoje

W.A. Mozarto, F. Kreislerio, J. Massenet,

C. Francko kûriniai

27 d. 18 val. Klaipëdos koncertø salëje,

28 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoni-

nis orkestras. Solistë R. Lipinaitytë (smuikas).

Dir. — A. Markovièius. Programoje

M. Balakirevo, A. Skriabino ir kt. kûriniai

29 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — teatralizuotas koncertas pagal

V. Palèinskaitës knygà „Muzika Troliui“

29 d. 16 val. Trakø pilies Didþiojoje menëje —

Èiurlionio kvartetas. Solistas A. Kassikas

(violonèelë)

V. 4 d. 19 val., 5 d. 14 val. Vilniuje, Filhar-

monijos Didþiojoje salëje, — IX tarptautinis

B. Dvariono jaunøjø pianistø ir smuikininkø

konkurso finalas. Lietuvos nacionalinis

simfoninis orkestras. Dir. — M. Staðkus

Lietuvos muzikø rëmimo fondasStasio Vainiûno namuose

27 d. 18 val. — „Pasveikinkime pavasará“.

Koncertuoja Nemenèinës muzikos mokyklos

mokiniai

V. l d. 18 val. — „Koncertas Mamai“. Daly-

vauja A. Lukaitë (sopranas), Z. Lukoðiûnaitë

(sopranas), koncertmeisterës G. Zalatorienë

ir S. Skuèienë

Tarptautinis muzikos festivalis „Sugráþimai“

V. 2 d. 18 val. S. Vainiûno namuose, 3 d.

14 val. Strëvininkø socialinës globos

namuose, 4 d. 14.30 Gerontologijos ir

reabilitacijos centre — operos solistës

S. Valiukienës (JAV) kûrybos vakaras. Daly-

vauja A. Liutkutë (sopranas), M. Lukoðiûtë

(mecosopranas), A. Vizbaras (fortepijonas),

V. Juodpusis (muzikologas)

V I L N I U S

Kongresø rûmai27 d. 19 val. — simfoninis koncertas „Bel

canto“. L. Gubaidulina (sopranas),

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.

Dir. — Y.-min Parkas (Pietø Korëja)

29 d. 19 val. — Rusijos valstybinis kamerinis

orkestras „Maskvos virtuozai“. Dir. —

V. Spivakovas

V. 2, 4, 5 d. 19 val. — PREMJERA! G. Puccini

„MANON LESKO“. Dir. — G. Rinkevièius

„Baltijos baleto grupë“V. 2 d. 19 val. „Ðokio teatre“ (T. Kosciuðkos

g. 11) — „Diagnozë: Vyras“. Choreogr. —

M.S. Ðimulynaitë

Lietuvos muzikos ir teatroakademijaDidþiojoje salëje

27 d. 16 val. — Puèiamøjø instrumentø

orkestro baigiamasis koncertas — egzaminas

28 d. 18 val. — tarptautinis projektas

„Nordplus IP muzikos laboratorija Procesas“

30 d. 18 val. — Styginiø instrumentø kated-

ros studentai ir magistrantai

II (Kongresø) rûmø Kamerinëje salëje

(Tilto g. 16)

27 d. 18 val. — Kamerinio ansamblio kated-

ros studentø koncertas. Dalyvauja

D. Balsytës, P. Kuncos, A. Pðibilskienës,

I. Rupaitës kamerinio ansamblio klasiø

studentai

Taikomosios dailës muziejus27 d. 18 val. — tarptautinio projekto „Nord-

plus IP muzikos laboratorija Procesas“

baigiamasis koncertas. Atlieka styginiø

kvartetas „ReDo“ (Latvija)

Piano.lt koncertø salë27 d. 19 val. — P. Geniuðo (fortepijonas) ir

L. Mockûno (saksofonas) projektas „Jûra

miðke“

KAUNAS

Kauno menininkø namai27 d. 18 val. — III tarptautinis obojininkø

festivalis

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas27 d. 17 val. — vakaras „Atabradai: Albinui

Þukauskui 100“. Dalyvauja literatûrologë

A. Lapinskienë, literatûrologas K. Urba,

poetai A. Baltakis, M. Martinaitis, poeto

A. Þukausko duktë G. Þukauskaitë-Nogienë.

Poeto kûrybos programà atliks LMTA stu-

dentai G. Glemþaitë, G. Zapalskis, M. Zem-

leckas. Dzûkø liaudies dainas dainuos

V. Povilionienë

30 d. 17 val. — S. Birgelio eilëraðèiø knygos

„Septintas nakty“ pristatymas. Knygos

pristatyme dalyvauja autorius S. Birgelis,

raðytojai V. Braziûnas, A.A. Jonynas,

B. Jonuðkaitë, M. Karèiauskas, M. Martinai-

tis, S. Stacevièius, skaitovas J. Ðalkauskas

V. 3 d. 17.30 — literatûros kritiko K. Keblio

kûrybos vakaras su knyga „Smulki kritikos

rasa“. Vakare dalyvauja K. Keblys, D. Kuizi-

nienë, R. Skeivys, J. Ðalkauskas, fortepijoni-

nis trio A. Strimaitis (smuikas), M. Rutkaus-

kas (violonèelë), Þ. Arapova (fortepijonas).

Vakarà veda V. Gasiliûnas

Vilniaus mokytojø namai27 d. 18 val. Svetainëje — „Vieniðo vilko klube“

27 d. 18 val. Didþiojoje salëje — R. Damb-

rausko koncertas

28 d. 16 val. Didþiojoje salëje — aktorius

T. Vaisieta, choras „Indraja“, Vilniaus Algirdo

muzikos mokyklos moksleiviø ir dëstytojø

vokalinis ansamblis, LMTA styginiø kvartetas

„Archi Quartett“

Lietuvos teatro sàjunga30 d. 18 val. — R. Ramanausko literatûrinis

vakaras „Vilniaus Romenas Gari“


7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Milda BrukðtutëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitëwww.7md.lt – Julijus Lozoraitis

B a l a n d þ i o 2 7 – g e g u þ ë s 3

Amþinai tavo **Jûrø pëstininkas Loganas sugebëjo likti gyvas po trijø kariniø misijø

Irake. Savo talismanu jis laiko nepaþástamos moters fotografijà, kurià vi-suomet neðiojosi su savimi. Gráþæs namo á Ðiaurës Karolinà, Loganas nu-sprendþia jà rasti... Scotto Hickso filmas sukurtas pagal 2008 metais pasi-rodþiusá Nicholaso Sparkso romanà. Tai – jau aðtuntas ðio autoriausromanas, nusipelnæs kino dëmesio. Lietuvoje taip pat gausu panaðaus po-bûdþio literatûros gerbëjø, tad filmas sulauks dëmesio, juolab kad pa-grindiná vaidmená sukûrë graþuolis Zacas Efronas. Taip pat vaidina Tay-lor Schilling, Blythe Danner (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas, Klaipëda)

Dar vieneri metai *****Psichologë Dþerë pasikvieèia á namus vieniðà, juokingà, nelaimingà

bendradarbæ Meræ. Pas Dþeræ ir Tomà – porà, kuri kartu jau keliasdeðimtmetø, Merë pasijunta kaip savo namuose. Ji pradeda intriguoti, nors akivaizdu,kokia ji bejëgë. Vis dëlto Dþerë nusprendþia, kad Merë ima kelti pavojø...Mike’o Leigh filmø tema – gyvenimas. Kaip reikia gyventi, kad bûtumlaimingas? Ar laimë priklauso nuo mûsø, ar nuo likimo? Keturi metø laikai,praleisti kartu su Dþere ir Tomu, prabëga greit, bet filmas nepaliks darilgai. Pagrindinius vaidmenis sukûrë Lesley Manville, Jimas Broadbentas,Ruth Sheen (D. Britanija, 2010). (Vilnius)

Geriausias egzotiðkas „Marigold“ vieðbutis ***Johno Maddeno („Ásimylëjæs Ðekspyras“) herojais tapo pagyvenæ an-

glai, iðsirengæ pakeliauti po Indijà. Jiems buvo paþadëtos atostogos pra-bangiame vieðbutyje. Kai paaiðkëja, kad svajoniø vieðbutis labiau prime-na griuvësius, britai nusprendþia paimti situacijà á savo rankas. Tarpanksèiau nepaþástamø ir labai skirtingø þmoniø ima megztis draugystës, okai kurie filmo personaþai net pagaliau atranda, kas jie yra ið tikrøjø.Taèiau akivaizdu, kad filmas nusipelno dëmesio pirmiausia ypatingø ak-toriø dëka. Pagrindinius vaidmenis sukûrë „Oskarø“ laureatai Judi Dench,Tomas Wilkinsonas, Maggie Smith ir „Lûðnynø milijonieriuje“ iðgarsëjæsDevas Patelis (D. Britanija, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Pasimatymas **Lietuviø platintojai pirmenybæ atiduota komerciniam, sachariniðkai sal-

dþiam rusø kinui apie meilæ, kuri ne seilë. Ne iðimtis ir ðis Jusupo Bachðije-vo filmas. Jo herojus – jaunas, sëkmingas viengungis chirurgas Dmitrijus.Jis paskiria pasimatymà savo sesers draugei – þaviai mokytojai Anai. Ta-èiau mergina padaugina alkoholio ir iðkilmingi pietûs virsta koðmaru. Á Ter-minatoriø panaðus Anos gerbëjas padarys taip, kad Dmitrijus neteks dar-bo, ðirdþiai brangaus motociklo ir vos neatsidurs kalëjime. Pagrindiniusvaidmenis filme sukûrë Vladimiras Kristovskis, Jekaterina Klimova, Ser-gejus Badiukas, Aliona Babenko, Aleksejus Murzenka (Rusija, 2012). (Vil-nius)

Prarasta kontrolë ***Garsûs aktoriai Michaelas Douglasas, Ewanas McGregoras, Michae-

las Fassbenderis, Billas Paxtonas, Mathieu Kassovitzas, Chaningas Tatu-mas ir Antonio Banderasas filme vaidina antrojo plano personaþus. Jiedingsta ið kadro, kai tik atlieka savo funkcijas – suvaidina niekðà, iðdavi-kà, pasipûtøsi britø M6 agentà, JAV slaptøjø tarnybø karininkà, agentà,ðnipà. Trumpai tariant, jie tik materija, kurios pasiprieðinimà turi nugalë-ti buvusi JAV jûrø pëstininkë Melori Kein. Ji dirba agente privaèioje sau-gos firmoje. Po sëkmingos ákaito iðgelbëjimo operacijos Barselonoje jivyksta á Dublinà, bet èia supranta, kad yra iðduota ir pasmerkta mirti. Irnusprendþia surasti iðdavikà. Reþisierius Stevenas Soderberghas nesle-pia, kad svarbiausia filme – Melori suvaidinusi miðriøjø kovø èempionëGina Carano. Jis filmuoja (nes Peteris Andrews – tik dar vienas Soder-bergho pseudonimas) savo herojës kung fu kovas ilgai trunkanèiais kad-rais, kad kiekvienas suvoktø, jog tai – ne ámantriai sumontuoti triukai, otikra kova. Vis dëlto áspûdis toks, kad Soderberghas nusprendë parodytiþiûrovams ðpygà. Norite nesudëtingo siuþeto, muðtyniø ir þvaigþdþiø? Jumsto uþtenka? Tai imkite ir þiûrëkite, bet nenustebkite filmo pabaigoje ið-girdæ nuoðirdø Banderaso iðtiktukà „Shit!“ (JAV, 2012). (Vilnius, Kau-nas, Klaipëda)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis27—V. 2 d. — Gatvës ðokiai 2 (3D, JAV) —

11.30, 14, 16.30, 19.15, 22 val.; 3 d. — 11.30,

14, 16.30, 19.15, 22, 23.59

27—V. 3 d. — Gatvës ðokiai 2 (JAV) — 13.15,

18.30

27—V. 2 d. — Prarasta kontrolë (JAV) — 11.45,

14, 16.15, 18.45, 21.15; 3 d. — 11.45, 14, 16.15,

18.45, 21.15, 23.30

27, 30, V. 2 d. — Amþinai tavo (JAV) — 13.15,

16, 18.40, 20.50; 28, 29, 1 d. — 11, 13.15, 16,

18.40, 20.50; V. 3 d. — 11, 13.15, 16, 18.40,

20.50, 23 val.

27, 30, V. 2 d. — Pasimatymas (Rusija) — 13.30,

15.45, 18.20, 20.30; 28, 29, 1 d. — 11.15, 13.30,

15.45, 18.20, 20.30; V. 3 d. — 11.15, 13.30, 15.45,

18.20, 20.30, 22.30

27, 30, V. 2 d. — Geriausias egzotiðkas „Mari-

gold“ vieðbutis (D. Britanija) — 15.15, 18, 21.10;

28, 29, 1, 3 d. — 12.30, 15.15, 18, 21.10

27—V. 2 d. — Laivø mûðis (JAV) — 11.30, 14.30,

18, 21 val.; 3 d. — 11.30, 14.30, 18, 21, 23.45

27—29, V. 1—3 d. — Titanikas (3D, JAV) — 11,

15.30, 17.30, 20 val.; 30 d. — 11, 15.30, 20 val.

27—V. 3 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snie-

guolës istorija (JAV) — 11.15, 13.30, 16 val.

Pavojingas metodas (JAV) — 18.30

27—V. 2 d. — Namas girios glûdumoj (JAV) —

20.45; 3 d. — 20.45, 23 val.

27—V. 3 d. — Loraksas (3D, JAV) — 12.15

27—29, V. 1—3 d. — Piratai! Nevykëliø kompa-

nija (JAV) — 14.50

27—29, V. 1—3 d. — Titanø ánirðis (3D, JAV) —

21.30

27—V. 2 d. — Amerikietiðkas pyragas: klasës

susitikimas (JAV) — 16, 18.45, 21.15; 3 d. —

16, 18.45, 21.15, 23.45

27, 30, V. 2 d. — Piratai! Nevykëliø kompani-

ja (JAV) — 13.30; 28, 29, 1, 3 d. — 11, 13.30

27—V. 2 d. — Bado þaidynës (JAV) — 15.15,

20.30; 3 d. — 15.15, 20.30, 23.30

28, 29, 1, 3 d. — Loraksas (JAV) — 11.10

Forum Cinemas Akropolis27—V. 2 d. — Gatvës ðokiai 2 (JAV) — 10.30,

13, 15.45, 18.15, 21 val.; 3 d. — 10.30, 13, 15.45,

18.15, 21, 23.30

27—V. 3 d. — Amþinai tavo (JAV) — 11.45,

14.15, 16.45, 19.30, 21.50

27—V. 2 d. — Prarasta kontrolë (JAV) — 14,

16.30, 19.15, 21.40; 3 d. — 14, 16.30, 19.15,

21.40, 23.45

27—V. 2 d. — Laivø mûðis (JAV) — 12.15, 15,

18, 21.15; 3 d. — 12.15, 15, 18, 21.15, 23.59


guolës istorija (JAV) — 11, 13.15, 15.30, 17.45

Titanikas (3D, JAV) — 12, 16.15, 20.30

Amerikietiðkas pyragas: klasës susitikimas

(JAV) — 12.30, 21.30

Geriausias egzotiðkas „Marigold“ vieðbutis

(D. Britanija) — 15.15, 18.45

27—V. 2 d. — Bado þaidynës (JAV) — 13.45,

20 val.; 3 d. — 13.45, 20, 23.15

27—V. 3 d. — Titanø ánirðis (3D, JAV) — 17.15

Piratai! Nevykëliø kompanija (3D, JAV) — 11.15

28, 29, V. 1, 3 d. — Piratai! Nevykëliø kom-

panija (JAV) — 10.15

27—V. 3 d. — Loraksas (JAV) — 11.30

27—V. 2 d. — Namas girios glûdumoj (JAV) —

20.15; V. 3 d. — 20.15, 22.45

Skalvijos kino centras27 d. — Dar vieneri metai (D. Britanija) — 18.50;

28 d. — 19.10; 29 d. — 16.50; 30 d. — 14.40;

1 d. — 19 val.; 3 d. — 18.50

27 d. — Mano didysis O! (D. Britanija, JAV) —

17 val.; 30 d. — 21.10; 2 d. — 19 val.

29 d. — Vaþiuok (JAV) — 21.15; 30 d. — 19.10;

1 d. — 21.15

27 d. — Paveldëtojai (JAV) — 21.10; 29 d. — 19.10;

30 d. — 17 val.; 2 d. — 20.50; 3 d. — 21.10

28 d. — „Tindirindþio“ animacijos rinktinë

„Istorijos maþyliams“ — 15 val.

29 d. — Maþylis Nikolia (Prancûzija) — 15 val.

28 d. — Storuliai (Ispanija) — 16.30

Pasaka27 d. — Amadoras (Ispanija) — 17 val.; 28 d. —

19.15; 29 d. — 16.45; 30 d. — 21 val.; V. 1 d. —

15, 19 val.; 2, 3 d. — 18 val.

27 d. — Mieganèiø drugeliø tvirtovë (reþ.

A. Puipa) — 21 val.; 28 d. — 17 val.; 29 d. —

18.45; 30 d. — 19 val.; V. 1 d. — 18 val.

27 d. — Kambarys 304 (Danija) — 17.30;

29 d. — 20.30; V. 1 d. — 17.15; 3 d. — 20.30

27 d. — Subtilumas (Prancûzija) — 19.15;

29 d. — 18.30; 30 d. — 17.15; V. 2 d. — 21 val.

27 d. — Fëja (Belgija, Prancûzija) — 21.15;

28 d. — 17.15, 21.30; 29 d. — 16.30; 30 d. —

17.30, 21.15; V. 1 d. — 21 val.; V. 2 d. — 20.30;

3 d. — 21.30

27 d. — 50/50 (JAV) — 18 val.; 28 d. — 20.30;

30 d. — 18.45

27 d. — Diskoteka (reþ. R. Levulis) — 20 val.;

28 d. — 19.30; 30 d. — 18 val.

27, 30 d. — Mes. Tikime meile (D. Britanija) —

20.45; 29 d. — 18.45

28 d. — Savaitgalis su Pasaka. Pasakaièiø

meistras — 15 val.

28 d. — Trumpoji „Tindirindþio“ animacija —

16 val.

28 d. — Tai nutiko Jemene (D. Britanija) — 21.15;

30 d. — 19.15

28 d. — Vandenyno gelmëse (D. Britanija,

Vokietija) — 15.15; 29 d. — 15 val.

28 d. — Mylimieji (Prancûzija) — 19 val.

28 d. — Kaip mes þaidëme revoliucijà

(reþ. G. Þickytë) — 18 val.

29 d. — Kvailiø namai (Rusija, Prancûzija) —

21 val.

29 d. — Vienintelis, nepakartojamas ir paskuti-

nis (reþ. L. Augutis) — 15.15

29 d. — Prie jûros (Meksika) — 15.30; V. 2 d. —

17.30

29 d. — Deðimt prieþasèiø. Laikinai. Paskuti-

në medaus mënesio diena (reþ. A. Blaþevi-

èius, J. Samuolytë, R. Eltermanas) — 17 val.

V. 1 d. — Artistas (Prancûzija) — 16, 20.30;

2 d. — 19 val.; 3 d. — 19.30

V. 1 d. — UB Lama (reþ. E. Vertelytë) — 19.30;

3 d. — 19 val.

2 d. — Kino vakarai su Izolda. Apichatpong

Weerasethakul — 18.30

3 d. — La buena nueva (ciklas „Ispaniðkai“) —

17.30

Ozo kino salë27 d. — Amaya (Honkongas, Latvija) — 17 val.;

30 d. — 18 val.; V. 1, 2 d. — 16 val.

V. 1 d. — Sapnas (Korëja) — 18 val.

30 d. — Kaip mes þaidëme revoliucijà (reþ.

G. Þickytë) — 16 val.; 3 d. — Viskas, kà myliu

(Lenkija) — 16 val.; 2, 3 d. — Tadas Blinda.

Pradþia (reþ. D. Ulvydas) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas27, 28, V. 3 d. — Gatvës ðokiai 2 (3D, JAV) —

10.30, 13, 15.30, 18.15, 20.30, 23.15; 29, 30,

V. 1, 2 d. — 10.30, 13, 15.30, 18.15, 20.30

27, 28, V. 3 d. — Prarasta kontrolë (JAV) — 14.45,

17, 19.15, 21.45, 23.59; 29, 30, V. 1, 2 d. —

14.45, 17, 19.15, 21.45

27—V. 3 d. — Amþinai tavo (JAV) — 15.15,

17.30, 19.30, 22 val.; V. 1 d. — Vidurnaktis

Paryþiuje (Ispanija, JAV) — 16.15

27, 28, V. 3 d. — Laivø mûðis (JAV) — 11.30,

14.30, 17.15, 20, 22.45; 29, 30, V. 1, 2 d. —

11.30, 14.30, 17.15, 20 val.

27—29, V. 1—3 d. — Titanikas (3D, JAV) — 11.45,

15.45, 19.45; 30 d. — 11.45

27—30, V. 2, 3 d. — Veidrodëli, veidrodëli...

Snieguolës istorija (JAV) — 11, 13.30, 16.15;

1 d. — 11.45

27, 28, V. 3 d. — Amerikietiðkas pyragas:

klasës susitikimas (JAV) — 18.45, 21.15,

23.45; 29, 30, V. 1, 2 d. — 18.45, 21.15

27, 30, V. 2 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija

(JAV) — 12.30; 28, 29, 1, 3 d. — 10.15, 12.30

27—V. 3 d. — Geriausias egzotiðkas „Mari-

gold“ vieðbutis (D. Britanija) — 15, 18 val.

Loraksas (JAV) — 10.45, 12.45

27, 28, V. 3 d. — Bado þaidynës (JAV) — 12,

23.30; 29—V. 2 d. — 12 val.

27, 28, V. 3 d. — Namas girios glûdumoj

(JAV) — 20.45; 29—V. 2 d. — 20.45, 23 val.

Cinamonas27, 29, V. 1, 3 d. — Gatvës ðokiai 2 (JAV) —

14.30, 20.15, 22.10; 28, 30, V. 2 d. — 14.30,

16.25, 18.20


17.30, 19.30, 21.30; Amþinai tavo (JAV) — 14.15,

16.45, 19, 21.15; Laivø mûðis (JAV) — 12, 14.45,

18.05, 20.45

27, 29, V. 1, 3 d. — Titanikas (3D, JAV) — 20.15;

28, 30, 2 d. — 16.25

27—V. 1, 3 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snie-

guolës istorija (JAV) — 10.45, 13, 17.25; 2 d. —

10.45, 13 val.; 27—V. 1, 3 d. — Amerikietiðkas

pyragas: klasës susitikimas (JAV) — 19.45, 22 val.;

2 d. — 21 val.; 27—V. 1, 3 d. — Bado þaidynës

(JAV) — 15.10; 2 d. — 15.10, 18 val.; 27—

V. 3 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija (3D,

JAV) — 12:35; Piratai! Nevykëliø kompanija

(JAV) — 11.30, 13:30; Loraksas (3D, JAV) —

10.40; Loraksas (JAV) — 12.15

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas27—V. 2 d. — Gatvës ðokiai 2 (3D, JAV) — 10.30,

13, 15.45, 18.30, 21.30; 3 d. — 10.30, 13, 15.45,

18.30, 21.30, 23.30

27—V. 3 d. — Amþinai tavo (JAV) — 14.45, 17,

19.30, 21.45


16.15, 18.45, 21.15; 3 d. — 13.30, 16.15, 18.45,

21.15, 23.15; 27—V. 2 d. — Pavojingas

metodas (JAV) — 20.30; 3 d. — 20.30, 22.45


guolës istorija (JAV) — 10.45, 13.15, 15.45,

18.15; Laivø mûðis (JAV) — 11.45, 15, 18, 21 val.;

Titanikas (3D, JAV) — 11, 15.30, 20 val.

27, 28, 30, V. 2 d. — Piratai! Nevykëliø kompa-

nija (JAV) — 12.30; 29, 1, 3 d. — 10.15, 12.30;

27—V. 3 d. — Loraksas (dubliuota lietuviðkai) —

11.15

Ð I A U L I A I

Forum Cinema27—V. 3 d. — Gatvës ðokiai 2 (3D, JAV) — 10.30,

12.45, 15.30, 18 val.; Gatvës ðokiai (JAV) —

14.45, 21.45; 27—V. 2 d. — Prarasta kontrolë

(JAV) — 13.35, 15.45, 18.45, 21 val.; 3 d. — 13.35,

15.45, 18.45, 21, 23.15

27—V. 3 d. — Meilë trunka trejus metus (Pran-

cûzija) — 18.30; Laivø mûðis (JAV) — 12, 14.50,

18.15, 21.15; Amerikietiðkas pyragas: klasës

susitikimas (JAV) — 16.45, 19.15; 27, 30,

V. 2 d. — Veidrodëli, veidrodëli... Snieguolës

istorija (JAV) — 13.20, 16.15; 28, 29, V. 1, 3 d. —

10.45, 13.20, 16.15; 27, 30, V. 2 d. — Piratai!

Nevykëliø kompanija (JAV) — 12.30; 28, 29,

V. 1, 3 d. — 10.15, 12.30; 28, 29, 1, 3 d. —

Loraksas (JAV) — 11.15; 27—V. 3 d. — Titanikas

(3D, JAV) — 20.30; 27—V. 2 d. — Namas girios

glûdumoj (JAV) — 21.30; 3 d. — 21.30, 23.30

„Prarasta kontrolë“

NUKELTAÁ PSL · 2013. 12. 16. · prancûzø filosofo ir raðytojo Albert’o Camus esë „Sizifo...

Documents

Transcript of NUKELTAÁ PSL · 2013. 12. 16. · prancûzø filosofo ir raðytojo Albert’o Camus esë „Sizifo...